Europos Komisijai (EK) pateiktame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) numatė dviejų pakopų tiesioginės paramos ribojimą pareiškėjams: priskaičiuotą išmokų pagrindinės dalies sumą, viršijančią 60 tūkst. eurų, mažinti 85 proc. ir įvesti 100 tūkst. eurų „lubas“, leidžiant atskaityti su darbo užmokesčiu ir su juo susijusius mokesčius. Tačiau Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) siūlo spausti stabdį.

Vėjas į bures

Dėl tiesioginės paramos mažinimo aistros verda ne vienus metus. Išmokų „lubas“ mėginta įvesti 2019 metais, pagal reglamentą – 150 tūkst. eurų. Tuo metu tiesioginių išmokų mažinimas jau buvo taikomas 23 šalyse narėse. Lietuvoje nutarta išmokų ribojimo netaikyti sumai, kurią sudaro pareiškėjų mokamas darbo užmokestis ir su tuo susiję mokesčiai. 2020 metų vasarą, jau vykstant deryboms ir diskusijoms dėl naujojo finansinio periodo, tuometis žemės ūkio ministras Andrius Palionis viešai pripažino, jog taikyta priemonė efekto nedavė – atskaičius darbo užmokesčio fondą, apskaičiuota bendra „lubų“ suma nesiekė 1,5 mln. eurų. Perskirstymo voke tai lašas jūroje, o administravimo sąnaudos neproporcingai didelės.

Naujasis finansinis periodas suteikia galimybę veikti ryžtingiau. Tam po Europos Vadovų Tarybos 2020 metų liepą yra pritarusi ir Prezidento institucija: kad Lietuva turėtų judėti link 60 tūkst. eurų tiesioginių išmokų ribos, daugiau paramos turėtų gauti vidutinio dydžio ir mažesni ūkiai, o didelės bendrovės privalo labiau dirbti ekonominės konkurencijos sąlygomis.

Tarsi vėjas į bures ryžtingesnėms permainoms buvo ir XVIII Vyriausybės programa, 2020 metų gruodžio 11 dieną patvirtinta naujosios kadencijos Seimo. Be kita ko, programoje įsipareigojant didinti žemės ir maisto ūkio pridėtinę vertę ir konkurencingumą sakoma: „Tikslingiau ir efektyviau paskirstysime tiesiogines išmokas, suteiksime galimybes naudotis finansiniais ištekliais...“

Išmokų mažinimas – ant svarstyklių

ŽŪM kelerius metus rengtame Strateginiame plane sugulė šie tiesioginių išmokų ribojimo skaičiai: 60 tūkst. eurų – nuo kurios reikšmingai mažinama suma, ir viršutinė 100 tūkst. eurų riba – kaip numato naujasis reglamentas.

Išmokų mažinimas analizuotas įvairiais pjūviais. Kaip tvirtina ekspertai, nėra tokios grėsmės, kad galėtų sumažėti žemės ir maisto produktų gamyba. Stambieji prekiniai ūkiai yra įsitvirtinę rinkose, turi derybinių galių, jų atveju veikia masto ekonomija. Kartu išmokų mažinimas valstybei yra vienas iš įrankių, leidžiančių spręsti ekonomines, socialines ir aplinkos problemas. Ribojant tiesioginę paramą sutaupytos lėšos gali būti nukreiptos į perskirstymo išmokų voką, prisidėti prie smulkiųjų ir vidutinių ūkių bei jaunųjų ūkininkų gyvybingumo.

Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto studijoje „Lietuvos žemės ūkio ir kaimo ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės situacijos vertinimas“ teigiama: „Lietuvoje tiesioginė parama tam tikru mastu prisideda prie pajamų skirtumų tarp ūkininkų augimo. Lietuvoje iki 500 eurų tiesioginių išmokų gauna 34,16 tūkst. (26,7 proc.) paramos gavėjų. Jiems skirta parama sudarė 2,5 proc. visos tiesioginės paramos. Tuo tarpu 40 paramos gavėjų, gaunančių daugiau kaip 300 tūkst. eurų tiesioginės paramos, gauna 3,5 proc. visos tiesioginės paramos.“

KRK sprendimo išgąsdinti žmonės pasijuto taip, lyg jiems iš rankų slystų ką tik šviesiau sušvitusi ateitis, paskutinė galimybė pasinaudoti ES parama ir atsistoti ant kojų. Karčios piliulės jie neketina tylomis nuryti.

Išmokų „lubų“ tema diskutuota žemės ūkio organizacijų. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) taryba pasisakė už tai, kad būtų taikomas dar ambicingesnis modelis – pareiškėjui būtų nubrėžta 60 tūkst. eurų riba, be galimybės atskaičiuoti išlaidas, susijusias su darbo užmokesčiu. Tuo tarpu Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos pieno gamintojų asociacija ir kai kurie Seimo nariai ŽŪM šios 60 tūkst. eurų ribos ragino visiškai atsisakyti, palikti tik reglamentinę 100 tūkst. eurų ribą.

Paragino keisti nuostatą

Tačiau prieš Tris karalius susirinkęs KRK jau turėjo parengęs protokolinio nutarimo projektą siūlyti ŽŪM Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane atsisakyti nuostatos, kad pareiškėjo bazinių išmokų sumos, viršijančios 60 tūkst. eurų, būtų mažinamos 85 proc.; taikyti tiesioginių išmokų, viršijančių 100 tūkst. eurų, ribojimą, numatant galimybę išskaičiuoti per metus su vykdoma veikla sumokėtus atlyginimus ir su jais susijusius mokesčius.

Už tai, kad Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane būtų paliktas didžiuosius ūkius tausojantis tiesioginės paramos variantas, pasisakė visi Seimo komiteto nariai, tiek valdančiosios koalicijos, tiek opozicijos atstovai. Išskyrus vieną – Andrių Vyšniauską.

Kas lėmė tokį sprendimą? Tegul kalba patys politikai.

Viktoras Pranckietis,

KRK pirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcija

Gal kalbėkim apie tai, kokį sprendimą priėmėm, o ne kokio nepriėmėm. Priėmėm sprendimą riboti iki 100 tūkst. eurų, o iki šiol buvo neribojama visiškai. Tai reikėtų daryti palaipsniui, o ne nusistatyti kažkokį skaičių, kuris nėra niekuo pagrįstas, tiesiog patėkštas skaičius iš dangaus. Kadangi buvo trys skaičiai, pasirinkom tą, kuris mažiausiai kenktų ekonomikai. Ir aš džiaugiuosi, kad Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius ŽŪM teikė tokį pat siūlymą kaip KRK nariai. Į jį ministerija sutinka visa apimtimi atsižvelgti. Ir tiek žinių. Žodžiu, neturi būti siekimo pribaigti paskutinius darbdavius kaime.

Vidmantas Kanopa,

KRK pirmininko pavaduotojas, Lietuvos socialdemokratų frakcija

Man taip atrodo: ne visos žemės derlingos, pajamos iš nenašių žemių yra daug mažesnės. Ribojant išmokas nuo 60 tūkst. eurų tiems ūkiams būtų skriauda. Tai paliestų ir vidutinius ūkius. Ne visi jie stipriai gyvena. Pamąsčiau, kad teisingiau būtų taikyti 100 tūkst. eurų „lubas“.

Nemanau, kad smulkesniems ūkininkams dėl to ženkliai sumažėtų išmokos. Yra ir kitų būdų jiems padėti, per investicinę paramą. Nesinori, kad motyvą prarastų tie, kurie intensyviai dirba, generuoja pajamas, pridėtinę vertę.

Juozas Baublys,

KRK narys, Liberalų sąjūdžio frakcija

Dar nebuvo priimtas sprendimas [KRK sprendimas dėl išmokų ribojimo]. Mano nuomone, neturim labiau riboti nei kad yra numatyta Europos Sąjungos reglamente. Ten palikta galimybė riboti nuo 100 tūkst. eurų. Mūsų išmokos vis tiek yra mažesnės nei kitų ES šalių narių ūkininkų. Negaudami jiems artimų išmokų ribojam stambiems konkurenciją, tai gali labai stipriai atsiliepti jų verslui.

Ūkininkai pasipiktino KRK sprendimu. Jie svarstė, kad tokį akibrokštą pateikęs ir atvirai į didžiųjų ūkių interesų pusę stojęs Seimo komiteto pirmininkas negalėtų toliau vadovauti šiam parlamentiniam komitetui.

60 tūkst. eurų paramos ribojimas paliestų ūkius, kurie valdo apie 800 ha. Gerose žemėse iš 800 ha yra visai kitokios pajamos, nederlingose žemėse pajamos daug mažesnės. Jei ribojam per išmokas jų pajamas, nemanau, kad tai prisidėtų prie jų gyvybingumo ir tolimesnio darbo.

Visada nuo didesnio skaičiaus prie mažesnio galima eiti. Atgal yra sunkiau. Mano nuomonė yra tokia: neskubėkim, palaipsniui žiūrėkim į ribojimą. Tuo labiau kad tas taupymas, jeigu neliečia susijusių ūkių, labiausiai paliestų bendroves, kurios šiuo metu neblogai dirba. Nesinori dirbtinai sudaryti problemų, gal iki bankrotų, tuo labiau kai dabar tokia sudėtinga situacija, keletą kartų pašoko trąšų kainos, nėra stabilumo. Savo sprendimais neturime prisidėti prie dar didesnio nestabilumo.

Jonas Gudauskas,

KRK narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas

Išmokų ribojimo variantai gali būti įvairūs – 60, 70, 80 ar 100 tūkst. eurų. Buvo 60 ir 100 tūkst. eurų. Turim suprasti, kur yra prekiniai stipresni ūkiai, susikūrę nuo Nepriklausomybės atkūrimo, jų įdirbis didelis. Turbūt negalim kaltinti, kad jie dabar yra stambesni.

100 tūkst. eurų „lubos“, jei išskaičiuotume darbo užmokestį, man atrodo, yra pakankamai racionalus sprendimas. Aišku, mūsų žemės ūkio struktūroje vyrauja gana smulkūs ūkiai, stambesni yra konkurencingesni. Bet mes KRK... negalėtume išskirti, supriešinti: va čia stambus, čia smulkus. Visi dirba žemę, sukuria produktą, jį parduoda. Ir tuo džiaugiamės. Kuo stipresnis Lietuvoje žemės ūkis, tuo geriau mums visiems, ypač regionams. Mano sprendimas toks ir buvo – gal neišskirti.

Buvo visokių variantų, ne kartą kalbėta, kad reikia apmokestinti visas tiesiogines išmokas. Bet jos yra vienos mažiausių Europoje. Čia jau kita medalio pusė. Iš principo ūkiai, kurie jau susikūrę ir konkurencingi Europoje, turėtų investuoti į gamybą. Dabar mes sakom, kad grūdus išvežam, reikia daugiau investicijų į perdirbimą, tai skatinkim giluminį grūdų perdirbimą, daržovių perdirbimą, kad kuo daugiau darbo vietų būtų sukuriama čia, Lietuvoje, regionuose.

Ar nenukentės smulkieji? Ne, tikrai ne. 60 tūkst. eurų tokie pinigai... Tai daugiau politinis sprendimas, KRK nuomonė. Aišku, dėl to turbūt bus diskusijų, ir jų reikia. Bet KRK sprendimas – protokolinis, patariamasis – toks yra. Kitas klausimas, ministerija į jį atsižvelgs ar ne.

Kęstutis Mažeika,

KRK narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija

Pagal supirkimo kainas galim matyti, kaip ūkininkai kenčia. Dauguma Seimo komiteto narių, išskyrus vieną, esam prieš ūkininkų skirstymą, segregavimą ar kažkokį kitokį vertinimą. Svarbiausia mums turbūt užsitikrinti maisto nepriklausomybę. Vertinant ūkių pajėgumą ir konkurencingumą, jei šiandien tiems didesniems ūkiams kažkaip dėsim lubas ar kažkokius didesnius mokesčius, apribojimus, tai tiems mažiesiems turbūt bus tikrai nepakeliamas krūvis užpildyti rinką ir aprūpinti žmones maistu. Kiek matom pagal pajėgumus, didieji ir veža pagrindinį vežimą. Skirstyti į vienokius ir kitokius, manau, nėra sąžininga.

Andrius Vyšniauskas,

KRK narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas

Pasisakau už išmokų ribojimą ties 60 tūkst. eurų riba nesuteikiant galimybės atskaičiuoti darbo užmokestį. Priežastis labai paprasta: jei pasirenkam kitą modelį ir leidžiam atskaičiuoti darbo užmokestį, tai realiai „lubos“ neveikia. Šiuo metu yra 150 tūkst. eurų lubų reikalavimas, kuris tiesiog neveikia, nes yra daugybė būdų, kaip tą ribojimą galima apeiti ar padaryti taip, kad išmokų lubos nebūtų taikomos. 60 tūkst. eurų riba nepaliestų daugiau nei 85 proc. visų ūkių iki 800 ha, didžiosios Lietuvos ūkininkų dalies, tai būtų teisingiausia ir sąžiningiausia. Lietuvos kaime turime įspūdingą situaciją, labai didelę žemės ir visų išteklių koncentraciją stambiųjų ūkininkų, bendrovių rankose. Ir tai yra problema. Tai nėra socialiai teisinga.

Frakcijoje sutarimo tuo klausimu (dėl tiesioginės paramos ribojimo) niekada nebuvo. Diskutuojam, kalbamės. Kažkoks progresas yra. KRK sprendimas leisti žemyn iki 100 tūkst. eurų rodo tam tikrą progresą.

Manau, kad tvirtesnis apribojimas yra tik laiko klausimas. Stebim ES diskusijas. Neabejoju, kad po 2027 metų tai bus privaloma visose šalyse narėse, socialinis dėmuo bus labai ryškus, kartu su žaliuoju dėmeniu. Mano nuomone, mes galime eiti kaip kai kurios kitos šalys, ribodami ties 60 tūkst. eurų, tas atitinkamai leistų mums turėti šiek tiek mažiau streso tada, kai tie ribojimai ateis ir ES. Kai kurios šalys turi žymiai žemesnį ribojimą, taiko apmokestinimo sistemą, kuri veikia labai panašiai. Tų kelių yra pakankamai daug. Ką matom KRK, kas tam labiausiai priešinasi – stambieji žemvaldžiai. Jų įtaka yra labai didelė. Dėl to man labai gaila.

Negražu taip sakyti, tačiau KRK neturi įgaliojimų priimti tokių sprendimų. Jis turi įgaliojimus svarstyti įstatymų projektus, juos redaguoti, tvarkyti ir pateikti Seimo balsavimui. KRK nepriima sprendimų dėl išmokų lubų nustatymo, strategijos ir kitų dalykų. Mūsų žodis labiau patariamojo pobūdžio, o visus sprendimus priima ministras kartu su Vyriausybe.

Čia labiau patariamojo pobūdžio pozicija, labai panašiai kaip ir socialinių partnerių. Visi išreiškia savo nuomonę, ministerijos įvertina ir priima sprendimą. Tikiuosi, kad šiuo atveju bus priimtas sprendimas, kuris bus arčiausiai Vyriausybės programos.

Ūkininkai: tai akibrokštas

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) pirmininkas Vidas Juodsnukis dalyvavo šiame KRK posėdyje, kurio pabaigoje balsavimui pateiktas klausimas buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Ūkininkų atstovui, kaip ir kitiems posėdį stebėjusiesiems, susidarė įspūdis, kad Seimo komiteto pirmininkas darė spaudimą.

Reakcijos ilgai laukti nereikėjo. Įaudrinti žmonės iš visų rajonų suskato skambinti V.Juodsnukiui, vienas per kitą reikšti pasipiktinimą KRK sprendimu. Ūkininkai svarstė, kad tokį akibrokštą pateikęs ir atvirai į didžiųjų ūkių interesų pusę stojęs Seimo komiteto pirmininkas negalėtų toliau vadovauti šiam parlamentiniam komitetui.

„Lietuvos žemės ūkyje didžiausia socialinė atskirtis visoje ES. Apie 4 proc. yra labai stambių, turtingų ūkių ir 96 proc. vargstančių. Turint tokią socialinę atskirtį KRK priimti sprendimą neriboti tiesioginės paramos nuo 60 tūkst. eurų yra nusikaltimas Lietuvos žemės ūkiui, kaimui“, – tvirtina V.Juodsnukis.

KRK sprendimo išgąsdinti žmonės pasijuto taip, lyg jiems iš rankų slystų ką tik šviesiau sušvitusi ateitis, paskutinė galimybė pasinaudoti ES parama ir atsistoti ant kojų. Karčios piliulės jie neketina tylomis nuryti. ES parama duodama ne tam, kad didintų pajamas tų, kurie jau turi sukaupę turtus; jau prieš trejus metus EK pripažino, jog ilgiau negali tęstis ligšiolinė politika, kai didžiausia tiesioginių išmokų suma suteka siauram ratui asmenų. LŠŪS pirmininkas taip pat siūlo svarstyti, ar galima taikstytis su tuo, kad KRK narių sprendimo įkaite taptų Lietuvos žemės ūkio ateitis.

V.Juodsnukis atskleidė, kad jau organizuojama ŽŪR diskusija, jos metu bus įvardyta, kas yra kas, bus ieškoma sprendimo. KRK sprendimas, kaip įsitikino LŠŪS pirmininkas, šokiravo ne tik ūkininkus, bet ir kai kuriuos valdančiosios daugumos politikus.