Šalnos ir sausra šį pavasarį ūkininkams pridarė daug žalos, kurią pavyko sušvelninti tiems, kas pasėlius buvo apdraudęs. Nuo rugsėjo 1 d. ūkininkai jau gali teikti paraiškas dėl kompensacijų už pasėlių draudimą ir atgauti iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos.  

Paraiškos pasėlių ir augalų draudimo nuo sausros ir iššalimo įmokų daliai kompensuoti (2024 m. vegetacinis laikotarpis) bus priimamos savivaldybių, kuriose įregistruota pareiškėjų žemės ūkio valda, administracijose iki gruodžio 29 d.

„Mūsų turima statistika rodo, jog augalų ir pasėlių draudimas tampa vis populiaresnis: 2020 m. nuo rizikų už kurias kompensuojama iš KPP lėšų apdraustas plotas siekė 155 tūkst. ha, 2021 m. – 185 tūkst. ha, o  2022 m. apdrausti plotai išaugo iki 256 ha. Bendras draudžiamas augalų ir pasėlių plotas yra apie 500 tūkst. ha“, – pažymi Regina Voverytė-Šimkienė, Žemės ūkio ministerijos

Strateginio planavimo departamento Strateginio planavimo skyriaus patarėja

Lietuvoje žemės ūkio veiklos subjektai apdraudę augalus ir pasėlius gali gauti vieną didžiausių kompensacijų ES, kuri siekia iki 70 proc. draudimo įmokos. „Rizikos valdymo priemones taiko ne viena ES šalis, tačiau kiekviena valstybė taiko skirtingą paramos intensyvumą. Analogiškų augalų ir pasėlių draudimo priemonių kompensavimo intensyvumas tokiose Europos Sąjungos valstybėse, kaip Slovakija Vokietija, Ispanija, Čekija, Slovėnija, siekia 50 proc., Austrijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Vengrijoje šis rodiklis sudaro 65 proc., taip pat kiekviena šalis pasirenka skirtingas draudimo rizikas nuo kurių draudžiantis mokama parama“, – teigia R. Voverytė-Šimkienė.

Kas gali gauti kompensaciją už pasėlių draudimą?

Nuo rugsėjo 1-osios parama pasėlius apdraudusiems žemdirbiams teikiama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“. Šiam paraiškų priėmimo laikotarpiui skirta 2 170 109 Eur paramos lėšų. Visa paramos suma paramos gavėjams bus išmokama tiesiogiai neatsižvelgiant į tai, ar draudiminis įvykis įvyko, ar ne.

Kaip numatyta šios priemonės taisyklėse, ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės, apdraudusios savo pasėlius bet kurioje pasirinktoje draudimo įmonėje, gali gauti kompensaciją už dalį draudimo įmokos. Parama teikiama tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, jei jie yra aktyvūs ūkininkai.

Aktyvus ūkininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kurio gauta tiesioginių išmokų suma už praėjusius deklaravimo metus neviršija 5 000 Eur. Tiems ūkininkams, kurie praėjusiais metais neteikė paraiškos, 5 000 Eur suma bus apskaičiuojama pagal einamųjų metų deklaruotą plotą už praėjusius metus.

Tuo atveju kai, pareiškėjas už praėjusius deklaravimo metus gavo tiesioginių išmokų sumą kuri viršija 5 000 Eur, arba, jei praėjusiais metais neteikė paramos paraiškos pagal einamųjų metų deklaruotą plotą už praėjusius metus ir apskaičiuota paramos tiesioginių išmokų suma viršyja 5 000 Eur, jis turi atitikti  bent vieną aktyviam ūkininkui taikomą  kriterijų: ūkis turi būti registruotas Ūkininkų ūkių registre; pagrindinė valdos ekonominė veikla yra žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė; turintiems bent vieną Ūkinių gyvūnų registre registruotą gyvulį ar registruotą žemės techniką.

Parama taip pat teikiama  mokslo ir studijų institucijoms arba profesinio mokymo įstaigos, kurios vykdo formalųjį ir neformalųjį švietimą ir  mokslinius tyrimus ar  eksperimentinę plėtrą žemės ūkio srityje, žemės ūkio bendrovėms ir kooperatyvams, arba jei pareiškėjas dalyvauja kaimo plėtros intervencinėse priemonėse „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“, „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“, „Parama „Natura 2000“ miškuose“, „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“.

Šiemet ūkininkai aktyviai draudėsi nuo vasaros stichijų

„Lietuvoje galima vidutiniškai kasmet apdrausti nuo 1,5 iki 1,8 mln. sėjamų auginamų pasėlių. Savidraudos fondo „Vereinigite Hagelversicherung filialo VH Lietuva“ apdrausta apie 30 proc. šio ploto – tai yra apie 450 tūkst. ha pasėlių. Didžiausius apdraustus plotus sudarė tradiciškai javai, rapsai, tačiau savo būsimą derlių draudė ir tie, kas augino bulves, ankštinius augalus, kukurūzus, uogas, vaismedžių sodus. Daugiausia ūkininkai draudėsi nuo įvairių vasaros rizikų, tokių kaip kruša audros, liūtys, kurios pasėliams ar sodams pridaro daug žalos. Šiemet taip pat buvo populiari ir šalnos rizika, nes su ja susidūrė daug ūkininkų auginusių rapsus pastaruosius dvejus metus. Tuo tarpu nuo iššalimo rizikų dažniau draudžiasi ūkininkai šiaurės Lietuvos regionuose. Už iššalimo žalą jau gegužės mėnesį ūkininkams buvo išmokėta apie 3 mln. eurų draudimo išmokų. Už šalnų, kurios tęsėsi beveik mėnesį nuo balandžio pabaigos, padarytą žalą ūkininkams išmokėta apie 6 mln. eurų draudimo išmokų. Su šalnų padarytais nuostoliais šiemet susidūrė net pusė nuo šios rizikos apsidraudusių ūkininkų“, – pažymi Martynas Rusteika, savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas.

Po ilgo pavasario ir šalnų ūkininkų šiemet laukė ir dar viena stichinė nelaimė – sausra, dėl kurios

net 8 savivaldybėse buvo paskelbta ekstremali situacija.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis stichinė sausra 2023 m. birželio pabaigoje buvo fiksuojama visoje Rokiškio bei Palangos ir Šiaulių miesto savivaldybėse, beveik visoje Kretingos, Neringos, Mažeikių, Šiaulių r., Biržų, Radviliškio, Kėdainių bei kai kuriose Telšių, Plungės, Šilutės, Pasvalio, Ukmergės ir Panevėžio r. sav. seniūnijose. O sausra, kaip pavojingas reiškinys, buvo fiksuojamas šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje. Tačiau savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung VH Lietuva“, kuri naudoja kitą skaičiavimo metodiką, paremtą kritulių kiekio indeksu (SPI), šių metų duomenys atskleidė, jog stichinė sausra fiksuota daugiau kaip dvejuose trečdaliuose Lietuvos teritorijos.

Nuo sausros nukentėję ūkininkai šiemet jau galėjo gauti kompensacijas už dalį draudimo išmokos. Iki birželio pabaigos apsidraudę žemdirbiai galėjo teikti paraiškas dėl augalų draudimo nuo stichinės sausros pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas“. Šiam paraiškų kvietimui buvo skirta 235 461 Eur., o  kompensacija siekė iki 70 proc. draudimo įmokos.

Pasak M. Rusteikos, dėl stichinės sausros šiemet ūkininkai apdraudė ne itin didelius pasėlių plotus -– vos 9,6 tūkst. ha. Pusė jų patyrė nuostolių dėl sausros. Skaičiuojama, kad dėl šios rizikos ūkininkams bus išmokėta apie 0,5 mln. eurų draudimo išmokų.

Šiemet savidraudos fondas „VH Lietuva“ Lietuvos ūkininkams, patyrusiems nuostolių dėl įvairių gamtos reiškinių, iš viso išmokės apie 19,5 mln. eurų draudimo išmokų.

Sausos karštos vasaros, ilgai besitęsiančio liūtys, neprognozuojamos pavasario šalnos, krušos kasmet tampa vis dažnesniais klimato kaitos reiškiniais Lietuvoje. Žemės ūkis – tapo ta verslo šaka, kuri pirmiausiai su šiais reiškiniais susiduria, o ūkininkams tenka ieškoti būdų, kaip šias rizikas suvaldyti.

Kaip rodo statistika, šiemet šalies ūkininkai draudėsi nuo visų 8 rizikų ir visos jos (liūtis, audra, kruša, šalna, iššalimas (peržiemojimas) stichinė sausra, ilgalaikis lietus ir ugnis) Lietuvoje pridarė vienokių ar kitokių nuostolių. Pasak savidraudos fondo filialo vadovo, Lietuvoje vis dar yra ūkininkų, kurie pasėlius patiki gamtos priežiūrai, tačiau kasmet jų rizika dėl nenuspėjamų gamtos reiškinių smarkiai didėja. Senosiose Europos šalyse didžioji dalis ūkininkų naudojasi pasėlių draudimo paslaugomis,  pavyzdžiui, Vokietijoje pasėlius draudžia 75 proc., Austrijoje – daugiau nei 80 proc., Prancūzijoje – apie 70 proc. žemdirbių.

„Tarp ūkininkų populiarus priežodis, teigiantis, jog 50 proc. žemdirbio sėkmės priklauso nuo jo paties, o kita pusė – nuo pono Dievo. Dabar jau juokaujame, jog šiandien tik 40 proc. sėkmės priklauso nuo ūkininko pastangų, o likę 60 proc. – nuo gamtos. Šiandien iš tiesų, ūkininkai taiko vis daugiau pažangių ūkininkavimo technologijų, tinkamai parenka augalus, kurie lengviau prisitaiko prie gamtos pokyčių ir kaprizų, tačiau, kaip rodo statistika, labiausiai apsaugoti ūkininkus nuo milžiniškų nuostolių gali pasėlių draudimas. Tuo labiau, kad žemdirbiai gali pasinaudoti parama ir gauti kompensaciją už dalį sumokėtų draudimo įmokų“, – pažymi M. Rusteika.