Topinambai (sin. bulvinės saulėgrąžos, žieminės bulvės, Jeruzalės artišokai, tiksliau, artišokų ir saulėgrąžų hibridas) kilę iš Šiaurės Amerikos. Į Europą jie pateko XVII a. pirmoje pusėje. XVIII a., paplitus bulvėms, susidomėjimas topinambais pradėjo mažėti. Pastaraisiais metais dėl daugelio vertingų jų savybių jie iš naujo atrandami.

Daugiametis augalas

Topinambas (lot. Helianthus tuberosus L.) – daugiametis žolinis astrinių šeimos augalas. Stiebas išstypsta iki 2–3 m aukščio, stipriai lapuotas. Žiedai smulkūs, panašūs į nedidelius saulėgrąžų žiedus. Mūsų klimato sąlygomis žydi rugsėjo–spalio mėnesiais. Žydi, žaliuoja ir auga iki pat stiprių šalnų. Sėklos nesubręsta. Yra veislių, kurios net nežydi.

Topinambai turi stiprią šaknų sistemą. Pagrindinė šaknis, nelygu dirva, įsiskverbia į 1–3 metrų gylį, tačiau pagrindinė šaknų masė išsidėsto ariamajame sluoksnyje. Čia formuojasi ir gumbai, panašūs į gumbuotas bulves ar imbiero šaknis. Gumbų forma, spalva ir derlius priklauso nuo auginamos veislės. Topinambai kasami po šalnų arba pavasarį, kol nepradėjo dygti. Vienoje vietoje jie gali augti kelerius metus. Vėliau per daug sutankėja, išauga smulkesni. Gumbai neturi kamštinio odos audinio, todėl iškasti greitai vysta. Gera topinambų savybė – neiškasti po sniegu jie ištveria net 40 C šaltį. Laiku nukasti gumbai vėsiame rūsyje kelis mėnesius gerai išsilaiko sumaišyti su drėgnomis durpėmis ar smėliu. Mūsų šeimos ilgametė patirtis rodo, kad gumbai vėsiame rūsyje ilgai išsilaiko supilti į neužrištus polietileninius maišus. Svarbu, kad nepatektų puvinio pažeistų gumbų ir neprieitų pelės. Palikti žiemoti lauke gumbai, ypač nedideliame plote, gali nukentėti nuo pelėnų. Kartais belieka tik gumbų žievelė.

Užsiauginti gali visi

Topinambų gali prisiauginti visi, turintys nors mažą žemės lopinėlį. Kas tokios galimybės neturi, gali nusipirkti turguje. Čia jų kilogramas kainuoja 2–3 litus. Nesuvytę jie gerai laikosi šaldytuve ar balkone. Topinambai dirvai nereiklūs, nors labai teigiamai reaguoja į trąšas, ypač kalio. Sausą vasarą pravartu juos palaistyti, nes lapuoti stiebai išgarina labai daug vandens. Mėgsta giliai įdirbtą dirvą. Geriausiai gumbus pavasarį arba rudenį sodinti eilėmis 50–70 cm tarpueiliais, o eilutėse – kas 50 cm, gylis 15–20 cm.

Kenkėjų ir ligų mūsų krašte auginami topinambai kol kas beveik neturi. Ilgiau juos auginant vienoje vietoje gali pažeisti šaknų puviniai. Didesniuose plotuose topinambus galima auginti mechanizuotai, panašiai kaip bulves.

Visa Mendelejevo lentelė

Topinambai skiriasi nuo kitų šakniavaisių savo specifine sudėtimi, t. y. turi daug inulino ir fruktooligosacharidų (kai dauguma šakniavaisių – krakmolo).Topinambų gumbuose gausu kalio (150–650 mg K) ir kitų biologiškai aktyvių komponentų: skaidulinių medžiagų, mineralinių druskų – geležies, silicio,cinko, magnio, fosforo, kalcio (beveik visa Mendelejevo lentelė), įvairių vitaminų (B grupės ir C), pektininių komponentų, organinių ir aminorūgščių. Topinambai vartojami žali, termiškai apdoroti, o visus metus – išdžiovinti iki 6–10 proc. drėgmės.

Prof. habil. dr. Antanas Svirskis, augalų selekcijos specialistas