2021 metai Margaravos kaime (Alytaus r.) melsvauogių sausmedžių augintojams Ritai ir Dariui Dereškevičiams būtų buvę pelningi, bet gamta neleido nuskinti gausaus uogų derliaus. Ūkininkai apmaudo nelaiko, rankų nenuleidžia ir kupini ryžto pasitinka septintąjį ūkininkavimo sezoną. Jų planuose ir svajonėse – išauginti 20 tonų uogų eksportui ir nusipirkti uogoms skinti skirtą kombainą.

Kol įsitvirtino

Kauniečiai verslininkai Dereškevičiai Dzūkijoje turimuose 3,5 ha nederlingos žemės ties Nemunu bei Punios šilu maistinių sausmedžių auginimo verslą pradėjo 2014 metų rudenį. Lenkijoje nusipirko ir prie savo sodybos pasodino 9 tūkst. melsvauogių sausmedžių sodinukų. Po pirmos žiemos neišgyveno beveik 1 tūkst. jaunų krūmelių. Turėjo atsodinti ir dar papildyti, tad šiemet jų laukuose žiemoja apie 10 tūkst. sausmedžių krūmų.

Kai pradėjo domėtis sausmedžiais, vienas agronomas iš Babtų Dereškevičiams sakė: „Vaikai, čia tinginių uoga, bet pelno reikės palaukti“. Apibūdinimas „tinginių uoga“ Dereškevičiams patiko. Pasijuto smagiai, radę tinkamą komercinės uogininkystės kryptį.

Po septynerių uogininkystės metų abu jau žino, kad „tingėjimas“ truko pirmus 2 metus. Anot ekonomikos bakalaurės bei diplomatijos ir tarptautinių santykių magistrės R.Dereškevičienės, jeigu tinkamai pasodini krūmus tinkamai išdirbtoje žemėje, pirmuosius trejus, ketverius metus šie uogakrūmiai iš tiesų labai daug priežiūros ir nereikalauja – tik ravėjimo ir žolės pjovimo tarpueiliuose. Dereškevičių ūkyje sausmedžiai pasodinti keliais būdais – vienur į agrotekstilę, kitur – tik į žemę, bet aplink sodinukus mulčiuota. Sakė, kad sodinimas į agrotekstilę jiems labiau pasiteisino, ji iš karto apsaugojo nuo žolių, o tai labai svarbu jaunam augalui.

Sausmedžių uogų augintojai pastebi, jog šių krūmų pavadinimas kartais gali klaidinti. Tai nėra sausumos augalas, jam, kaip ir kiekvienam kitam, reikia drėgmės, tik labai nemėgsta permirkimo. Kai kam neįprastai atrodo ir pats uogakrūmis, nes šakų žievė būna apšerpetojusi, apsilaupiusi. Kai kurie net nusigąsta galvodami, kad gal čia jau koks sergantis augalas, nors jis – sveikut sveikutėlis.

Dereškevičiai teigia, jog sausmedžiai auga net ir nederlingoje žemėje, tačiau vargsta pasodinti į pilką molį, vadinamąją šlynę. Jie mėgsta gerai išdirbtą dirvą, kad nebūtų žolių kaimynystės, nes sausmedis pirmuosius dvejus metus beveik „stovi vietoje“ – labai lėtai leidžia šaknis į žemę. Jie tikino, kad daro didelę klaidą tie, kas juos bando tręšti. Nepaisant lėto augimo, Dereškevičiai pirmus dvejus metus jų netręšė. Sako, kad patręštas sausmedis greitai auga į viršų, bet šaknys dar nebūna įsitvirtinusios, ir uogakrūmis gali išvirsti.

„Tad pasodinus, pirmuosius dvejus metus sausmedžiui reikia leisti tiesiog įsitvirtinti žemėje. Kai įsišaknija, trečiaisiais metais, po truputėlį jau galima ir pamaitinti uogakrūmius“, – pasakojo sausmedžių augintojai iš Alytaus rajono.

Derlius – nuo penktų metų

R.Dereškevičienės teigimu, pasodinus sausmedžius, pageidautina pirmaisiais metais išskabyti žiedynus, kaip elgiamasi ir su kitais uogakrūmiais, kad augalas neeikvotų energijos ir neaugintų uogų, todėl pirmaisiais metais uogų nebūna, bet pats augalas stiprėja. Neišskynus žiedynų uogas ragauti būtų galima jau ir pirmaisiais metais. Bet jas skaičiuotų vienetais – surastų ant krūmo 5–6 uogas. Pats krūmo derlingumas prasideda penktaisiais metais po pasodinimo.

Dalindamiesi ūkininkavimo patirtimi Dereškevičiai buvo atviri – kiekvieni metai yra visiškai skirtingi, tad ir prognozuoti derlingumą yra labai sudėtinga. Ketvirtaisiais uogyno metais jie priskynė net 7 tonas uogų, o dar po metų – tik 5 tonas, nors pagal uogakrūmio brandą jau turėjo būti nuskinta gal net ir virš 10 tonų uogų. Tai lėmė šalnos, ištikusios per patį žydėjimą. Nors tokios šalnos sausmedžių žiedynams nepavojingos, bet pakenkė vabzdžiams, kurie turėjo juos apdulkinti. Per šalnas vabzdžiai sulindo į žemę, pasislėpė ir neatliko savo darbo.

Pernai, pasak R.Dereškevičienės, jie nerizikavo, nusipirko specialiai tam išveistas kamanes, kad šios apdulkintų sausmedžius. Labai džiaugėsi, kad buvo gana ankstyvas žydėjimas, sausmedžiai, padedant kamanėms, užmezgė daug uogų, tik jos prisirpo beveik mėnesiu vėliau. Paprastai uogas pradėdavo skinti apie birželio 1 dieną, o šį kartą galėjo skinti tik apie Jonines, birželio 24-ąją. Ūkio šeimininkai tol neskina uogų, kol jos nepasiekia reikiamo sirpumo, kuris yra matuojamas briksais. Šiemet sausmedžio uogų vėlyvą prisirpimą lėmė gamta. Ūkio šeimininkai sakė, kad to nepakoreguosi. Kai pradėjo skinti uogas, po Joninių prasidėjo patys intensyviausi karščiai, siekę per 30 laipsnių.

R.Dereškevičienė: „Sausmedžių uogoms būdinga tam tikra specifika. Jų negalima skinti, kai yra drėgmės. Nors pačios uogos nebūna drėgnos, bet krūmas yra gausus lapų, o šie ilgai būna drėgni. Skinant sudrėksta ir uogos. Tad skynimo laikas yra labai trumpas – tik pora valandų per dieną.“

„Sausmedžių uogoms būdinga tam tikra specifika. Jų negalima skinti, kai yra drėgmės. Nors pačios uogos nebūna drėgnos, bet krūmas yra gausus lapų, o šie ilgai būna drėgni. Skinant sudrėksta ir uogos. Tad skynimo laikas yra labai trumpas – tik pora valandų per dieną. Per tiek laiko neįmanoma daug nuskinti“, – aiškino Rita.

Tokiomis sąlygomis jie palengva uogas skynė rankomis. Kol kas ūkis kombaino neturi. Trūksta ir darbo rankų. Derlius buvo, bet jo tiesiog nebuvo įmanoma per trumpą laiką nuimti. Užėjo dideli karščiai, uogos sukaito ir didelė dalis liko laukuose. Jie vis dar analizuoja, kodėl taip nutiko? Uogų skynimo kombainas sezono įkarščiu labai palengvintų darbus. Tam tiktų serbentų, aviečių, aronijų skynimo technika. Tačiau jų uogynas, deja, ne tik lygumoje, dalis uogakrūmių auga ir šlaite. Ten kombainas tikrai neužvažiuos, tad ir ateityje šlaite uogas turės patys skinti rankomis.  

 Panaudoti yra kur

Iš visų būdų, kaip panaudoti uogas, Dereškevičiams yra priimtiniausias ir labiausiai pasiteisinęs – jų šaldymas. Anot Ritos, šaldymas nereikalauja pastangų. Uogų kiekiai dideli, todėl jie patys uogų nešaldo, šį darbą atlieka uogų šaldymo ir valymo paslaugas teikiančios įmonės.

Iš sausmedžių uogų ūkio šeimininkė mėgsta virti uogienes, džemus, bet ne parduoti – viską išdalina, vaišina, dovanoja. Ji sakė norinti, kad paragavę uogienės ar džemo žmonės patys įsitikintų, koks tai puikus ir skanus produktas. Uogos turi labai daug vitamino C, o verdant uogienes, cukraus reikia tik iki 20 procentų bendrojo kiekio.

Jau ne vienus metus iš Dereškevičių ūkyje išaugintų sausmedžių uogų Joniškėlyje (Pasvalio r.) veikianti Šv. Vincento vyninė spaudžia sultis ir gamina sausą vyną. Šios uogos puikiai tinka liofilizuoti, džiovinti, o užšaldytos nepraranda savo formos. „Pasibaigus šviežių uogų sezonui mes ir patys valgome tik šaldytas uogas, tačiau prieš dedant į šaldiklį jas pasaldiname šaukšteliu cukraus. Tokias net neatšilusias uogas suvalgome kaip saldainiukus“, – pasakojo R.Dereškevičienė.

Planuose – uogų eksportas  

Dereškevičiai kasmet stengiasi išvengti rūpesčių, kurie priklauso nuo jų pačių – uogynuose įsirengė laistymo sistemas, pasirūpino apsauga nuo paukščių, aptvėrė teritoriją, kad nepatektų laukiniai žvėreliai. Dabar juokaudami sako, kad jų ūkis yra bandomasis, kur kiekvienais metais daromi vis nauji „eksperimentai“ – kaip ir šiemet talkinusios kamanės, kurių kiti sausmedžių augintojai dar nėra bandę. Mat šios gyvena ir darbuojasi vos mėnesį. Šiais metais Dereškevičiai stebėjo, ar uogakrūmius puola vabzdžiai ir kokie. Kiekvienais metais vis ką nors susimąsto ir tai, žinoma, kainuoja.

Uogynų specialistų nuomonei, kad uogų auginimo verslą įkurti kainuoja daug, bet uogas išauginti galima greitai ir jos atperka triūsą, Dereškevičiai nepritaria. „Sausmedis nėra toks augalas, kuris garantuotų labai greitą uždarbį. Jeigu kas sugalvotų auginti ir kurti sausmedžių ūkį, neturėtų tikėtis greitos grąžos, jos reikės gerokai palaukti. Praeis 5–6 metai, kol sulauks gero derliaus“, – sakė kauniečiai sausmedžių augintojai, kurių Dzūkijoje įveista ir 7 metus skaičiuojanti plantacija jau produktyvi, o ir krūmai jau dideli – beveik 2 metrų pločio.

Nors Dereškevičių ūkiui praėję metai nebuvo dosnūs, jie savo uogynu nėra nusivylę. Juokaudami sako, kad nuo tada, kai Dzūkijoje įkūrė ūkį, nejaučia jokio nuobodulio, niekada kaime nebūna klausimo, ką veikti? Nuvažiavę į ūkį visada turi darbo. Sausmedžių krūmus reikia genėti, formuoti. Dauguma uogininkų bando juos genėti rudenį, artėjant žiemai, bet Dereškevičių pastebėjimu, dėl Lietuvos klimato sąlygų negalima sausmedžių genėti rudenį. Tą jie patys pastebėjo tik trečią, ketvirtą uogininkystės ūkio priežiūros žiemą. Genėjimo startui jie rinksis maždaug vasario mėnesį, bet sako, kad visus darbus diktuoja gamta.
Dirbti toliau, domėtis ir irtis šiame versle Rita ir Darius mato perspektyvą. Jie išaugintą derlių nori ruošti eksportui. O kol kiekiai nėra dideli, apsiriboja Lietuvos rinka.

Plotai didėja

Lietuvoje pastaraisiais metais sausmedžių uogynų plotai gana sparčiai plečiasi. 2017 metais buvo deklaruota, jog sausmedžiais apsodinta 16,53 ha, bet po metų jų plotas buvo vos ne dvigubai didesnis – 33,57 ha. 2020 metais sausmedžiai Lietuvoje jau užėmė 77,41 ha plotą. Pernai sausmedynus deklaravo 83 augintojai, o jų deklaruojamas plotas siekė 95,03 ha.