Žemės ūkis, be saiko alindamas dirbamos žemės resursus, susiduria su iššūkiais bioįvairovės išsaugojimo ir klimato kaitos srityje.

Inicijavo projektą

Pastaraisiais dešimtmečiais stebimi akivaizdūs klimato kaitos ekstremumai, darantys įtaką žemės ūkio veiklai – sausros, intensyvūs krituliai, sumažėjusi sniego danga. Ekstremalūs reiškiniai gamtoje kelia ne tik pavojų augalininkystei ir gyvulininkystei, bet ir atneša ekonominių nuostolių žemdirbiams. Žemės plotai, tinkami žemės ūkio veiklai, taip pat yra riboti, todėl siekiama optimaliai išnaudoti jų potencialą, išauginant didžiausius derlius. Tuo tikslu Žemės ūkio rūmai inicijavo projektą, kurį vykdant ūkiuose buvo bandoma tiesioginės sėjos technologija, taupanti laiką bei energetinius išteklius ir  taip tiesiogiai prisidedant prie aplinkos tausojimo, bioįvairovės didinimo, gamybos kaštų mažinimo, nemažinant pagrindinių kultūrų derlingumo. Dar prieš tris dešimtmečius neariamųjų technologijų iniciatorės buvo JAV, Lotynų Amerikos šalys, Australija. Vis dažniau dirvą, aplinką ir energiją tausojančias technologijas taiko Europos ir Azijos šalių ūkininkai. Ne išimtis ir Rytų Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva.

Domisi supaprastintu žemės dirbimu

„Šiandien žemės ūkio sektoriaus plėtros ir konkurencinio pranašumo jau negalime įsivaizduoti be naujų technologijų diegimo ir jų praktinio naudojimo. Gerai, kad ir Lietuvos ūkininkai domisi supaprastintu žemės dirbimu, biopreparatų ir natūralios kilmės biostimuliatorių nauda dirvožemiui. Dalyvaudamas projekte pastebėjau, o ir mano ūkyje atlikti tyrimai patvirtino, kad tiesioginė sėja sumažino gamybos kaštus ir prisidėjo prie bioįvairovės didinimo ir aplinkos tausojimo.  Suprantama, svarbu dalytis patirtimi ir ūkininkauti atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso rekomendacijas, kurios kelia gerokai aukštesnius nei iki šiol aplinkos ir klimato kaitos gerinimo tikslus ateinančiam penkerių metų laikotarpiui. Įgyvendinant žaliąjį kursą bus naudojami visi politikos svertai: reglamentavimas ir standartizacija, investicijos ir inovacijos, nacionalinės reformos, dialogas su socialiniais partneriais ir tarptautinis bendradarbiavimas. Todėl mums, ūkininkams, būtinos žinios ir inovacijos, kurias galėtume taikyti savo ūkiuose, o jų rezultatai tiesiogiai prisidėtų prie tvarumo užtikrinimo“, – pažymėjo ūkininkas Rimantas Šerlinskas.

Įrengti parodomieji bandymai

„Plėtojant inovacijų diegimo žemės ūkyje galimybes ir skatinant žemdirbius įgyvendinti novatoriškus sprendimus ūkiuose, buvo atlikti parodomieji inovatyvios tiesioginės sėjos į ražienas bandymai, optimizuojant ūkio sąnaudas. Bandymai buvo atlikti skirtingo intensyvumo augalininkystės bei gyvulininkystės ūkiuose skirtinguose Lietuvos regionuose su Lietuvoje auginamomis kultūromis: žirniais, pupomis, kukurūzais bei žolių mišinių sėklomis, siekiant įrodyti, kad, taikant tiesioginės sėjos technologijas, galima sutaupyti nuolat brangstančius energetinius išteklius, sumažinti važinėjimų po dirvą skaičių, tausoti aplinką ir prisidėti prie bioįvairovės didinimo bei klimato kaitos reguliavimo. Projekto rezultatais pasidalijome tarptautinėje konferencijoje, kurioje dalyvavo ne tik šalies ūkininkai, konsultantai, Lietuvos mokslininkai, bet ir užsienio šalių mokslininkai ir praktikai“, – pažymi projekto vadovė, Žemės ūkio rūmų konsultantė ir praktikė dr. Laura Masilionytė. Konferencijoje buvo pristatyti ekosistemų bioįvairovę saugančios tiesioginės sėjos technologijos pritaikymo dirbamose žemėse ir ganyklose tyrimų rezultatai ir rekomendacijos, įspūdžiais dalijosi ūkininkai Rimas Šerlinskas, Jonas Kuzminskas, Arvydas Mikalauskas, taip pat įmonių EWA, Agrotaka atstovai. Apie biopreparatų naudą dirvožemio derlingumo atstatymui papasakojo biopreparatų kūrėjai Sergej Osipenko ir (Ukraina) ir Andrej Poltavčiuk, tausojančio žemės dirbimo principus pristatė prof. dr. Vaclovas Bogužas, su natūralios kilmės biostimuliatorių, užtikrinančių dirvožemio tvarumą ir stabilią ekosistemą, naudojimo principais supažindino dr. Vytautas Zalatorius.

Dirvožemio erozija mažėja minimaliai dirbant žemę. Siekiant stabdyti dirvožemio degradaciją, vis dar per mažai persiorientuojama į neariminį žemės dirbimą, tiesioginę sėją, sėjomainos taikymą, dirvožemio kalkinimą, tręšimą organinėmis trąšomis, biologinių stimuliatorių naudojimą, perteklinį azotą iš dirvos kaupiančių tarpinių augalų auginimą, neapartų ražienų palikimą žiemoti, juodojo pūdymo atsisakymą, jį pakeičiant žaliuoju pūdymu, eroduotų žemės plotų keitimą pievomis.