Nuo pat metų pradžios pradėjusios kilti trąšų kainos, panašu, artimiausiu metu sustoti nežada. Šiuo metu fiksuojamas didžiausias salietros, karbamido, fosforo ir kalio trąšų kainų augimas.

Stebint trąšų kainas nuo metų pradžios, situaciją ekspertai apibūdina taip: sumušti visi rekordai. Tokio spartaus ir net drastiško visų be išimties trąšų kainų augimo vargu ar buvo galima tikėtis. Pasaulinėje rinkoje trąšų kainų pokytis įspūdingas: karbamidas pabrango vidutiniškai 50 proc., amonio salietra, skystosios azoto trąšos KAS-32 bei fosforo trąšos – apie 70 proc., KAN – apie 40 proc., kalio – 15 proc. Pastarųjų trąšų kainos augimas šiuo metu itin suintensyvėjęs, o indikacijų, kad kainos kris – nėra.

„Vertinant dabartinę trąšų kainų situaciją, panašu, kad pasaulinėje rinkoje yra susidaręs trąšų trūkumas. Jį iš vienos pusės sukėlė dėl COVID-19 sutrikęs darbuotojų judėjimas ir įrangos tiekimas, vėluojantys nauji trąšų gamybos pajėgumų paleidimai bei esamų pajėgumų remontai. Iš kitos pusės COVID-19 išryškino apsirūpinimo maistu strateginę svarbą, dėl ko dalis valstybių didina strategines maisto produktų atsargas, todėl kyla žemės ūkio produktų kainos, o tai didina ir trąšų suvartojimą. Šią situaciją patvirtina Indijos bandymai įsigyti reikiamą karbamido kiekį pasaulinėje rinkoje. Indijoje vyriausybė organizuoja centralizuotus trąšų importo pirkimus ir kas keletą mėnesių skelbia pirkimo aukcionus, kuriuose kiekviename paprastai nuperkama 1–1,5 mln. t karbamido. Tačiau nuo gegužės mėn. pradžios Indijai skelbiant jau trečią pirkimo aukcioną pavyksta įsigyti tik apie 30 proc. reikalingo kiekio, nors lyginant gegužės mėn. pradžios ir pabaigos aukcionus, siūlomų kainų lygis pakilo apie 50 USD/t. Ir tai tokiu sezono metu, kai karbamido paklausa pati mažiausia. Iki rugsėjo mėn. pradžios Indijai importuoti dar trūksta apie 3 mln. t karbamido. Tokios tendencijos provokuoja kitas valstybes imtis trąšų eksporto ribojimų, pavyzdžiui, Egiptas birželio pradžioje karbamido gamintojams nustatė kvotas, kiek trąšų turi patiekti vietinei rinkai. Neįvykdžius kvotų bus taikomas ~159 USD/t karbamido eksporto muitas. Reikėtų neatmesti ir tokio pesimistinio varianto, kad, artėjant pavasariui, trąšų gali nebūti už jokią kainą – pavyzdžiui, Rusija, siekdama aprūpinti vietinę rinką, pradeda riboti trąšų eksportą, Baltarusija visiškai užsidaro ir tada ištiktų blogiausias scenarijus, kai nėra iš kur paimti trąšų už jokius pinigus“, – sako rinkos analitikas Tadas Staneika.

Lietuvoje trąšų kainų augimas 10–15 proc. mažesnis nei pasaulinėje rinkoje, tačiau augimo tendencija – akivaizdi. Pasak specialistų, trąšų kainų augimą lemia kompleksinės priežastys, tačiau didžiausią įtaką daro spartus žaliavų brangimas.

„Europos gamintojams viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl net pasibaigus pagrindiniam azotinių trąšų tręšimo sezonui kainos nemažėjo, – stipriai išaugusios žaliavų kainos. Pagrindinė azotinių trąšų žaliava – gamtinės dujos, kurių kaina, lyginant su praėjusių metų vasaros kainomis, yra išaugusi 4–5 kartus. Nepanašu, kad artimiausiu metu gamtinių dujų kainos kristų – Europos saugyklų lygiai rekordinėse žemumose, tai daro įtaką paklausai, aukštos kainos laikosi toliau. Be to, trąšų kainos augimą lemia ir bene dvigubai išaugusi apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina“, – sako pagrindinės azotinių trąšų gamintojos Baltijos šalyse AB „Achema“ pardavimų vadovas Marius Bareikis.

Pasak M.Bareikio, trąšų kainas kelia ir karbamido situacija pasaulinėje rinkoje.

„Kinija, kaip viena didžiausių pasaulio karbamido gamintojų ir eksportuotojų, karbamidą gamina iš anglies, kurios kainos išaugo 25–30 proc. Išaugę gamybos kaštai taip pat lėmė, kad Kinija eksportuoja mažiau produkcijos, daugiau tiekia į vietines rinkas, nes tai ne tik ekonomiškai naudingiau valstybei, bet ir Kinijos valstybinė strategija pirmiausia maksimaliai apsirūpinti maistu patiems, todėl prioritetas teikiamas karbamido tiekimui į vietinę rinką. Pasiūlos sumažėjimas pasaulinėje rinkoje sudarė sąlygas karbamido kainų augimui“, – teigia M.Bareikis.

Ir nors atrodo, kad tai vyksta toli esančiose rinkose ir stipriai paveikti Lietuvos negali, deja, pasak AB „Achema“ pardavimų vadovo, pokyčių pasaulinėse rinkose išvengti neįmanoma – anksčiau ar vėliau jie pasiekia ir mūsų šalį.

Laukiantiems trąšų pigimo ekspertai gerų žinių, deja, neturi.

„Trąšos – ne prabangos prekė, be jų gero derliaus tikėtis neverta. Panašu, kad ūkininkai supranta situaciją ir trąšų pirkimo neatidėlioja – trąšų pardavimai, lyginant su praėjusiais metais, praktiškai nesiskiria. Esant tokioms žaliavų ir ATL kainoms, trąšos pigti tiesiog neturi sąlygų, nes Europos gamintojams tektų dirbti nuostolingai, o štai kainų augimui dar yra vietos“, – sako „Agrochemos“ trąšų skyriaus specialistas Arnoldas Kemzūra.