UAB „Pieno tyrimai“ šie metai yra ypatingi – spalio mėnesį sukanka 30 metų. 1993 m. spalio 15 d. įregistruota „Valstybinė eksperimentinė pieno kokybės tyrimo laboratorija“, nuo 1994 m. vadinama „Pieno tyrimais“.

Galima pasiekti virtualiai

30 metų – ilgas ir reikšmingas laikotarpis. Ši sukaktis leidžia pasidžiaugti savo veikla, nuveiktais darbais ir pasiektais rezultatais. Sakoma, jog po 30-mečio gyvenimas tik prasideda. Mes tam pritariame ir bendrovės vardu sakome – esame pasiruošę naujiems pažangiems projektams. Tobulėjant technologijoms keičiasi ir klientų lūkesčiai. Dauguma jų informacijos ieško skaitmeninėje erdvėje.

Šiuo metu baigiama kurti atnaujinta UAB „Pieno tyrimai“ interneto svetainė, kuri, tikimės, pradės veikti jau spalio mėnesį. Kuriant atnaujintą „Pieno tyrimų“ interneto svetainę mūsų svarbiausia užduotis buvo išdėstyti turinį pagal klientų poreikius ir sukurti jiems patrauklią skaitmeninę erdvę. Siekiame, kad ji būtų kuo paprastesnė ir patogesnė. Visa svarbiausia informacija bus pasiekiama 2–3 paspaudimais, be to, naršyti mobiliuosiuose įrenginiuose bus daug patogiau.

Nauja paslauga – svarbūs tyrimai

Artimiausiu metu UAB „Pieno tyrimai“ specialistai ruošiasi pasiūlyti pieno riebalų rūgščių nustatymą. Iki šiol šie tyrimai buvo atliekami moksliniais tikslais. Dirbant su LSMU Veterinarijos akademijos mokslininkais buvo sukaupta nemažai riebalų rūgščių tyrimų duomenų bei atlikta analizė, kaip galima šią informaciją panaudoti melžiamų karvių šėrimui, sveikatingumo valdymui ir produktyvumo didinimui.

Pieno riebalai susideda iš daugiau nei 400 skirtingų riebalų rūgščių. Į pieno riebalų sudėtį įeina sočiosios ir nesočiosios riebalų rūgštys. Pieno riebaluose yra apie 60 proc. sočiųjų ir apie 40 proc. nesočiųjų riebalų rūgščių. Pagal kilmę pieno riebalų rūgštys yra skirstomos į tris grupes: karvių organizme susintetinamos trumpą grandinę turinčios riebalų rūgštys de novo, mišrios kilmės (šią grupę sudaro vidutinio ilgio de novo ir iš anksto suformuotos riebalų rūgštys) bei ilgą grandinę turinčios iš anksto suformuotos riebalų rūgštys, kurių karvės nesintetina – jos pasisavinamos iš pašarų ar kūno riebalų.

Apie 50 proc. galvijų pieno riebalų sintetinama iš pašaro riebalų, todėl, keičiant pašarus ir sudarant optimalias sąlygas didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų veiklai, galima keisti pieno riebalų sudėtį. Tyrimams naudojami konservuoti tiriamųjų karvių ir bendri talpų mėginiai, skirti pieno sudėties tyrimams atlikti. Riebalų rūgščių analizė gali būti naudojama bendro bandos arba individualių karvių pieno tyrimams, norint padidinti pieno gamybą, bendrą riebalų ir baltymų kiekį, užkirsti kelią pieno riebumo mažėjimui, patobulinti šėrimo strategiją, siekiant kuo anksčiau diagnozuoti ketozę ar šliužo dislokaciją bei mažinti metano emisiją.

Šis riebalų rūgščių nustatymo tyrimas turėtų būti aktualus ne tik pieno gamintojui, bet ir perdirbėjui, nes nuo riebalų rūgščių kiekio priklauso ir pieno riebalų bei sviesto savybės. Pavyzdžiui, pieno riebaluose padaugėjus sočiųjų riebalų rūgščių, sviestas tampa kietas, trapus, o padaugėjus nesočiųjų riebalų rūgščių – minkštas.

Padės gerinti pašarų kokybę

Dar viena nauja paslauga, kurią UAB „Pieno tyrimai“ ruošiasi pradėti teikti, yra mikotoksinų nustatymas pašaruose. Mikotoksinai yra antriniai pelėsių metabolitai, užteršiantys daugybę augalų ir vaisių prieš derliaus nuėmimą arba po jo. Tokios užterštos kultūros, pašarai yra toksiški žmonėms ir gyvūnams. Šiuo metu pasaulyje identifikuojama per 500 rūšių mikotoksinų. Beveik visi pašarai yra imlūs pelėsinių grybelių augimui ir paplitimui skirtingose gamybos, transportavimo ar saugojimo stadijose.

Pirminiai faktoriai, skatinantys pelėsinių grybelių augimą, yra drėgmė, temperatūra ir graužikai. Aruodiniai kenkėjai ir grūdinės erkės taip pat ženkliai prisideda bloginant žaliavų ir pašarų kokybę, skatina pelėsinių grybelių augimą ir tuo pačiu mikotoksinų gamybą. Dažniausiai pasireiškiantys mikotoksikozių simptomai: sumažėjusios pašarų sąnaudos ir veiksmingumas, sulėtėjusi pieno gamyba, galvijų svorio kritimas, nepastovus viduriavimas, mastitai, embrionų mirtys, abortai.

Prevencijos taikymas būtinas visuose etapuose – nuo augalų auginimo iki šėrimo. Tai tinkamos auginimo technologijos, transportavimo saugojimo, sandėliavimo sąlygos, inokuliantų ar kitų priedų, gerinančių silosavimo procesą, naudojimas, deaktyvatorių (mikotoksinų surišėjų) naudojimas. Pašarų išvaizda nėra rodiklis norint nustatyti užterštumą mikotoksinais, todėl UAB „Pieno tyrimai“ atliekami mikotoksinų tyrimai padės ūkininkui įvertinti savo ūkyje naudojamų pašarų kokybę, kad jis galėtų imtis reikalingų priemonių išvengti mikotoksinų neigiamo poveikio.

Daugiau informacijos apie pašarų mitybinės vertės ir mikotoksinų nustatymą UAB „Pieno tyrimai“ specialistai suteiks artėjančioje „Gyvulininkystės parodoje 2023“ bendrovės stende rugsėjo 28–30 d. Maloniai kviečiame apsilankyti.