LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Tiesioginių išmokų lubos stambiesiems ūkiams – karštas klausimas, į aistrų sūkurį įsukantis ir politikus, ir pačius žemdirbius. Vienos jų organizacijos iš principo tam pritaria, tačiau siūlo sutvarkyti reglamentavimą dėl susietų asmenų. Kitos perspėja, kad tai politinis sprendimas, kuris gali ant menčių patiesti nemažai pažangių ūkių.
Kaip stambėjo žemvaldžiai
Seime pradėta svarstyti, ar riboti tiesioginių išmokų mokėjimą stambiesiems žemdirbiams. Seimo nario Mykolo Majausko pristatytos Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisos, kuriomis siūloma nuo 2022 m. nustatyti, kad tiesioginių išmokų dalies, apimančios pagrindinę tiesioginę išmoką, suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatyme, negali viršyti 150 000 eurų per metus. Taip pat norima įtvirtinti, kad ši suma negalėtų būti didinama faktiškai darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, įskaitant mokesčius.
Anot pataisų iniciatoriaus, priėmus naujas nuostatas, preliminariais skaičiavimais, būtų sutaupoma maždaug 15 mln. eurų, kuriuos būtų galima skirti smulkiesiems, jauniems ūkininkams ar ekologiniams ūkiams.
Konservatoriui M.Majauskui pristačius tokias pataisas ir pabrėžus, jog tokiu būdu siekiama teisingumo skirstant paramą, partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pastebėjo, kad toks projektas būtų buvęs labai naudingas, kai pataisų iniciatorius 2008–2012 m. buvo tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus, kurio vyriausybėje žemės ūkio ministru dirbo Kazys Starkevičius, patarėjas. „Tuo metu stambieji žemvaldžiai viską ir susipirko, nes iki 2012 metų jie galėjo prisipirkti žemės grąžinimo išvadų. Ar nemanote, kad tai jūsų didžioji atsakomybė, nes būnant premjero patarėju ekonomikos ir finansų klausimais turėjote tai numatyti?“ – seimūnas priminė, kaip stambėjo žemvaldžiai.
Rykliai viską praryja
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus tvirtino, kad iš principo nusibrėžti tiesioginių išmokų lubas būtina. „Daugelis ES valstybių, pavyzdžiui, Austrija, Lenkija, jau kurį laiką taiko tiesioginių išmokų ribojimą ir dėl to nekelia didelių aistrų. Taip jie subalansuoja žemės ūkio vystymąsi. Lietuvoje taip pat jau buvo bandyta nubrėžti tokias lubas, tačiau, matyt, stambieji ūkiai padarė įtaką, kad tokie ribojimai neatsirastų“, – svarstė jis.
ŽŪR pirmininkas samprotavo, kad paramos reikia tiems, kuriuos reikia sustiprinti, paskatinti konkurencingumą, tačiau pasiekus masto ekonomiją, jie turėtų išgyventi be didesnės paramos. „ES žemės ūkio komisaras Janušas Voicechovskis (Janusz Wojciechowski) ne kartą minėjo, kad per dieną ES išnyksta apie 1 000 ūkininkų ūkių, jau nebeliko apie 4 mln. ūkininkų. Ūkiai nyksta, nes stambėja industrinės įmonės, vadinamieji superoligarchai. Ūkininkas negali konkuruoti su milžiniškomis korporacijomis, kurios gali viską supirkti. Stambūs rykliai linkę praryti viską aplinkui. Tad ko mes siekiame: kad gyvuotų tūkstančiai ūkininkų ar keletas industrinių įmonių?“ – retoriškai klausė A.Svitojus.
ŽŪR pirmininkas užsiminė, kad norima riboti tik bazinę išmoką, tačiau neįvertinamos kitos išmokos – už nenašias žemes, ekologinės, jaunųjų ūkininkų, žalinimo. Susidaro didelės išmokų sumos, kurioms lubos nenustatomos. „Paprastam ūkininkui sunku kovoti dėl kelių šimtų ar tūkstančio eurų, o tie, kurie kasmet gauna milijonus paramos, nepatenkinti, kad jiems bus sunku. Tačiau mes turėtume galvoti apie visus žemdirbius, socialinę aplinką“, – matyti plačiau kvietė A.Svitojus.
Nepatenkinti superoligarchai
Kalbant apie tiesioginių išmokų ribojimą susietiems asmenims, ŽŪR pirmininkas užsiminė apie galimybes tai apeiti skaidant kapitalą. Juk jeigu asmuo valdo mažiau kaip 25 proc. juridinio darinio akcijų ar pajų, tai nefiksuojama kaip susietumas. „Pavyzdžiui, turi dešimt žemę dirbančių „uabų“ ir visur gauni didesnes pirmųjų hektarų išmokas, nors šios išmokos skirtos ne stambiems, o smulkiems ūkiams. Ūkininkas negali taip suskaldyti savo ūkių, o akcininkas taip daro, ir sudėtinga tai sužiūrėti“, – aiškino jis.
A.Svitojus pabrėžė, kad įvedus tiesioginių išmokų apribojimus, šie pinigai lieka Lietuvoje ir juos galima panaudoti kitoms reikmėms. „Galima įvesti kitas schemas, taip daro, pavyzdžiui, austrai. Pagal tas schemas paramą gauna ir tie patys ūkiai ar įmonės, tačiau už tai, kad dirba ekologiškiau ir atsakingiau, rūpinasi socialiniais dalykais. Tiesiog įvedus išmokų lubas stambieji nepampsta iš godumo. ŽŪR ne kartą apie tai buvo svarstyta ir pritarta, kad reikia riboti tiesiogines išmokas stambiesiems ir įvesti susietumą. Daug žemdirbių tai supranta, o nepatenkinti superoligarchai, kurie valdo dešimtis tūkstančių hektarų, gauna neribojamas išmokas ir pasiima didelę dalį paramos“, – teigė ŽŪR pirmininkas.
Kam parankus teisinis chaosas?
Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) pritaria išmokų ribojimams, bet įvardija sąlygas. Esminė – Lietuvos įstatymuose turi būti vienodai traktuojama, kas yra tarpusavyje susiję asmenys, kad neliktų dviprasmybių. Pasak LŪS pirmininko Raimundo Juknevičiaus, dėl teisinio šios sąvokos nesureguliavimo visi įstatymai, kurių tikslas riboti itin stambaus verslo įtaką žemės ūkio sektoriuje, tampa neveiksmingi. Įstatymai turėtų gaudyti stambius ryklius, bet iki šiol viskas vyksta atvirkščiai: stambiųjų jie nepaliečia, o smulkesnės žuvelės įsipainioja.
„Dabar teisinė sąvoka, kas yra susiję asmenys, vienaip suprantama, pavyzdžiui, GPM įstatymo rėmuose, kitaip – vertinant ūkininkų investicinius projektus. Todėl turime situaciją, kai tarpusavyje susijusiais asmenimis yra laikomi ne tik artimiausi šeimos nariai, bet ir sužadėtiniai, sugyventiniai ir t. t. Šie asmenys, atskirai ūkininkaudami ir nevesdami bendros ūkinės veiklos, vis tiek gali būti laikomi susijusiais asmenimis. Bet lygiai ta pati asmenų grupė ribojimų gali išvengti sukūrus keletą, gal net kelias dešimtis juridinių vienetų – ŽŪB, UAB ar AB. Tad nereglamentavus susijusių asmenų sąvokos, tokie įstatymai iš esmės nekeičia konkurencinių sąlygų žemės ūkyje, o tik sukuria teisinį chaosą, kuris naudingas stambiesiems“, – konstatavo R.Juknevičius.
Pasak LŪS vadovo, kita būtina sąlyga – kad Lietuva savo teisiniu reguliavimu negriautų bendros ES žemės ūkio politikos ir rinkos bei nesukurtų skirtingos konkurencinės aplinkos. „Turime karčios patirties, kai Lietuvos politikai draudimų ir ribojimų srityje persistengia, nes nori būti žemės ūkio verslo reguliavimo lyderiai ES. Ir tai tikrai nepadeda ekonomikai bei gyventojų pajamoms augti“, – tvirtino jis.
R.Juknevičius pabrėžė, kad ribojimai turėtų būti taikomi tik tiesioginių išmokų bazinei daliai. Tai neturėtų liesti kitų išmokų dalių, skirtų kompensuoti žalinimo reikalavimų įgyvendinimui padarytas išlaidas, jauniesiems ūkininkams, ir susietosios paramos.
„Europos mastu yra laikomasi nuomonės, kad žemės ūkio verslai, kurie įdarbina daugiau darbuotojų ir moka jiems didesnius atlyginimus, o nuo jų atitinkamai didesnius mokesčius valstybei, turėtų patirti mažesnius tiesioginių išmokų ribojimus. Lietuva šios politikos taip pat turėtų laikytis. Pagyvensime ir pamatysime, ar ši M.Majausko inicijuojama įstatymo pataisa pakeis konkurencinę aplinką žemės ūkio sektoriuje, ar bus tik dar vienas politinis triukas“, – svarstė LŪS vadovas.
Įsigali stambėjimas
R.Juknevičius pabrėžė, kad klausimas, kaip stabdyti vis labiau įsibėgėjantį ūkių stambėjimo procesą, jau seniai sklando tiek ES, tiek Lietuvoje. Tačiau, pasak jo, akivaizdu, kad efektyvaus reguliavimo nėra ir tik laiko klausimas, kada Lietuvos žemės ūkyje liks vos keletas stambiausių ir dar gal keli šimtai vidutinių ar smulkių ūkių.
„Daugeliui žinoma, kad rinkos monopolizacija nėra naudinga vartotojams. Tik normali konkurencinė aplinka priverčia gaminti kokybiškiau ir pigiau. Subalansuotoje rinkoje kainos būna mažesnės nei monopolizuotos rinkos atveju. Demonopolizuota rinka naudinga ne vien mažesniems ir silpnesniems gamintojams, nes jiems tai išlikimo klausimas. Didžiausia nauda – visuomenei, nes tolygiau pasiskirsto gamyboje sukuriamas pelnas, ir vartotojai moka mažiau. Taip stiprėja vidurinioji klasė ir mažėja atskirtis“, – aiškino jis.
LŪS pirmininkas priminė, kad buvo bandymų ūkių stambėjimą pristabdyti įstatymais, kurie veikia ir šiuo metu, tik jų efektas yra menkas. Ribojimas vienam asmeniui įsigyti ne daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės yra vienas iš jų, bet toli gražu ne tobulai veikiantis, nes nesunku tai apeiti. „Todėl tiesioginių išmokų latifundinėms struktūroms ribojimų griežtinimas irgi kelia pagrįstų abejonių, ar pasieks tą tikslą, kurį deklaruoja įstatymo iniciatoriai“, – dvejones išsakė R.Juknevičius.
Jaučia politinį kvapą
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis sakė neabejojantis, kad nauja iniciatyva dėl išmokų ribojimo – su politiniu kvapu. „Pagrindinis argumentas – esą siekiama teisingumo. Nieko panašaus, tai politinis siekis, pirmiausia susijęs su Ramūnu Karbauskiu, „Agrokoncerno“ savininku. Taikosi pirmiausia į jį, bet ant menčių paties daug ūkių. Dėl susietumo nukentės daug ūkininkų, kirs per visas žemės ūkio sritis“, – įsitikinęs jis.
P.Puskunigis neslėpė nuostabos, kad ruošiamasi visai pribaigti pažangius ūkius, kurie įdarbina kaimo gyventojus, dar palaiko nykstančio kaimo gyvybingumą. „Lietuva kartu su keliomis kitomis šalimis nori bėgti traukinio priekyje. Visos kitos ES valstybės dar diskutuoja įvairius variantus: įvertinti sumokamus atlyginimus ir mokesčius, 150 tūkst. eurų ribą viršijančių išmokų sumą mažinti tik tam tikru procentu ir kt. O pas mus, kur žemės ūkio padėtis jau darosi tragiška, skubama galvotrūkčiais. Tai palies modernius ūkius, kurie sukuria daug darbo vietų, moka gerus atlyginimus, taip pat atsilieps ir Žaliojo kurso siekiams. Tai kur čia tas valstybinis požiūris, kad kaime būtų civilizuotos darbo vietos?! Žemės ūkį galutinai pribaigsime, lenkai to tik ir laukia. Tai susidorojimas“, – konstatavo Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas.
Skaičiuojama, kad dėl išmokų ribojimų daugiausia paramos netektų „Agrokoncernas“, „AUGA Group“ ir „Linas Agro Group“. LŽŪBA prezidentas skaičiavo, kad įvertinus susietumą ribojimai palies apie 140 ūkio subjektų – įmones ir ūkininkus.
Susietumo nevertina
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Komunikacijos skyrius VL informavo, kad pagal 2020 m. pateiktas paraiškas išmokoms už deklaruotus plotus gauti didesnė nei 150 000 eurų pagrindinė tiesioginė išmoka buvo apskaičiuota 36 pareiškėjams. „Informacijos apie susijusiems asmenims apskaičiuotas išmokas pateikti negalime, nes, vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, agentūra susietumo vertinimo dėl pagrindinės tiesioginių išmokų dalies neatlieka. Dalis šių išmokų gavėjų yra fiziniai asmenys, todėl susietumo vertinimo atlikimas, nesant teisinio pagrindo, pažeistų Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą“, – pridūrė NMA atstovai.
