Kokių tik priemonių kovoje su invaziniais šliužais, sraigėmis neišbandė sodininkai. Vieni pastoviai beria druską, salietrą ar kitas chemines priemones, kiti į kiemą įsileidžia pulkelį ančių. Pasirodo, antys bėgikės – puikios sanitarės, surenkančios šliužus ir net kolorado vabalus.

Pradėjo auginti dėl kiaušinių ir grožio

Po 18 metų trukusios emigracijos Londone, į Lietuvą sugrįžęs Giedrius Kalinauskas norėjo gyventi kaime. Kretingos rajone nusižiūrėjo sodybą, ją įsigijo, pradėjo kurtis. Pašnekovas juokauja: koks gyvenimas kaime, jeigu kieme negagena antys ar kiti paukščiai. Ilgai nelaukus jis įsigijo porelę ančių – Indijos bėgikių. Širdis prie jų linko ne tik dėl grožio, skanių ir itin vertingų kiaušinių, bet ir dėl to, kad jos sulesa šliužus, sraiges, vabalus.

„Iki penkiolikos metų augau kaime, visada augindavome kokių nors ūkinių gyvūnų, esu didelis jų mylėtojas. Ir čia atsikėlęs gyventi norėjau paukščių, tačiau ne dėl mėsos, o dėl kiaušinių. Iš pradžių svarsčiau apie paprastas antis, tačiau jos labai dergia teritoriją, nutrypia augalus. O štai Indijos bėgikės – visai kitoks paukštis. Jos švarios, tvarkingos, o jų kiaušiniai itin vertingi. Pramušus kiaušinį, su šaukšteliu net baltymą reikia nukrapštyti nuo lukšto, jis labai tirštas. Konditeriai ypač juos vertina, jei kepa įmantrius sausainius ar pyragus“, – tikina G.Kalinauskas.

Didžiausios šliužų priešės

Nors Indijos bėgikės deda nemažai kiaušinių (230–260 vnt. per metus), Giedrius greitai pastebėjo, kad godžiai smaguriauja rinkdamos žolėje, darže ar gėlyne šliaužiojančius invazinius šliužus, sraiges. Taip pat gerai gaudo karkvabalius, kolorado ir kitus vabalus, varles. „Šliužus, sraiges antys renka nuolat. Net vynuogines sraiges išgliaudo iš jų kiauto. Labai didelis privalumas, kad Indijos bėgikės yra švarios, kiemas tikrai nėra taip nudergtas, kaip būtų nuo kitų ančių. Palesusios iškart gausiai atsigeria, nes jų kaklai labai ploni. Išmatos gana skystos, todėl greitai susigeria į žemę. Aišku, jeigu antis auginsite ant trinkelių, vaizdas bus visai kitoks“, – pabrėžia pašnekovas.

Jis džiaugiasi, kad jo teritorijoje dar nėra daug privisusių invazinių šliužų. Kadangi gyvena šalia miško, pas jį atšliaužia miškiniai juodi šliužai. „Jų niekas nevalgo – nei paukščiai, nei vištos. Jais nesidomi net barsukai, kurie šalia manęs gyvena. Šliuzus naikina tik rupūžės (kurių pas mane į tvenkinį ateina neršti milijonai), ežiukai ir antys bėgikės“, – pabrėžia G.Kalinauskas.

Jis ne kartą iš draugų ir pažįstamų girdėjo prašymus antis išnuomoti. Tačiau pastarąsias reikia saugoti ir ganyti, kad neišklystų į laukus. Be to, šios antys prieraišios, jos mėgsta vaikščioti šeimininkui iš paskos.

Neteko keturių ančių

Šiandieną Giedriaus kieme klega keturiolika ančių. Jų pulką gausino įsigydamas kiaušinius iš Latvijos, Pakruojo, Alytaus augintojų. Kiaušiniai buvo perinami inkubatoriuje. Vyriškis sako tai daręs dėl geresnės paukščių genetikos, kad į pulką būtų įnešta įvairesnio kraujo. Antims apsaugoti vyriškis sumeistravo ir specialų aptvarą. Jis saugo paukščius ir nuo vištvanagių, lapių ar net ūdrų. Giedrius apgailestauja, kad jis neteko keturių Indijos bėgikių – jos tapo vištvanagių taikiniu. „Neradau kieme nei kraujo, nei plunksnų. Nesupratau, kas nutiko. Vieną kartą tik išgirdau gaidį klykiantį ne savo balsu. Supratau, kad kieme lankosi vištvanagis“, – su apmaudu prisimena G.Kalinauskas.

Būtina parūpinti vandens

Pasiteiravus, ar Indijos bėgikės yra reiklios ir ar jų priežiūra reikalauja specifinių žinių, jis patikina, kad tai nėra lepūs paukščiai. Tiesa, Indijos bėgikėms, kaip ir bet kokioms kitoms antims, būtina gyventi šalia vandens. Idealu, jei gyvenate prie tvenkinio, tačiau jos nusiprausti gali ir vandens lovelyje ar tiesiog kibire. Pasak ančių augintojo, Indijos bėgikės nuolat prausia savo galvytes, tad joms reikalingas švarus vanduo. Jeigu jos neturės priėjimo prie vandens, jų ašarų latakai ims džiūti.

Jų kaklai yra gana siauri, todėl joms maitinantis visada turi būti padėta vandens – jos lesa ir iškart geria. „Dabar įsigudrinau ir antims duodu sudrėkintą pašarą. Sumalu kviečių, įmaišau kalcio, joms labai patinka daiginti kviečiai. Tai tikras delikatesas. Net nereikia pirkti jokių mineralinių papildų, šie žalumynai patys sveikiausi mineralai“, – apie Indijos bėgikių augimo subtilybes pasakoja G.Kalinauskas.

Išskirtinės antys

Tai naminės anties (lot. Anas platyrhynchos domesticus) veislė. Išveista kaip daug kiaušinių dedanti veislė. Jos nesuka lizdų, kiaušinius deda skirtingose vietose, kur tuo metu būna.

Jos yra išskirtinės išvaizdos: lieknos ir stovi išsitiesusios, nes dubens juostos kaulai yra arčiau uodegos, lyginant su kitomis ančių veislėmis. Bėgikėmis vadinamos, nes neskraido ir nekrypuoja, vien bėga.

Jos maitinasi įvairiais bestuburiais: sliekais, šliužais ir vabzdžiais. Priežiūra nėra ypatinga, tokia pati kaip įprastinių ančių.

Antims yra būtina paplaukioti vandenyje, bent jau vonioje. Pakankamai mitybai reikia duoti grūdų, kaip ir kitoms antims. Iš sodininkų girdėjau, kad šliužus lesa ir kitos ančių veislės: mėsinės, muskusinės, Pekino. Bet Indijos bėgikės išsiskiria, nes sunaudoja mažiau augalinio pašaro.

Kiti paukščiai luzitaninius arionus (invazinius šliužus) atsitiktinai palesa tik kai jie yra jaunikliai. Net įprastai vabzdžiais ir moliuskais mintantys paukščiai (varniniai, strazdai) vengia suaugusių šliužų. Esu girdėjęs iš ūkininkų, kad jie matė, kaip šliužus lesa vištos, bet tai labai retas atvejis.

Antys bėgikės „atbėgo“ iš Indijos

XIX a. viduryje šios veislės antys iš Indijos pirmą kartą atvežtos į Angliją ir pradėtos kultūrinti. Indijos bėgikės kiaušinius pradeda dėti 6–7 mėn. amžiaus. Skirtingai nei kitų ančių, jų kiaušiniai neturi specifinio ančių kiaušinių svorio. Jos labai dėslios, per metus padeda 180–200 ir daugiau kiaušinių. Pasaulio rekordas – Naujojoje Zelandijoje per 365 dienas sudėjo 363 kiaušinius.

Savo pavadinimą gavo nuo didelio judrumo. Ančių kūnas status, pingvino formos, kojos ilgos, kaklas ilgas ir plonas. Suaugusi patelė sveria apie 1,75 kg, o patinas – apie 2 kg.

Antys bėgikės minta įvairiais augalais, daržovėmis, grūdais. Jos yra puikios kiemo sanitarės – gaudo sraiges, šliužus, karkvabalius ir kitus vabalus.