Justina ir Nelijus Zaleckiai tikina, kad jei moki užauginti agurką, tai tada mokėsi ir arbūzą. TV3 laidos „Svajonių ūkis“ žiūrovams ūkininkų pora iš Elektrėnų papasakojo, kaip pradėjo Lietuvoje auginti arbūzus ir kokių sąlygų reikia, kad šis vaisius duotų patį geriausią derlių.

Sulaukęs artimųjų palaikymo N. Zaleckis nusprendė pateikti projektą „Nelijaus Zaleckio ūkio modernizavimas“ Kaimo plėtros fondui ir taip gavo paramą arbūzų ūkio steigimui. Dabar per metus ūkininkai užaugina po 12 tonų ekologiškų arbūzų, o praėjusi vasara su daug saulės ir mažai lietaus buvo ypač palanki arbūzų augintojams.

Pasirinko lietuviškam klimatui labiausiai tinkančias veisles Ūkininkų pora 30 arų lauką apsodino ankstyvųjų hibridinių veislių arbūzų sėklomis, kurias parsisiuntė iš Ukrainos. Lietuviškos „Kiemintų“ arbūzų veislės jie atsisakė dėl vėlyvo sunokimo.

 „Rinkomės pagrinde dvi veisles, kurios yra atsparios ligoms, geras jų derlius, jos yra transportabilios ir skanios. Sodinimo atstumai turėjo būti kas 90 centimetrų arba kas metrą daigas, bet aš pasėjau 1100 sėklų ir visos šimtu procentų sudygo. Kadangi sudygo, tai juk neišmesi, todėl sodinau kas 60 centimetrų. Nors tai nėra gerai, bet vaisius augo gerai“, – pasakojo N. Zaleckis.

 Nelijus pasakoja, kad nors didelės sodininkystės patirties, išskyrus pagalbą tėvams, vaikystėje neturėjo, tačiau jam taip patiko arbūzai, kad laukus ravėdavo netgi naktimis. Pasak Nelijaus, arbūzams labiausiai tinka priesmėlis.

Jaunieji ūkininkai atliko žemės tyrimus ir sužinojo, kad ji itin tinkama arbūzų auginimui. „Dirvožemis turėtų būti priesmėlis, lengvas priemolis, o pH turi būti nuo 6 iki 7 grubiai.

Čia yra tobulas gruntas, padarėme tyrimus grunto, yra ir kalio ir fosforo. Drėgmė augalui reikalinga, arbūzą reikia lieti daug, bet retai. Mes liejame kas savaitę. Į savaitę reikia grubiai vienam daigui apie 5 litrų vandens.

Yra sumontuota lašelinė laistymo sistema“, – geru derliumi džiaugėsi N. Zaleckis. Nenaudoja jokių cheminių preparatų Zaleckiai sako, kad augindami savo arbūzus nenaudoja jokių cheminių preparatų – nei trąšų, nei priemonių ligų prevencijai.

Naudojame pieno išrūgą. Vieną litrą pieno, dar pilu 20 lašelių jodo ir muilo apie 30 gramų dešimčiai litrų. Tada sumaišau viską. Ir kiekvieną savaitę vaikštau su purkštuvu, profilaktiškai nupurškiu, kad nebūtų ligų.

Nes jei užpuls ligos, bus jau per vėlu, – tikino arbūzų augintojas. – Jokios chemijos, jokios salietros nenaudojame.

Arbūzo pradiniam augimui reikia duoti daug azoto, tai senelis mano eina į miškus, pjauna dilgėles, aš tas dilgėles raugiu su mielėmis, darau tokį raugą, kuris labai smirda.“

Ūkininkai atvirauja, kad dėl arbūzų būta ir pykčių bei nesutarimų. „Būna, kad po darbų reikia atvažiuoti ir sunkiai dirbti, vaikus tada kviečiame, bet ir jie užsiėmę, turi savo veiklų.

Dabar tai skanu ragauti, bet kai reikia viską nudirbti, tai būna visko, kad ir susipykstame. Tada man Nelijus sako, kad neik čia su savo pykčiu ir bloga energija prie tų visų laukų ir sėklų“, – juokėsi Justina Zaleckienė.