Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kolegijos pasitarime daugiausia dėmesio skirta Strateginio plano II keitimui, diskutuota dėl daugiamečių pievų išlaikymo, ekologinių ūkių, bazinių tiesioginių išmokų lubų.

Problemas reikia spręsti dabar

ŽŪM kolegijos susitikime dėl žemės ūkio ateities padiskutuoti atvyko pagrindinių žemdirbių interesams atstovaujančių organizacijų lyderiai ir mokslo atstovai: Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vadovai, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS), Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga, Žemės ūkio mokslo tarybos, Aplinkosaugos koalicijos, savivaldybių Žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacijos ir ŽŪM atstovai.

ŽŪR vicepirmininkas ir LJŪJS vicepirmininkas Vytautas Buivydas po susitikimo pasidžiaugė konstruktyvia diskusija – ŽŪM įsiklausė į nemažą dalį siūlymų. ŽŪM kolegijos pasitarime aptartos opios žemės ūkio problemos, kurias būtina spręsti jau dabar: vietoje proveržio ekologinių ūkių sektoriuje matomas traukimasis, nykstančios daugiametės pievos, ūkių stambėjimas.

„Ministras Kęstutis Navickas savo pristatyme kalbėjo apie tai, kas mums sekasi gerai, o kur reikėtų pasitempti. Pavyzdžiui, ekologinių ūkių jau kuris laikas mažėja, reikia kalbėti, kokios realios priemonės galėtų tam užkirsti kelią. Manome, kad labiausiai veiktų finansinė paskata. Esame įsitikinę, kad ekologiniame sektoriuje turėtų vyrauti smulkūs ir vidutiniai ūkiai, neturėtume siekti pritraukti didelių koncernų į ekologinę gamybą. Manau, kad nereikia gamybos, kuri ir taip jau yra pajėgi, remti papildomai, turėtume orientuotis į tuos ekologinius ūkius, kuriems parama gyvybiškai reikalinga“, – pažymėjo V.Buivydas.

Pievų drastiškai mažėja

Pasak ŽŪR vicepirmininko, toliau didelį susirūpinimą kelia daugiamečių pievų mažėjimas. Kaime traukiantis gyvulių skaičiui, skaičiuojama, kad kiekvienais metais Lietuvoje nelieka maždaug 50 tūkst. ha daugiamečių pievų. ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus susitikime kalbėjo, kad tai neturėtų stebinti, nes šiandieninė žemės ūkio strategija sudėliota taip, kad žemdirbiams daug pelningiau pereiti į grūdininkystę.

„Tai prieštarauja ŽŪM keliamiems tikslams. Kalbama, kad mūsų prioritetas yra gyvulininkystė, tačiau nuo jos mes vis labiau tolstame“, – kalbėjo ŽŪR atstovai.

V.Buivydas pabrėžė, kad Strateginiame plane turi būti sukurtos konkrečios priemonės, kurios gyvulininkystę puoselėjančius ūkininkus skatintų ir motyvuotų likti gamyboje. Taip pat teks spręsti naujai kylantį iššūkį – daugiamečių pievų atkūrimo klausimą.

„Daugiametės pievos reikalingos visų mūsų gerovei. Jų išlaikymas yra visuomenės interesas, tačiau reikia suprasti, kad tai ūkininkams našta. Mes siūlome peržiūrėti taisykles, nes dabar ūkininkas, turintis 0,3 sutartinio gyvulio (SG), gali deklaruoti 1 ha. Manau, kad turėtume kalbėti apie 0,1 SG/ha, tuomet atsivertų platesnės galimybės turėti daugiau pievų. Tokiu būdu būtų vienas teisingiausių būdų paskirstyti lėšas tai tikslinei grupei, kuri augina gyvulius. Taip pat užkirstume kelią „sofos“ ūkininkams įsisavinti lėšas“, – konkretų pasiūlymą ŽŪM pateikė V.Buivydas.

Išmokų „lubos“ – neįveikiama

Susitikime dar kartą iškeltas tiesioginių išmokų ribojimo klausimas. V.Buivydas apgailestavo, kad apie tai diskutuojama eilę metų, tačiau dėl lobistų įdirbio atsimušama kaip į sieną. ŽŪR vicepirmininką stebina tai, kad iki šiol ES remia stambius ūkius, kurie gali dirbti pelningai iš savo gamybinės veiklos. Šį kartą, regis, iš ministro K.Navicko pavyko išgirsti pažadą, kad lubos bazinėms tiesioginėms išmokoms bus.

„Ar pelningai dirbantis ūkininkas turėtų būti remiamas? Turėtų atsirasti riba, nuo kurios bazinė tiesioginė išmoka neturėtų būti skiriama. Šiandieną mūsų įstatymai nurodo, kad vienas asmuo gali turėti 500 ha. Norėtume, kad būtent iki 500 ha ir būtų skiriamos tiesioginės bazinės išmokos. Likę ūkiai per savo mastą, gaminamos produkcijos kiekį jau gali išsilaikyti ir neturėtų būti remiami“, – įsitikinęs V.Buivydas.

Taip pat diskutuota apie šiemet taikytas ekoschemas ir jų skaičių. Diskutuota, kad jų Lietuvoje per daug, ūkininkams į visas jas įsigilinti pritrūksta laiko.

Priminsime, kad ŽŪM kolegija yra žemės ūkio ministro patariamoji institucija, kurioje drauge su socialiniais partneriais svarstomi ministrui pavestose valdymo srityse kylantys svarbūs klausimai ir teikiami pasiūlymai.

Parengta pagal ŽŪR