Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Trys veislinių mėsinių galvijų parodos demonstruoja sektoriaus veržlumą

Šiemet pirmą kartą Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) surengė net tris veislinių mėsinių galvijų parodas, kurias finansavo Lietuvos žemės ūkio ministerija. Tai rodo ne tik tai, kad mėsinių galvijų sektorius auga, bet ir kad ūkininkai vis labiau suinteresuoti gerinti savo bandas, į jas įsileidžiant tik pačius perspektyviausius reproduktorius. Žaliojo kurso kontekste į mėsinę galvijininkystę dėmesį atkreipia vis daugiau grūdų augintojų. Mėsinių galvijų augintojai šiemet pristatė nemažai naujovių, aktyviai organizavo ir veislinių bulių aukcionus, sustoti, regis, irgi nežada ir jau dėlioja kitų metų planus.

Galvijų neatskirti nuo pievų

Šiemet pirmoji mėsinių galvijų paroda „Ekstensyvios veislės – tvariam ūkininkavimui“ vyko nederlingų žemių sostinėje – Dzūkijoje. Būtent šiame krašte populiarus ekstensyvus mėsinių galvijų auginimas, todėl birželį Veisiejuose (Lazdijų r.) susitiko hailendų, galvovėjų, angusų ir kitų ekstensyviam auginimui tinkamų veislių galvijų augintojai ir svečiai. Aptartas svarbus pievų išlaikymo ir bioįvairovės skatinimo klausimas. Seminarą vedęs Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas akcentavo mėsinių galvijų laikymo svarbą siekiant išsaugoti natūralų kraštovaizdį, išsaugoti pievas. Tai itin svarbu, nes pievų mūsų žemės ūkio horizontuose ne tiek jau daug. Nacionalinės žemės tarnybos duomenis, 2020 m. Lietuvoje žemės ūkio naudmenų plotas sudarė 52,1 proc. visos teritorijos. Ariama žemė sudarė 45,49 proc., o pievos ir ganyklos – 6,21 proc. Pievas svarbu ne tik atkurti, bet ir tinkamai prižiūrėti, o ekstensyvi mėsinė galvijininkystė tam tinkamiausia, nes neleidžia pievoms užželti krūmais, lieka daug natūralių buveinių paukščiams, gyvūnams. Be to, nederlingose žemėse taip pat sunku plėtoti kitas žemės ūkio šakas, todėl mėsinių galvijų auginimas yra vienas geriausių pasirinkimų.

Dažnėjantis pasirinkimas

Mėsinius galvijus renkasi ne tik nederlingų žemių šeimininkai, bet net ir sėkmingi, dideli grūdų ūkiai. Ne veltui šiemet veisliniai mėsiniai galvijai pirmą kartą pasirodė ir liepą vykusioje „Agrovizijoje“ – ,,Mėsinės galvijininkystės vizija“ . Šios parodos ašis – augalininkystė, tačiau vien tai, kad joje pasirodė gyvuliai, signalizuoja apie svarbią žinią – grūdininkai atsigręžia į gyvulius. Dėl to nenuostabu, kad į mėsinių galvijų ekspoziciją jie užsuko ne tik akis „paganyti“, bet ir rimtai padiskutuoti su augintojais.

Kitą pavasarį mėsinių galvijų paroda startuos anksčiau nei šiemet. Ją planuojama surengti gegužės pradžioje, kai augintojai pradeda ginti gyvulius į laukus.

Puikus to pavyzdys – vienas iš augintojų, LMGAGA tarybos narys jaunasis ūkininkas Nerijus Zobernis, parodos dalyvius vaišinęs savo ūkyje užauginta jautiena. Jis kartu su šeima augina 350 angusų veislės galvijų ir kartu pluša augalininkystės ūkyje. Pasak jo, grūdų ir galvijų auginimas puikiai papildo vienas kitą ir mišraus ūkio link pasuka vis daugiau augalininkų. „Tiek stambiems, tiek mažesniems grūdų augintojams mėsinė galvijininkystė nėra svetima. Tarp LMGAGA narių yra nemažai stambių grūdininkų. Aš ir pats auginu javus. Grūdų ir gyvulių augimas – du susisiekiantys indai. Mes angusus auginame vidutiniškai intensyviai, rūpinamės jų sveikata ir visaverte mityba, užtikrindami gerą jų genetiką“, – apie tai, kad grūdų augintojai atsigręžė į mėsinius galvijus, pasakoja N.Zobernis.

Debiutas Kaune buvo sėkmingas

Šį rudenį vienuolikta veislinių mėsinių galvijų paroda Lietuvoje ir trečioji Specializuota mėsinės galvijininkystės paroda ,,Mėsinės galvijininkystės panorama 2022“  šiemet, buvo surengta Kaune. Iš skirtingų Lietuvos ūkių po kontrolinio auginimo UAB Šilutės veislininkystės kontrolinio auginimo stotyje ir „Baltos avies“ kooperatyvo kontrolinio auginimo stotyje atvežti perspektyviausi angusų, aubrakų, limuzinų, šarole, mėsinių simentalų, herefordų veislių galvijai, kurių aukcionas buvo surengtas antrąją parodos dieną. Ekstensyvaus auginimo hailendų veislės galvijus parodoje pristatė šios veislės galvijų augintojas ir veisėjas Evaldas Bendoraitis, visus džiuginęs savo ramaus temperamento šukuojamais ir glostomais galvijais.

LMGAGA prezidentas Vytautas Barkauskas pabrėžė, kad įgyvendintų trijų parodų sėkmę lėmė kruopštus visų organizatorių darbas. Jis tikisi, kad laikui bėgant augs ir veislinių bulių aukcionų kultūra veislinių mėsinių galvijų sektoriuje. „Vis dar vyrauja nuomonė, kad veislinius bulius geriau pirkti iš ūkio, nes taip pigiau. Tačiau taip nėra. Aukcione galima įsigyti ir pigiau, tačiau akcentuoju ne kainą, o tai, kad iš kontrolinių auginimo stočių atkeliauja patys geriausi gyvuliai, su konkrečiais duomenimis, kaip paros priesvoris ir kt. Ateityje, manyčiau, kergimui buliukus reikėtų pirkti tik iš kontrolinių auginimo stočių. Tokį tikslą kelia mūsų asociacija“, – pabrėžia V.Barkauskas.

Anot jo, kitą pavasarį mėsinių galvijų paroda startuos anksčiau nei šiemet. Ją planuojama surengti gegužės pradžioje, kai augintojai pradeda ginti gyvulius į laukus. Parodą planuojama surengti Šilutėje. Kartu su paroda bus organizuojamas ir aukcionas, kad į bandas būtų suspėta įleisti ir perspektyviausius reproduktorius.  

Rezultatu liko patenkinti

LMGAGA direktorė Vilma Živatkauskienė pasidžiaugė sklandžiai suorganizuota paroda ir aukcionu Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA). „Aukciono neatsisakysime, tęsime šią tradiciją. Taip pat kviesime partnerius iš užsienio. Jeigu gausime finansavimą parodoms, kitąmet norėtume rengti pavasarinę ir rudeninę parodą su aukcionu“, – kitų metų planus dėlioja V.Živatkauskienė.

Mėsinių galvijų augintojai vis labiau investuoja į gyvulių genetiką ne tik įsigydami veislinius galvijus, bet ir atliekant genominius tyrimus. Didžiausiu jų privalumu laikoma tai, kad galima išsiaiškinti geriausius, perspektyviausius skirtingų veislių individus, juos pasiliekant tolimesniam veisimui. 

VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorė Rita Petlickaitė neslėpė, kad organizuojant parodą buvo nemažai jaudulio ir nerimo, mat į paviljonus pirmą kartą atvyko tokio įspūdingo dydžio galvijai. „Reikia pripažinti, kad iššūkių ir nerimo buvo, tačiau pavyko užtikrinti, kad renginio kokybe liktų patenkinti ir parodoje dalyvavę veislinių gyvūnų augintojai, ir lankytojai. Jau dabar matome, kurias sritis reikėtų tobulinti, ir apie tai kalbame su savo partneriais. Mėsinių galvijų veislių pristatymai sulaukė itin didelio lankytojų dėmesio, taip pat džiaugiamės ir įvykusiu veislinių bulių aukcionu. Nors pirkėjų šiame aukcione neatsirado daug, bet atsižvelgdami į tai, kad renginys vyko naujoje vietoje ir pirmą kartą, rezultatais džiaugiamės“, – patenkinta R.Petlickaitė.

Klojami pamatai kitų metų parodai

Ji įsitikinusi, kad tokios parodos prasmingos dėl savo plataus šviečiamojo pobūdžio. Tokiame renginyje galima gauti visą kompleksą žinių – nuo genetikos, reprodukcijos iki gyvulininkystės technologijų. Pašnekovė neabejoja, kad mėsinių galvijų auginimas yra perspektyvi gyvulininkystės rūšis, tačiau, kaip ir kiekviena veikla, reikalaujanti specifinių žinių, išmanymo, investicijų ir tam tikrų sąlygų. „Mūsų plačiajai visuomenei taip pat reikia daugiau žinių apie šį sektorių, nes susiformavusi nuomonė apie jį dažnai yra nepelnytai negatyvi. Tokie renginiai kaip šis yra veiksminga mokslo žinių sklaidos priemonė ir inovacijų demonstravimo platforma“, – šveičiamąją parodos svarbą akcentuoja R.Petlickaitė.

Pasak jos, parodose Kaune ir toliau galėsime išvysti mėsinius galvijus. Jau pradėta planuoti kitų metų gyvulininkystės parodą, kuri, tikimasi, įvyks rudenį. Su LMGAGA pasirašyta ir ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis dėl tokių parodų organizavimo. VDU ŽŪA tikisi, kad kitų metų renginys bus didesnės apimties ir turtingesnis turiniu. „Poreikį rengti gyvulininkystės parodas jautėme seniai, nes tiek parodų „Ką pasėsi...“, tiek kitų VDU Žemės ūkio akademijoje vykstančių parodų metu nuolat sulaukdavome lankytojų klausimų, kur rasti gyvūnų ekspoziciją. VDU Žemės ūkio akademijos parodų bazė yra pritaikyta tokio pobūdžio renginiams organizuoti – vienas iš parodų paviljonų yra su specialia gyvūnų ekspozicijai įrengti pritaikyta danga, techniniai sprendimai leidžia sumontuoti ir išmontuoti gardus, yra įrengta rekuperacijos sistema, patogus privažiavimas“, – laukia sugrįžtančių mėsinių galvijų kitąmet Akademijos atstovė.

R.Petlickaitė taip pat pabrėžia, kad VDU Žemės ūkio akademijoje jau yra susiformavusi parodų organizavimo tradicija, kai susitinka mokslininkai, valdžios atstovai, ūkininkai, konkrečių sričių specialistai ir plačiosios visuomenės atstovai. Šių renginių metu galima stebėti rinkos tendencijas, megzti naudingus ryšius, gauti naujų žinių, pamatyti ir kartais netgi pačiupinėti inovacijas, susidaryti nuomonę apie sektorių. Tad parodos neabejotinai prisideda prie sektoriaus, šiuo atveju – gyvulininkystės, plėtros.

Apsikeičia naudinga patirtimi

Ūkininkas N. Zobernis šiemet spėjo sudalyvauti visose LMGAGA rengtose parodose. Pasak jo, tokie renginiai naudingi dėl galimybės apžiūrėti perspektyviausius šalies mėsinius galvijus, yra proga vienoje vietoje susitikti su kolegomis, bendraminčiais ir padiskutuoti jiems svarbiais klausimais. „Neturime tiek daug progų susitikti ir pasikeisti gerąja ar blogąja praktika. Būtent tai mus labiausiai veda į priekį. Pats asmeniškai stengiuosi aplankyti ir kuo daugiau užsienio parodų. Galiausiai į Lietuvoje vykstančias parodas atsivežame kitų šalių geruosius pavyzdžius, juos pristatome Žemės ūkio ministerijai. Tokiu būdu būna lengviau derėtis su mūsų sprendimų priėmėjais, nes jie atvykę pamato, kad kitos šalys tam tikras praktikas jau taiko“, – tikina N.Zobernis.

Jam antrino ir V.Živatkauskienė, pridurdama, kad parodos yra savotiškas ūkių darbo rezultatų pristatymas, galimybė pasikalbėti apie mokslo inovacijas. Mėsinių galvijų augintojai vis labiau investuoja į gyvulių genetiką ne tik įsigydami veislinius galvijus, bet ir atliekant genominius tyrimus. Jų šiemet bus atliekama net 1 000. Didžiausiu jų privalumu laikoma tai, kad galima išsiaiškinti geriausius, perspektyviausius skirtingų veislių individus, juos pasiliekant tolimesniam veisimui.  

Mėsinių galvijų auginimas atveria daug galimybių

Veislinių mėsinių galvijų parodų nauda tokia pat kaip ir kitų gyvulininkystės parodų. Augintojai sužino naujienas, lygina savo auginamus mėsinius galvijus su kitais, semiasi patirties; ūkininkai, besidomintys šia verslo šaka, gauna įvairiapusės informacijos apie galvijus, jų veisimą, šėrimą, laikymo sąlygas, priežiūrai reikalingą techniką, pastatus, produkcijos realizavimo ypatybes; visuomenė susipažįsta su galvijų auginimo procesu, sužino, kaip galvijiena iš ganyklų patenka ant vartotojų stalo.

Žaliojo kurso idėja yra rasti pusiausvyrą tarp žmonių veiklos ir gamtos, gaminti žemės ūkio produkciją, darant kuo mažesnį poveikį gamtai. Mėsinių galvijų auginimas atveria daug galimybių, siekiant šių tikslų. Šį verslą galima plėtoti pagal ekologinio ūkininkavimo principus, galima sumažinti ar visai atsisakyti trąšų ir cheminių augalų apsaugos priemonių naudojimo; mėsinių galvijų ganymas natūraliose pievose apsaugo jas nuo užžėlimo krūmais ir medžiais, išsaugo natūralias buveines paukščiams, perintiems atvirose vietose, ir natūralių pievų ekosistemas.

Vadovaujantis Pagalbos veislininkystei taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 3D-290 „Dėl Pagalbos veislininkystei taisyklių patvirtinimo“, skiriamos lėšos konkursų, prekybos mugių ir (arba) parodų, skirtų ūkinių gyvūnų veislininkystei populiarinti, skatinti ir plėtoti, organizavimui ir dalyvavimui juose. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos viešai skelbia apie paraiškų priėmimą šių veislininkystės darbų ar paslaugų rėmimui. Kitais metais numatoma skirti paramą šiai veiklai vykdyti.

Žemės ūkio ministerijos informacija


Rekomenduojami video