Pandemija keičia vartojimo įpročius. Tuo per pastaruosius metus spėjo įsitikinti visi – nuo didžiųjų prekybos tinklų iki smulkiųjų ūkininkų, produkciją pardavinėjančių mobiliuose turgeliuose. Būtent čia pirkėjų jūra anksčiau besidžiaugę prekiautojai gūžčioja pečiais – kur dingo pirkėjai? Kai kur skaičiuojama, kad į turgelius užsuka net trečdaliu mažiau pirkėjų, kitur sukasi tik pavieniai, ūkiškos produkcijos pasiilgę miestiečiai.

Pirkėjų trečdaliu mažiau

Pavasarį, šią vasarą stipriai sumažėję pirkėjų srautai – ne tik pandemijos, bet ir rekordiškai karštų orų pasekmė. Dėl to ūkininkai su savo gaminta produkcija keliauja paskui pramogų ištroškusius poilsiautojus, kad bent kur galėtų parduoti savo šviežią derlių. Nespėjantys paskui turistus svarsto ir apie gamybos apimčių mažinimą.

„Mes svarstome ir niekaip nesuprantame, kur dingo pirkėjai“, – apie tuštėjančius ūkininkų turgelius kalba Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis. Prisimindamas šių metų pavasarį pašnekovas atsidūsta: ūkininkai produkcijos atveždavo pakankamai, tačiau klientų srautai pasirodė maždaug trečdaliu, o kai kur net iki pusės mažesni, lyginant su ikipandeminiu laikotarpiu. „Tikėjomės, kad atlaisvinus karantino suvaržymus pasipils ir daugiau žmonių. Tačiau taip neatsitiko. Manau, kad žmonės bijo išsileisti pinigus, užuot sočiai ir sveikai pavalgę jie taupo“, – priežastis, dėl kurių turguose pirkėjai lankosi rečiau, bando surasti šeimos ūkių atstovas.

Mažina naudmenas, likviduoja gyvulius

Pirkėjų turguose mažiau, tad kur ūkininkai deda produkcijos perteklių? V.Juodsnukis atviras – vieni jau kitąmet žada mažinti uogynų plotus, kiti produkciją pardavė už savikainą. Pašnekovas, pats šiemet deklaravęs penkis hektarus braškių uogynų, kitąmet žada pasilikti perpus mažesnį plotą. Pasak jo, leisti žmonėms patiems atvykti į ūkį ir rinktis uogas – tas pats, kas pardavinėti derlių už savikainą. Pašnekovas dėlioja: brango agroplėvelės, augalų apsaugos priemonės, o darbuotojai laukia solidesnio atlygio už įdėtą triūsą.

Dar sunkesnė situacija pieno, mėsos ūkiuose, kuriuose drastiškai mažinamas galvijų skaičius. „Šiandieną žinau bent tris ūkius, kurie likviduoja gyvulius. Nenoriu įvardinti pavardžių, nes suprantu sudėtingą jų situaciją, – sunkiai žodžius renka šeimos ūkių atstovas. – Jeigu Vyriausybė nori ginti savo kaimą, žemės ūkį, privalo priimti ryžtingus sprendimus. Tam reikia turėti politinės valios. Esame agrarinis kraštas, žmonės čia nori dirbti, jie yra darbštūs ir kūrybiški. Kodėl nesusėdus su socialiniais partneriais, žemės ūkio politikos atstovais ir nepadiskutavus šiais klausimais? 20 proc. ūkininkų gauna 80 proc. paramos žemės ūkiui. Tai nėra teisinga. Smulkieji irgi nori gyventi ir pragyventi, tik reikia jiems sudaryti palankias sąlygas. Europoje klesti kooperacija, o mes į tai vis dar numojame ranka.“

Pieną girdė gyvuliams

Prienų r. pieninių karvių bandą turinti Vaiva Buliauskienė tiek krašto, tiek Lietuvos didmiesčių gyventojams buvo gerai pažįstama kaip sūrių ir kitų pieno produktų gamintoja. Tačiau praėjusių metų žiemą įvedus griežtą karantiną, ūkis atsidūrė kryžkelėje. Kuriuo keliu jis pasuks – nežinia. Judėjimą tarp savivaldybių suparalyžiavęs karantinas atėmė galimybę produkciją išvežti arčiau vartotojų: „Produktų vežti negalėjome dėl įvestų ribojimų. Ką darėme su susidariusia pieno žaliava? Pieną gyvuliai gėrė pilnom gerklėm. Gaminom sviestą, grietinę, verstis bandėme vietoje“, – su apmaudu kalba ūkininkė, pridurdama, kad per visą pavasarį produktus vežė tik į vieną Vilniaus prekyvietę, kur buvo suteiktas leidimas prekiauti.

M.Maciulevičius: „Kai prasidėjo pandemija, matėme labai staigų internetinės prekybos šuolį. Daug ūkininkų pasinėrė į virtualią prekybą. Bet tik pandemijos bangai atslūgus, neliko ir internetinės prekybos tradicijos.“

Internetinės ūkio svetainės šeima neturi. Anksčiau saldūs sūriai, sviestas klientus pasiekdavo per internetinę platformą www.kaimasinamus.lt, tačiau, anot pašnekovės, ši svetainė jau kurį laiką nebeveikia taip, kaip anksčiau. „Klientai per šią platformą gali rašyti kiek nori – mes negauname jokio pranešimo. Patys turime joje „gyventi“ ir nuolat tikrinti, ar įkrito koks laiškas“, – į sistemos, turėjusios sujungti ūkininkus su pirkėjais virtualioje platformoje, spragas dėmesį atkreipia V.Buliauskienė.

Parduota mažiau šviežio derliaus

Kad pirkėjų srautai kiek mažesni, pastebi ir Kauno r. uogų augintoja Vita Šlapkauskienė. Moteris sako, kad pavasarį prekyba ėjosi neblogai, tačiau pirkėjai turgavietėse ėmė lankytis rečiau atlaisvėjus karantinui ir atšilus orams.

„Pirkėjų turgeliuose tikrai sumažėjo. Kol buvo braškių sezono pikas, visi jų valgytojai atostogavo. Tačiau šiemet uogų sezonas gerokai trumpesnis. Poilsiautojams sugrįžus uogų nebebuvo. Lygiai tas pats su vasarinėmis avietėmis. Kai buvo pats uogų sirpimo metas, jų niekam nereikėjo, poreikis atsirado tik vėliau. Šie metai išskirtiniai tuo, kad uogų sezonas buvo trumpesnis. Įprastai avietes vasarą skiname apie tris savaites, o šįmet jos susirpo per kiek mažiau nei dvi savaites. Galbūt pirkėjai buvo įpratę, kad jas galima įsigyti ilgesnį laiko tarpą, bet šiemet sezonas pateikė siurprizų. Tokio sezono rezultatas – pardavėme mažiau šviežio derliaus. Matysime, kokia situacija bus su vėlyvesnių veislių avietėmis. Kol kas matyti, kad jų derėjimo ir realizavimo laikas taip pat bus trumpesnis“, – apie šiųmetes derliaus realizavimo aktualijas pasakoja augintoja.

Trumpesnis realizavimo terminas – ilgesnis galvos skausmas ūkininkams. Kur dėti uogas, kurios taip ir nesurado savo pirkėjo? Moteris džiaugiasi tuo, kad ji su vyru jau senokai investavo į uogų perdirbimo įrangą. Dalis uogų užšaldomos, iš kitų verdamos uogienės, džemai, pilstomi uogų gėrimai. Dalį produkcijos šeimyna bando parduoti ir internetu.

Prekeivių netrūksta

Prekybos miestelio „Urmas“ Marketingo vadovė Dovilė Lengvenienė sutinka, kad uogų sezonas šiemet buvo neįprastas. Braškių sezonas tetruko mėnesį, kai įprastai raudonskruostės uogos ant prekystalių praeivius viliojo du ar net du su puse mėnesio. Ankstyvas šiemet ir lietuviškų obuolių sezonas. „Ko gero, pirkėjai nesitiki, kad tokiu metu jau galima eiti ieškoti šviežio obuolių derliaus“, – svarsto D.Lengvenienė.

Turgaus prekeiviams klientų labiausiai trūko, anot pašnekovės, kai buvo įvesti judėjimo ribojimai tarp savivaldybių. „Tada netekome maždaug pusės klientų. Atšaukus šį suvaržymą, srautai atsistatė. Netgi sakyčiau, kad sulaukėme daugiau pirkėjų nei pernai tuo pačiu laiku“, – teigia pašnekovė, pasidžiaugdama, kad šiemet nemažėjo prekybininkų, turgavietėse pardavinėjančių ūkininkų produkciją, o miestiečiai turgaviečių neaplenkė.

Pirkėjų mažėjimą lėmė sezoniškumas

Tuo metu Mindaugas Maciulevičius, Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius, retrospektyviai žvelgdamas į praėjusios žiemos bei pavasario prekybą ūkininkų turgeliuose, laikosi gana optimistiškai: prekyba turgavietėse nenutrūko ir karantino metu, mieste pirkėjų pavasarį taip pat netrūko. Sunkiau buvo tik naujuose prekybos taškuose, kur pirkėjai dar neturi įpročio atvykti ir atrasti šviežią ūkininkų produkciją. Jo valdomi ūkininkų turgeliai veikia jau trylika metų, todėl sezoniniai pirkėjų srautų svyravimai jo nestebina. Pavasarį, anot jo, šiltėjant orams kiekvienais metais klientų būna mažiau, o vasarą ūkininkai gerai žino, kad pirkėjai masiškai atostogauja ir turgavietėse lankosi rečiau. Jų tikimasi sulaukti grįžtančių rudenį.

„Natūralu, kad užėjus karščiams, prasidėjus uogų sezonui, dauguma pirkėjų buvo pajūryje ar paežerėse. Seniai veikiančiuose turguose, kur pirkėjams yra atsiradęs įprotis užsukti ir apsipirkti, skųstis labai nereikėjo. Problemų buvo tik naujuose prekybos taškuose. Pavasarį atidarėme naują ūkininkų turgelį Panevėžyje. Vasarą ten buvo iš tiesų labai liūdna, pirkėjų buvo tik vienas kitas“, – pastebi M.Maciulevičius.

Įvairesnės prekės padeda konkuruoti

Kooperatyvo direktorius sako, kad vasarą termometro stulpeliui kylant aukštyn ūkininkams nelieka nieko kito, kaip tik kraustytis paskui pirkėjus. Taip šiemet atsirado mobilus ūkininkų turgelis Palangoje. Didesniems prekybos srautams atsiradus Klaipėdoje, ten trumpam kėlėsi nemažai ūkininkų iš visos Lietuvos.

Šiauliuose, Kaune, Vilniuje veikiantys turgeliai, pasak M.Maciulevičiaus, laikosi stabiliai. Jį džiugina tai, kad į turgelius pavyksta pritraukti naujų gamybininkų, kurie pirkėjams pasiūlo įvairesnę, įdomesnę produkciją. Kuo įvairesnių gaminių galima rasti turguose, tuo daugiau pirkėjų galima pritraukti, tuo ir prekybos taškas konkurencingesnis. Prekių įvairovė padeda pritraukti ir jaunesnius pirkėjus: „Įprastai dauguma turgelių lankytojų būdavo pensinio amžiaus žmonės. Natūralu, kad bėgant metams jų netenkame dėl suprantamų priežasčių, todėl turime dėti pastangas, kad būtume patrauklūs ir jauniems pirkėjams. Kol kas panašu, kad tai padaryti sekasi neblogai. Dėl to, kai kalbame su nauju žemės ūkio ministru, vis primename, kad reikia reklamuoti ne konkretų turgų ar kooperatyvą, bet patį principą, jog tiesiai iš ūkininko pirkta produkcija ne tik sveikesnė, bet ir šviežesnė, kokybiškesnė.“

Internetinė prekyba – ne panacėja

Per pirmąją pandemijos bangą atsiradus kliūčių vežti produkciją į turgavietes, ūkininkai suskubo nerti į virtualios prekybos platybes. Tai ypač buvo pastebėta per pirmąją COVID-19 pandemijos bangą. Tiesa, ne visiems prekyba ėjosi kaip per sviestą. Štai Alytaus krašto ūkininkas Eivydas Amšiejus, bandęs pradėti prekiauti daržovėmis internetu, kiek nusivylė. Vyriškis sako tikėjęsis didesnio klientų susidomėjimo, todėl pagrindiniu prekybos varikliu išlieka tiesioginė prekyba. Panašią tendenciją pastebi ir uogų bei vaisių augintoja V.Šlapkauskienė: „Internetinę prekybą pradėjome paskelbus pirmąjį karantiną, t. y. nuo 2020-ųjų. Kol buvo paskelbtas griežtas karantinas, tol ir užsakomi produkcijos kiekiai buvo didesni. Jam atlaisvėjus, perkamumas internetu stipriai sumažėjo.“

Paklaustas, dėl kokių priežasčių vienos internetinės svetainės per pandemiją klesti, o žemės ūkio produkcija nesusilaukė laukto pirkėjų dėmesio, M.Maciulevičius pabrėžia, kad esminė problema – susiformavę pirkėjų įpročiai. Esą dar neįpratome kumpį, dešrą ar uogienę, sūrį pirkti jo neparagavę ar realiai prie jo neprisilietę. „Kai prasidėjo pandemija, matėme labai staigų internetinės prekybos šuolį. Daug ūkininkų pasinėrė į virtualią prekybą. Bet tik pandemijos bangai atslūgus, neliko ir internetinės prekybos tradicijos. Pavieniai ir toliau prekiauja internetu, bet lygiagrečiai atvyksta ir į mūsų turgelius“, – pasakoja kooperatyvo vadovas.