Specialistai ūkininkus ragina greičiau šienauti pievas, nes žolė gali peraugti, o peraugusi ji praranda maistingumą.

Pasigenda masės

Pieno ūkį plėtojantis ūkininkas Martynas Butkevičius sakė, kad Prienų rajone pievos jau šienaujamos, tačiau jis pats savo ūkyje šienapjūtės dar nepradėjo, nes šeimos jaunimas atostogauja, dauguma darbuotojų išvykę. Kai visi sugrįš, tada ir suskubs pradėti šienapjūtę.

„Žolė plaukia, pats laikas šienauti, bet pastebėjau, kad jos apačioje masės nebėra – nėra daug žalienų. Todėl anksčiau nupjovus, šienas bus kokybiškas, bet jo neturėsime daug. Kaip sakoma, viena prarasiu, kita rasiu“, – sakė prieniškis ūkininkas ir pridūrė neskubantis pradėti šienapjūtės dar ir dėl to, kad pievose dobilai kol kas mažoki.

Butkevičių ūkyje šienas nesukamas į ritinius, nupjauta žolė keliauja į tranšėjas. Ūkininkas teigė, kad karvėms ir prieaugliui žiemą šerti iš pirmojo pjovimo yra prisiruošęs apie 600–700 tonų pašarų. Kol kas jam sunku apskaičiuoti, ar užteks žaliavos, nes žolė skystoka.

„Kai visas pievas nušienausime, suvešime, tada matysime. Dabar tik apytiksliai galiu sakyti, kad šiemet pašarų bus mažiau“, – teigė M.Butkevičius.

Marijampolės savivaldybės ūkininkas Giedrius Aleknavičius tikisi, jog derlingose Suvalkijos lygumose žolė bus tanki, tik lietaus dar reikėtų, kad ji paaugtų. Pradėti šienapjūtę šis ūkininkas ketina paskutinį gegužės savaitgalį.

„Aplinkui lyja, o Sasnavoje – ne. Kur šunažolės, tuos plotus jau būtinai reikėjo nupjauti, bet pas mus jų nedaug yra. Mano pievose auga vėlyvesnės žolės“, – sakė karves auginantis ūkininkas.

Ožkelės neišrankios 

Griciūnų kaimo (Širvintų r.) ožkininkystės ūkio savininkė Dalia Ėmužytė tikino, kad iškritęs lietus – tik lašas jūroje, todėl ir pievose jau labai sausa. Bet jos ožkelės nugraužia viską, ką tik randa.

„Norint ruošti šienainį, mūsų pievas reikėtų suskubti pjauti, o šienui reikalingos žolės, dobiliukai dar net nepradėjo skleistis – toks šienas būtų nekokybiškas. Šienainį jau ir mes darysime, kitą savaitę pradėsime“, – gegužės 23 dieną kalbėjo ožkininkystės ūkio savininkė.

D.Ėmužytės ūkis – per 80 ha žemės. Ožkos turi savo racioną. Šeimininkė ruošia ir šienainio, ir šieno. Kai geras oras, žolė virsta šienu, o kai oras prastas – šienainiu. Ūkininkė visada derinasi prie gamtos. Net jos augintinės šiemet į pievas išėjo anksčiau, kai tik pritrūko pernai ruoštų pašarų. Vos atsiranda ką pešti, ožkos nuolat ganyklose ją ir skabo.

Pievos nerimo nekelia

Kito Lietuvos regiono – Šilalės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo Algimanto Olendros teigimu, paskutinę gegužės savaitę įsivažiuos darbai. Šiame rajone šienapjūtė paprastai prasideda gegužės pabaigoje.

Žolės pievose, anot A.Olendros, pas juos yra šiek tiek daugiau negu kituose regionuose, nes jas gausiau palaistė lietus. Žemės ūkio skyriaus vedėjo manymu, derliaus turimiems gyvuliams šerti užteks. Beje, Šilalės rajonas gali pasigirti, kad čia kol kas laikoma daugiausia gyvulių Lietuvoje. Tiesa, karvių skaičius mažėja, nes ūkininkai sensta.

Vis dėlto šilališkiai yra optimistai ir mano, kad pievos neliks nešienautos – tolimoje ateityje vieni ūkiai išnyks, kiti stambės. „Gamta pati taip yra sutvarkiusi, kad tuštumos negali būti. Pievas bus kam nušienauti, nes yra nemažai perspektyvių ūkininkų“, – sakė daug pievų turinčio rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas.

Metas suskubti

Ankstesniais metais tinkamiausias laikas šienapjūtei būdavo saulėti birželio orai, o šiemet jau nuo gegužės vidurio ūkininkai raginami kuo produktyviau išnaudoti pasistiebusias pievas. Specialistai teigia, kad žolė ganyklose šiais metais užaugo itin anksti. Ji – ne tik puikus pašaras gyvuliams, bet ir žaliava ruošiant pašarus žiemai.

„Žolė greitai auga, negalima laukti. Norint, kad pašaras būtų kokybiškas, jau praėjusią savaitę reikėjo žolę pjauti. Jeigu auga šunažolės, tokios pievos jau prieš dvi tris savaites turėjo būti nušienautos“, – gegužei persiritus į antrąją pusę sakė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės vyresnysis specialistas Vytas Gudaitis.

Vytas Gudaitis

Nuolat važinėdamas po ūkius, jis sakė stebintis ir laukus. Kai kuriose pievose žolė jau išplaukėjusi, peraugusi. Anot V.Gudaičio, tokia žolė praranda maistingumą.

Greičiau, bet mažiau

LŽŪKT gyvulininkystės vyresniojo specialisto teigimu, yra dar vienas niuansas – žolės tankis ne visur pakankamas. Todėl ūkininkai priversti laukti, kad žemutinė žolė šiek tiek dar paaugtų, nes kol kas išlindę vos keli motiejukai, kelios šunažolės, ir viskas.

„Reikia palaukti, kad dobilai šiek tiek pakiltų, kad miglių atsirastų. Dėl to kartais ir nesuspėjama šienauti su pirmaisiais šienpjoviais“, – kalbėjo konsultantas.

Pievoms įtakos turėjo skubiai visą augmeniją pažadinęs pavasaris. Kadangi atšilo staiga, ten, kur buvo geros žemės, greitai suaugo ir žolė. Kai kuriuose regionuose jau pasidarė per sausa. Tai šiek tiek pristabdė pievų augimą. Praėjusią savaitę palijo, tad pievos atsigavo.

„Snausti negalima. Reikia viską labai greitai ir kokybiškai daryti“, – ūkininkus mokė LŽŪKT gyvulininkystės vyresnysis specialistas.