Kad laistymas netaptų sunkiu darbu, specialistai siūlo įsirengti automatizuotas laistymo sistemas. Toks sprendimas tausoja ne tik laiką, bet ir vandenį, nes galima pasirinkti, kaip jį dozuoti.

Kapiliarinis laistymo būdas

Ramūnas Rederis, sodų įrengimu ir laistymo sprendimais užsiimančios įmonės atstovas, teigia, kad prieš įsirengiant sistemą reikia įvertinti tris aspektus. Pirma, kokį vandenį naudosite – lietaus ar vandentiekio. Antra, kokie laistymo metodai bus taikomi jūsų sistemoje. Ir trečia – kiek ją automatizuosite. Pirmiausia sistemai reikės vandens šaltinio. Juo gali būti tiek vandentiekio vanduo, tiek sukauptas lietaus vanduo iš rezervuaro. Taip pat reikia pasirinkti, ar tai bus paprastas laistymas, ar laistymas naudojant purkštukus. Pirmuoju atveju laistomos augalų šaknys, antruoju – augalai laistomi iš viršaus per lapus.

Kapiliarinis (lašelinis) laistymo būdas tinka visiems augalams, ypač tiems, kurie nemėgsta vandens iš viršaus. Drėkinant šiuo būdu laistomos augalų šaknys, o naudojant purkštukus paliejamas dirvožemis ir aplink augalus, taip pat ir piktžolės. Taikomi keli drėkinimo metodai. Vienas jų – rasojantys vamzdžiai (žarnos) – porėti vamzdeliai, vandenį išskiriantys visu savo paviršiumi. Jie paprastai skirti mažam plotui, ne ilgesnėms nei 10 m vagoms drėkinti. Didžiausias tokio metodo privalumas – vanduo laša visu vamzdelio paviršiumi, trūkumas – sunaudojama daugiau vandens. Kapiliariniai vamzdžiai – ekonomiškesnis sprendimas. Jų viduje įmontuoti lašintuvai su labirintu užtikrina, kad vanduo reguliariai lašės vienodu kiekiu per visą vamzdelio ilgį (jis gali siekti iki 80 m).

„Tokie vamzdžiai patogūs, nes dirvą drėkina tolygiai, be to, laistoma ekonomiškai – lašintuvas per valandą išlašina tiksliai 2 litrus vandens. Laistymo sistemą galima užkasti po žeme ar naudoti ant dirvos. Taip pat šie vamzdžiai yra ilgaamžiai“, – teigė R. Rederis.

Kapiliarinės juostos

Tai patogesnė ir pigesnė kapiliarinio drėkinimo vamzdžio alternatyva. Veikimo principas toks pat, kaip anksčiau minėto kapiliarinio vamzdžio, tačiau vamzdelio sienelė apie 10 kartų plonesnė. Tokio drėkinimo būdo privalumas – patraukli kaina, trūkumas – trumpas tarnavimo laikas, dažnai vienas ar du drėkinimo sezonai.

Lašintuvai

Prie vamzdžių galima prijungti ir specialius lašintuvus, nuvestus konkrečių augalų link. Taip bus laistoma dar ekonomiškiau, nes vanduo iš karto pasieks jų šaknis, tačiau jeigu augalas didesnis, vieno lašintuvo nepakaks.

Reguliavimas

Renkantis automatinę laistymo sistemą, reikia atkreipti dėmesį, kaip ji reguliuojama. Laistymo sistemą galima reguliuoti mechaniškai – sklendėmis arba elektroniniu būdu – specialiu valdikliu (programatoriumi). Jame galima nustatyti ir laistymo laiką, ir dažnumą - kasdien, kas antrą dieną, dukart per dieną, kartą per savaitę – tai priklauso nuo sistemos ir augalų poreikių.

Priežiūra

Svarbiausia prižiūrint laistymo sistemą yra saugoti vamzdelius ir kitus mazgus nuo užsikimšimo. „Tarkime, sistemos užkalkėjimo atveju, reikėtų praplauti laistymo vamzdelį natūralia citrinos – ta pačia, kuri naudojama maistui gaminti. Rekomenduojama įrengti praplaunamą, geriausiai diskinį, filtrą. Prieš žiemą, jeigu šiltnamis šiuo laikotarpiu bus nenaudojamas, reikėtų ištuštinti virš žemės esančią vandens talpą, paliekant kapiliarinį drėkinimo vamzdį žiemoti ant dirvos, išmontuoti akles. Jeigu kapiliarinio laistymo vamzdelius nurinkote nuo dirvožemio, nes norite jį perkasti ar pakeisti prieš žiemą, pakabinkite juos ant sienos – vandens likutis išbėgs pats“, – patarė R. Rederis.

Įdomus pasiūlymas

Specialistas pripažino, kad klientai jau prieš dešimt metų ėmė klausinėti apie laistymo sistemas, skirtas šiltnamiams. „Žmonės domėjosi galimybėmis laistyti savo auginamas daržoves surinktu lietaus vandeniu, todėl mes su kolegomis pritaikėme laistymo sistemą, galinčią imti vandenį iš pakeltos talpyklos, – sakė jis. – Ją įsirengus daržovėms laistyti nereikės vandentiekio slėgio ir elektros energijos“.

Laistant šiuo būdu vandens naudojimo efektyvumas siekia per 90 proc. Taip yra todėl, kad lašeliai kapsi lėtai, vanduo spėja sušilti, dirvožemis laistant nesuplūkiamas, jo nereikia purenti, todėl augalų šaknys gauna pakankamai deguonies. Sudrėkinamas ne tik paviršinis, bet ir gilesni dirvožemio sluoksniai, vandens dirvožemis sugeria tiek, kiek gali pagal savo sudėtį, bet ne per daug. Labai svarbu, kad kapiliarinės augalų šaknys gautų tiek vandens, kiek augalui reikia, t.y. jis pasisavintų drėgmę tokiu būdu, kuris jam artimiausias natūraliomis sąlygomis. Kapiliarinis drėkinimo būdas svarbus tuo, kad augalų šaknys nepermirksta. Paprastai tariant, sudrėkinus dirvožemį šiuo būdu ir suspaudus kumštyje žemę, drėgmė jausis, tačiau vanduo neišbėgs.

Įsirengti tokią laistymo sistemą kainuoja nedaug – apie 25–35 eurus. Ją galima pritaikyti bet kokiame šiltnamyje. Laistymo sistema komplektuojama taip, kad kiekvienas besirūpinantis šiltnamio daržovėmis sugebėtų ja pasinaudoti. Ją įrengti nesudėtinga, tai gali padaryti tiek moteris, tiek vyras. Laistymo sistema gali imti vandenį iš pakeltos talpyklos arba laistymo žarnos. Kad ji veiktų, elektros energijos nereikia. Sistema lengvai automatizuojama su bateriniu laikmačiu.