Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Trąšų gamintojų laukia dar vienas smūgis

Lietuviai jau įprato Lenkijoje pirkti pigesnius maisto produktus, vaistus, statybines medžiagas, degalus. Šiemet žvilgsnį į šią mūsų kaimynę gali nukreipti ir ūkininkai. Metų pradžioje Lenkijos Vyriausybė paskelbė skirianti paramą verslui, suvartojančiam daug energijos, įskaitant ir trąšų gamintojus. Šią žinią išgirdę mūsų trąšų pardavėjai atviri – tai dar labiau apsunkins konkurenciją. Tuo tarpu ūkininkai lenkų ėjimą vertina įvairiai. Dalis žemdirbių lenkiškomis trąšomis nesidomi, kiti laukia, kokias kainas pasiūlys vietos gamintojai, o dar kiti metai iš metų perka lenkišką produkciją ir džiaugiasi itin gera jų kokybe.

Lenkai rodo pavyzdį

Šių metų pradžioje Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad lenkų Ministrų Taryba priėmė programą, kurioje numatoma skirti pagalbą daug energijos vartojantiems sektoriams, susijusiems su staigiu gamtinių dujų ir elektros kainų augimu 2022 m. Tarp šių verslų – ir trąšų gamintojai. Šią programą Europos Komisija „palaimino“ 2022 m. gruodį. Programos biudžetas – 5 mlrd. zlotų, maždaug 1,1 mlrd. eurų.  

Lenkijos Plėtros ir technologijų ministras Waldemaras Buda portalui poland.posten.com sakė, kad valstybės parama yra būtina tose pramonės šakose, kurias labiausiai veikia energijos kainos. „Šiandien kai kurios daug energijos suvartojančios Lenkijos įmonės susiduria su problemomis, dėl kurių gamyba gali būti iš dalies arba visiškai sustabdyta. Tai sukeltų žaliavų ir pusgaminių trūkumą, o kartu ir daugelio produktų tiekimo grandinės sutrikimus. Nutrūkus pagrindinių dalių ir žaliavų tiekimui, sustabdoma daugelio kasdieniame gyvenime reikalingų prekių gamyba“, – kalbėjo ministras W.Buda, pridūręs, kad daug energijos suvartojančiose pramonės šakose veikiančios įmonės dažnai yra reikšmingas darbdavys vietos darbo rinkoje. Pavyzdžiui, vienoje gamykloje jie įdarbina iki kelių tūkstančių darbuotojų. Kai kuriuose miestuose pramonės įmonės tiekia sistemos šilumą vietos bendruomenėms. Pasak jo, dabartinė situacija energetikos rinkoje gali kelti grėsmę tūkstančiams darbo vietų, taip pat galimybei tiekti šilumą mikrorajonų gyventojams.

Praėjusiais metais Europos Komisijai paskelbus, kad atveriamas kelias remti daug energijos vartojančias ES įmones (įskaitant trąšų gamintojus), tiek už žemės ūkį atsakingas ES komisaras Janušas Woicehowskis, tiek Lenkijos ministro pirmininko pavaduotojas ir žemės ūkio ministras Henrykas Kowalčikas prognozavo, kad tai reikš trąšų kainų mažėjimą artimiausiu metu.

Vilčių daug nededa

Lietuvos trąšų gamintojų asociacijos vadovas Arminas Kildišis, išgirdęs naujienas iš Lenkijos, optimizmu netrykšta. Jo manymu, tai tik dar labiau apsunkins konkurenciją tarp vietos trąšų ir įvežtinės produkcijos. „Nėra ką pridurti. Mes ir taip mažai konkurencingi, turint omenyje tai, kad lenkiškas PVM yra mažesnis, o dabar dar tokios naujienos... Jau ir iki tol netrūko Lenkijos įmonių, zujančių Lietuvoje. Mūsų ūkininkai irgi veždavosi trąšas iš lenkų“, – sako A.Kildišis.

Trąšų gamintojus vienijančios asociacijos vadovas sako, kad jokių derybų su mūsų Vyriausybe dėl pagalbos trąšų gamintojams nevedė. Vis tik jis neatmeta galimybės kviesti atsakingus ministrus, siekiant pagelbėti vietos verslams, kurie dar nuo praėjusių metų susiduria su dideliais iššūkiais. Tačiau pašnekovas atviras – vilčių, kad pavyktų išsiderėti bent simbolinį paramos paketą, beveik nėra. 

Praėjusiais metais EK paskelbus, kad atveriamas kelias remti daug energijos vartojančias ES įmones (įskaitant trąšų gamintojus), tiek už žemės ūkį atsakingas ES komisaras J.Woicehowskis, tiek Lenkijos ministro pirmininko pavaduotojas ir žemės ūkio ministras H.Kowalčikas prognozavo, kad tai reikš trąšų kainų mažėjimą artimiausiu metu.

Pasiteiravus, ar mūsų trąšų gamintojai būtų pajėgūs aprūpinti rinką vietoje pagamintomis trąšomis, jei būtų skirta papildoma parama, A.Kildišis paaiškino, kad kai kurios trąšos Lietuvoje nėra gaminamos, pavyzdžiui, kalio trąšos. Tačiau jis patikina, kad vietos gamintojai pagamina žymią dalį visų sunaudojamų trąšų. „Bet kuriuo atveju mūsų trąšos pigs, nes mes konkuruojame plačioje rinkoje. Tačiau čia labai svarbus dalykas – arba pas mus pardavinės lenkai ir jie savo šalyje kurs darbo vietas, arba tai darysime mes. Ir dar – kas tikrina lenkų trąšų produkcijos kokybę? Kokią koncentraciją jie užrašo ant pakuotės, tokią ir turime. Kaip apsaugomas mūsų vartotojas?“, – kėlė klausimus Lietuvos trąšų gamintojų asociacijos vadovas A.Kildišis.

Didesnė rizika – „juodojoje“ rinkoje

Tuo metu AB „Lifosa“ pirkimų ir logistikos direktorius Linas Kieras sako, kad jų bendrovei dėl energijos iššūkių per daug nekyla, nes jie patys gamina energiją sau, šildo miestą ir dalį elektros parduoda. „Kai dirbame pilnu našumu, viskas gerai, didelių problemų neturime. Tačiau daugiausia iššūkių dabar, kai dirbame ne visu pajėgumu, nes naudojame daug dujų, elektros. Lenkai padarė tikrai rimtą ir gerą ėjimą, tačiau ar mes galėtume padaryti tokią pačią įtaką mūsų politikams?“, – abejoja L.Kieras.

Pasak jo, jam didesnį susirūpinimą kelia ne pigesnės lenkiškos trąšos, o produkcija iš „juodosios“ rinkos, kuri vis dar patenka ir į Lietuvą. „Lifosos“ atstovas pabrėžia, kad europinės įmonės nebegamina trąšų iš sankcionuotų šalių žaliavų, todėl už žaliavas jiems tenka mokėti brangiau.

Pasiteiravus, kokių trąšų kainų galima laukti ir tikėtis artimiausiu laiku, L.Kieras pastebėjo, kad šiuo metu pinga fosfatinės trąšos. „Ūkininkai, tikėdamiesi, kad pavasarį jiems bus reikalingos azotinės trąšos, labai daug investavo ir daug jų įsigijo, ir tik dabar pradėjo galvoti apie fosfatines trąšas, kai jų jau kai kas nebeturi kur sandėliuoti. Kainos krenta ir prognozuoti, kur bus jų dugnas – pasakyti sunku. Gruodis mums buvo visiškai tuščias, net neturėjome užklausų. Sausis irgi silpnas, tikimės, kad šio mėnesio pabaigoje, vasario pradžioje prasidės aktyvesni užsakymai. Žinome, kad pas ūkininkus nėra fosfatinių trąšų, o jų jiems vis tiek reikės“, – aiškina „Lifosos“ pirkimų ir logistikos direktorius L.Kieras.

Gavo pasiūlymą, bet susilaikė

Apie tai, kad trąšų rinkoje nustovėjo štilis, kalba ir žinomas Kaišiadorių krašto ūkininkas Saulius Stirna. Jo teigimu, žemdirbiai iš rudens aktyviai pirko trąšas, šiam sezonui azotinių trąšų turi įsigiję maždaug pusę reikiamo kiekio. „Trąšų rinkoje – štilis. Kadangi gamtinės dujos pigo, jos kainuoja trečdalį tiek, kiek kainavo rugpjūtį, rugsėjį, mažėja grūdų supirkimo kainos, todėl laukiame, tikimės trąšų kainų mažėjimo. Natūralu, kad visi bijome prisipirkti brangių trąšų“, – atvirai kalba S.Stirna.

Ūkininkas sako niekuomet per daug į lenkų trąšų gamintojus nesidairęs. Trąšas jis perka per kooperatyvą, prieš karą Ukrainoje į ūkį dažniausiai atvykdavo skandinaviškos ir rusiškos trąšos. Įvedus sankcijas, dabar trąšų pardavėjai ėmė gabenti trąšas iš Kazachstano, Uzbekistano. Dar iki naujienų iš Lenkijos paskelbimo, ūkininkas sako girdėjęs apie lenkų pasiūlymą įsigyti amonio salietrą. Nors pasiūlyta kaina buvo viliojanti, kooperatyvas nusprendė kol kas susilaikyti ir palaukti dar palankesnių kainų.

Tačiau po paskelbtos žinios, kad Lenkijos trąšų gamintojai gaus paramą iš nacionalinio biudžeto lėšų, S.Stirna mano, kad gali būti apribotas lenkiškų trąšų išvežimas iš šalies. „Manau, kad jų valstybė bandys šią situaciją sekti, ir jeigu gamintojai gauna dotacijas iš nacionalinių lėšų, jiems gali būti apribotos galimybės trąšas išvežti į kitas ES šalis“, – svarsto ūkininkas.

Nenori nuleisti kainos

Tręšimo žemėlapiais nuo 2014 metų besinaudojantis Pakruojo krašto žemdirbys Albinas Navickas sako, kad jo dirbami laukai visiškai prisotinti kalio ir fosforo trąšomis, o azotinių trąšų pirmajam tręšimui jau spėjo įsigyti. Į lenkiškas trąšas jis taip pat nesidairo, nes jam esą jos pabrangtų dėl transportavimo kaštų. Be to, pradėjus pirkti lenkiškas trąšas, jam kaip augalininkystės ūkio šeimininkui tektų skaičiuoti PVM ne kas pusmetį, o kas mėnesį. „Tai būtų savotiškas nepatogumas. Esu kooperatyvo „Joniškio aruodas“ narys ir trąšas perkame kartu. Bet pirkti dar neskubame, laukiame, kaip trąšų rinką paveiks energetinių kainų pokytis. Trąšos Europoje po truputį pinga. Visiškai suprantu tuos pardavėjus, kurie prisipirko brangių trąšų. Jiems jas reikia mirk gyvenk parduoti, jie juk nesiruošia dirbti nuostolingai. Kol kas rinkoje štilis, nes pardavėjai turi brangių trąšų ir kol kas jų kainų nenuleidžia“, – įsitikinęs A.Navickas.

Į lenkišką produkciją nespjauna

Kauno r. ūkininkas Romas Majauskas taip pat dėlioja tręšimo planus. Jis atviras – į Lenkijos trąšų pardavėjus tikrai nespjauna ir visada gerai apskaičiuoja, kur ir kokią produkciją labiausiai apsimoka pirkti. Štai pavyzdžiui laukams kalkinti kalkes, sulfatines trąšas perka iš lenkų pardavėjų. „Jų kokybė tikrai nebloga, gamintojas aiškus, produktai buvo patikimi. Lenkiškos produkcijos kokybė tikrai gera, aš išsitiriu medžiagų koncentraciją. Kitaip sakant, lenkiška kokybė visada atitiko tai, ką jie ir deklaravo. Kažkada teko įsigyti tokių lietuviškų sulfatinių trąšų, kad su pardavėju teko prieiti iki rimtų konfliktų. Minėjau, kad perku lenkiškas kalkes. Jos granuliuotos, lengviau išbarstomos, o Lietuvoje parduodamos dažnai būna miltų struktūros. Kiekvienas ūkis žino, kas jam geriausia ir patogiausia naudoti“, – tikina R.Majauskas.

Pasak jo, kritus grūdų supirkimo kainoms, ūkininkai dar labiau skaičiuos, už kiek ir kokį kiekį trąšų pirkti šiam sezonui. Ūkininkas sako, kad kalio ir fosforo trąšos nėra pirmos būtinybės, tačiau išsiversti be azotinių trąšų nepavyks. „Girdėjau, Lietuvoje vėl atnaujinama azotinių trąšų gamyba, tad galbūt ir lietuviškų trąšų nusipirksiu“, – dėsto patyręs ūkininkas R.Majauskas.

Lenkiškų trąšų neįperka

Nors Lazdijai visai Lenkijos pašonėje, šiame krašte ūkininkaujantis ir augalininkystės ūkį plėtojantis Virginijus Kazlauskas sako, kad Lenkijos gaminamos trąšomis jis savo laukų netręšia. Jis sako, kad norint pirkti lenkiškas trąšas, reikia nemažai pinigų, o tokias sumas iškart turėti būtų sudėtinga. Dėl to jis pasirašo sutartis su mūsų grūdų supirkėjais ir iš pastarųjų gauna jam reikalingų trąšų ir augalų apsaugos produktų. „Šiemet trąšų normos tikrai bus mažesnės. Jau pernai kaip reikiant jas taupėme, šiemet vėl laukia tas pats scenarijus. Jeigu pilsime bet kiek – nieko iš grūdų auginimo neuždirbsime“, – įsitikinęs V.Kazlauskas.

Rekomenduojami video