Šie metai puikų derlių atseikėjo tiek grūdinių kultūrų augintojams, tiek daržininkams. Pastarieji savo derliaus iki galo dar nesuskaičiavo, nes kai kurios daržovės – vis dar laukuose. Vis tik antroji pandemijos banga ir karantinas gali gerokai pakoreguoti derliaus realizaciją.

Derlius – vienas geriausių

Šiais metais Ukmergės rajone pasėlius deklaravo 2348 ūkininkai, kurių dirbami žemės plotaisiekia beveik 65 tūkst. ha.

Ukmergės rajono savivaldybės žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo Salvijaus Stimburio teigimu, pastaraisiais metais ūkiai stambėjo, vyresnio amžiaus ūkininkai pasitraukė iš prekinės žemės ūkio veiklos. Ukmergės rajone vidutinio ūkio dydis siekia 27,5 ha.

S.Stimburys sakė, kad šių metų grūdinių kultūrųderlius buvo vienas geriausių per pastaruosius ketverius metus. Seniūnijose, kuriose vyrauja derlingesni dirvožemiai, javų derlius buvo rekordinis – kai kurie laukai atseikėjo 8–10 t/ha grūdų. Nenašiose žemėse derlingumas siekė apie 3–5 t/ha. Taikant įprastinį tręšimą ūkiuose gauta po 1–1,5 t grūdų daugiau nei ankstesniais metais.

Gausus buvo ir žieminių rapsų potencialas. „Daugelyje ūkių iš hektaro buvo prikulta 3–5 t žieminių rapsų. Rajono vidurkis siekė apie 3,5 t/ha“, – pasakojo Ukmergės rajono savivaldybės žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas.

Populiarėja javai

Pastebima, kad pagrindiniai pasėliai Ukmergės rajone – žieminiai ir vasariniai javai. Šiais metais buvo deklaruotas daugiau nei 18 tūkst. ha žieminių javų plotas. Žieminiams kviečiams žemdirbiai skyrė – 4173 ha, žieminiamsrugiams– 1508 ha, miežiams – 733 ha, o žieminiams kviečiams „Spelta“–204 ha.

„Rodos, neseniai baigėsi javapjūtė, kurios metu ūkininkai galvojo, kaip išvežti ir priduoti gausų derlių, o supirkėjai rūpinosi eksportu. Dabar jau mąstoma apie būsimą derlių.Kai kurie ūkininkai, prisiimdami riziką, jau sudarė kitų metų derliaus pardavimo kontraktus. Tiesa, šį žingsnį žengė ne daugelis. Jiepasirašė sutartis tik dėl 20–30 proc. būsimo derliaus“, – akcentavo Ukmergės rajono savivaldybės žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas.

S.Stimburys paminėjo, kad stambesni ūkininkai, turintys grūdų sandėliavimo bokštus ir grūdų talpyklas, visų grūdų po kūlimo nerealizavo. Dalį derliaus jie parduos žiemą arba pavasarį, tikėdamiesiaukštesnių grūdų supirkimo kainų.

Ukmergės rajone populiarūs ir žieminiai rapsai, kuriems skiriami nemaži plotai. Žemdirbiai taip pat sėja nedidelius plotus pupų, žirnių bei kukurūzų.

Planuoja savo veiklą

Savo veiklą planuojasi ir daržininkai, kurių Ukmergės rajone nėra daug. Ukmergės rajonas garsėja keliais ekologiniais daržovių ūkiais. Vienas jų – Stragių šeimos ūkisLeonpoliokaime, kitas – Genovaitės Sakalauskienės, įsikūręs Žalgirių kaime. Šie ūkiai augina tiekprodukcijos, kiek sugeba realizuoti.

Statistiniai duomenys rodo, kad deklaruotų bulvių ir daržovių plotai Ukmergės rajone pastaraisiais metais mažėjo. 2019 metais bulvės buvo auginamos daugiau nei 166 ha, daržovės– beveik 75 ha plote. Praėjusiais metais bulvių plotai sumažėjo neženkliai: jų pasodinta 12 ha mažiau nei pernai, o daržovių – 4 ha mažiau. Kadangi užaugintų daržovių kiekiai rajone nėra dideli, kiekvienas ūkininkas ieško nišos, kur savo produkciją realizuoti. Daržovės parduodamos turgeliuose, realizuojamos prekybos centruose, tiekiamos restoranams, valgykloms.

„Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvas pagal sutartį tiekia maisto produktus keliems rajono vaikų lopšeliams-darželiams, todėl ieško tiekėjų“, – sakė S.Stimburys.

Problema – maži kiekiai

Pasak vedėjo, karantinas buvo sujaukęs daržininkų planus. Produkcija turgeliuose judėjo vangiai. Ūkininkai, sudarę sutartis su maitinimo įstaigomis, kuriems nepavyko realizuoti daržovių, buvo priversti sukauptą produkciją utilizuoti, kompostuoti. Į savivaldybę dėl paramos kreipėsi trijų daržininkystės ūkių savininkai. Jiems buvo išmokėta 12,5 tūkst. eurų paramos.

Jei karantinas užsitęs rudenį ir daržovių augintojai pagal sutartis negalės realizuoti produkcijos maitinimo įstaigoms, manoma, kad galės ją saugiai sandėliuoti.Galbūt daržininkai ieškos ir kitų savo užaugintų gėrybių realizavimo būdų. Pasak pašnekovo, pagrindinė smulkių daržininkų problema – maži produkcijos kiekiai. Todėl jis jų ateitį mato tik kooperacijoje.

S.Stimburys priminė, kad šiuo metu į seniūnijas dėl paramos gali kreiptis galvijų laikytojai, smulkūs ūkininkai, vykdantys individualią žemės ūkio veiklą, mažos bei vidutinės įmonės, užsiimančios žemės ūkio produktų perdirbimu.

Gelbsti elektroninė parduotuvė

Ukmergės rajono ekologinio ūkio įkūrėja Laima Stragienė teigė, kad nuo savaitgalio įsibėgėjęs visuotinis karantinas sumažins pirkėjų srautus turgavietėse. Didmiesčiuose ir Ukmergės turguje daržoves realizuojantiūkininkėpastebi, kad pastarosiomis dienomis pirkėjai graibsto didesnius kiekius bulvių. „Kaip šiuo laiku klostysis situacija, iš anksto sunku prognozuoti, tačiau geriau nebus. Žmonės pasimetę, nežino, ką daryti“, – mintimis pasidalijo pašnekovė. Ūkininkė sakė, kad su maitinimo įstaigomis sutarčių nesudaro.

L.Stragienės dukra Jūratė paminėjo, kad ūkio daržovės, drauge su kita 30 patikimų skirtingų tiekėjų produkcija, yra pardavinėjamos elektroninėje parduotuvėje. Pandemijos laikotarpiu prekyba internetinėje parduotuvėje ženkliai pagyvėjo, atsirado naujų klientų, gaunama keleriopai daugiau užsakymų nei įprastai. Šiuo metu tokio bumo kaip pavasarį nėra, tačiau tam ruošiamasi.

Dalis daržovių – laukuose

Kalbėdama apie derlių,Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pirmininkė Daiva Šateikienė akcentavo, kad dauguma daržovių dar yra nenuimtos. Laukuose dar laikomos morkos ir burokėliai, taip pat kopūstai. „Derliaus gausa priklauso nuo dirvos ir laistymo įrangos. Šių metų derlius nėra išskirtinis, jis šiek tiek aukštesnis nei vidutinis“, – sakė D.Šateikienė.

Pasak pašnekovės, LDAA už ūkininkus nepardavinėja jų išaugintų daržovių, todėl kiekvienas narys pats ieško, kur ir kaip jas realizuoti. Pastaruoju metu daržovių realizacija bei eksportas pamažu atsinaujina, tačiau iki karantino buvęs lygis dar nėra pasiektas. Dėl pandemijos labiausiai nukentėjo ūkininkai, kurie daržoves tiekė darželiams, mokykloms, kavinėms, restoranams, buvo paruošę jas eksportui. Praradimų neišvengė nei smulkūs, nei stambūs augintojai.

Ieško kitų pardavimo kanalų

Zofija Cironkienė, LDAA direktorė

Daržovių augintojai pirmiausia pajuto lokalaus karantino pasekmes – iki 5 kartų sumažėjusią produkcijos paklausą, priklausomai nuo ūkio pardavimo apimčių, kur ir kam parduodama didžioji dalis produkcijos, kuriame rajone ūkis įsikūręs ir pan.Ūkininkai nuogąstauja, kad per trijų savaičių karantiną daržovių paklausa viešojo maitinimo įstaigoms sumažės iki minimumo. Sumažėjusios produkcijos paklausos dar nepastebėjo augintojai, dalyvaujantys „Vaisiai ir daržovės mokykloms“ programoje, nes užsakymus jie gauna mėnesio pradžioje. Tiesa, užsakymų lapkričio mėnesiui iki šiol nėra, todėl baiminamasi, kad jų nebebus.

Savaime suprantama, kad daržovių augintojai nesėdi sudėję rankų, ieško kitų pardavimo kanalų. Tikimasi, kad padidės pardavimai mažmeninės prekybos įmonėse, nes žmonės daugiau gamins namuose. Laimei, eksportas pagal išankstines sutartis tebevyksta, tačiau sulaukiame vis mažiau užklausų dėl pavienių pirkimų iš užsienio. Žmonės atsargoms tiesiai iš ūkių taip pat mažiau perka. Galima daryti dvi išvadas: arba pavasarinis karantinas žmones paskatino daugiau daržovių užsiauginti patiems ir jie dar turi atsargų, arba stebėdami praėjusio derliaus pardavimų tendencijas laukia akcijų prekybos tinkluose ar net nemokamo daržovių dalijimo.