LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Ūkininkai skundžiasi dėl sausros neturintys pakankamai pašarų. Teigia, kad galima būtų paruošti jų daugiau, tačiau grėstų netekti Europos Sąjungos (ES) išmokų.
Klaipėdos rajono ūkininko ganyklos gana žalios, nes lietaus kliuvo daugiau nei pietiniams rajonams. Bet ir čia 300 galvijų bandai sukaupta tik kiek daugiau nei pusė reikalingo pašaro. Ūkininkas tikisi atsargas papildyti iš atolo.
Pasak žemdirbių – vienas iš rezervų yra paruošti daugiau pašarų bei nesilaikyti vadinamojo „žalinimo“. Taip pat kai kurių kitų reikalavimų. Pavyzdžiui, neįterpti į dirvą smulkintos žolės. Tačiau tokiu atveju grėstų netekti išmokų.
Klaipėdos rajono ūkininkas Vidmantas Buivydas teigia, kad dėl sausros dalyje plotų reikėtų sėti žolę, tačiau bijo, kad tai padarius, neteks ES išmokų.
„Bandžiau aiškintis, kalbėtis, kad antsėlį galėčiau kaip avižas įsėti bei pasigaminti šienainį. Tai būtų kokybiškas pašaras. Deja, to daryti aš kaip ūkininkas negaliu. Mane įspraudžia į rėmus. Nukentės ūkis, šeima, negausim išmokų“, – sako V. Buivydas.
Daug kur nuo sausros nukentėjusių rajonų ūkiuose išdegusios pievos neatsigauna ir kiek palijus. Nėra pašarų, nėra pieno, nėra ir pinigų. Stokodami pašarų nemažai ūkininkų išparduoda gyvulius.
„Jei trūksta pašarų, ir liepia nupjauti ir susmulkinti žolę, tai reikia turėti proto, kad tos žolės nereikia smulkinti. Jei susmulkinsi tuo metu, kaip parašyta dokumente, karvės neturės ką ėsti. Jie turėtų lengviau žiūrėti į terminų pakeitimą tose vietovėse, kur trūksta pašarų“, – sako Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.
Tikėtasi, kad Europos Komisija (EK), į kurią birželį kreipėsi Žemės ūkio ministerija, kaip ir pernai, leis deklaruotus pūdymų plotus naudoti pašarui, padarys kitų išimčių. Tačiau Komisija pranešė, kad priešingai nei pernai, tokių lengvatų nebus.
Žemės ūkio ministerijos atstovas Karolis Anužis teigia, kad EK įvertino situaciją ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Atlikus patikrinimą buvo pateiktas atsakymas, kad padėtis EK vertinimu nėra sudėtinga.
„Jie prašo tai įvertinti individualiu lygiu, jei buvo tos išskirtinės sąlygos, force majeure aplinkybės. Šiuo metu dar vyksta patikrinimai. Jei bus užfiksuota, kad tikrai tas ūkininkas negalėjo įvykdyti to reikalavimo, tai Nacionalinė mokėjimo agentūra turės į tai atsižvelgti“, – sako K. Anužis.
Pasak jo, jei nukentėję nuo sausros ūkininkai dar nesikreipė į savivaldybių komisijas, kurios vertina nuostolius, tai dar gali padaryti.
Salomėja Pranaitienė, Jovita Gaižauskaitė
