Rytoj bus lygiai mėnuo nuo karo Ukrainoje pradžios. Didžiulė geopolitinė krizė Europoje paskatino atidžiai ir kritiškai pasižiūrėti į mūsų maisto tiekimo grandinę. Pradėta nerimauti, kad užsidarius Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos rinkoms, mūsų maisto tiekimo grandinė gali trūkinėti. Tačiau ekspertai ramina – prekių nepritrūks, tik už jas teks susimokėti daugiau. 

Galime jaustis saugiai?

Karo niokojamos Ukrainos vyriausybė iki šių metų pabaigos uždraudė rugių, miežių, grikių, sorų, cukraus, druskos ir mėsos eksportą. Įvestos griežtos sankcijos ir karą sukėlusiai Rusijai, ir jai padėjusiai Baltarusijai. Dvi iš šių šalių – mūsų kaimynės, kita – artima partnerė, todėl visuomenėje kilo nerimas, ar mūsų maisto tiekimo grandinė nepradės trūkinėti.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ramina, kad mūsų šalies žemės ūkis yra modernus, o maisto pramonė labai gerai išvystyta. Importo rinkos, maisto produktų tiekėjai yra diversifikuoti, taip pat daug kokybiškų maisto produktų yra gaminama šalies viduje. Tai lemia, kad nutrūkus vienų ar kitų produktų importui iš vienų šalių, jų galime atsivežti iš kitų. Bendrai Lietuva, kaip ir Europa, yra maistą eksportuojantis regionas. „Pavyzdžiui, didžiąją dalį grūdų Lietuva eksportuoja. Galima sakyti, kad maisto Lietuva nepritrūks nei dabar, nei iki metų pabaigos“, – teigia ŽŪM specialistai.

Panašios nuomonės laikosi ir finansų analitikas Marius Dubnikovas. Jis įsitikinęs, kad Lietuva maisto apsirūpinimo klausimu gali jaustis bene saugiausiai visoje Europos Sąjungoje, esą, galime didžiuotis, kad energetiškai mes esame praktiškai nepriklausomi nuo Rusijos.

„Reikia suprasti, kad maisto gamyba be energetikos neįsivaizduojama. Šie du sektoriai tampriai susiję. Žinoma, degalai, dujos kainuos brangiau nei praėjusį sezoną. Kalbant apie maisto produktus, mums nereikia jaudintis ir kelti sumaišties. Pradėkime nuo to, kad lietuviai užaugina daugiau grūdų nei mes suvartojame. Visame šiame tamsiame geopolitiniame etape galima pasidžiaugti, kad ūkininkai sulauks rekordinių kainų už grūdus. Tikėtina, kad jos bus aukščiausios per visą nepriklausomybės istoriją. Dalis ūkių turėjo išankstines sutartis trąšoms pirkti, buvo įsigiję ir dyzelino“, – dėsto finansų analitikas.

Tektoninio lūžio nebus

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) ekonomistas–analitikas Albertas Gapšys pastebi, kad Lietuva atliko paruošiamuosius darbus dar nuo to laiko, kai Rusija skelbė embargą, o prekių, importuojamų iš Baltarusijos ir Ukrainos, nesunkiai bus galima rasti kitur. „Mes viskuo, išskyrus kiaulieną, apsirūpiname 100 proc. Pagrindinius maisto produktus užsiauginame patys ir didelės grėsmės maisto tiekimo grandinei kol kas nematau. Svarbiausia, kad tie produktai, kurie šiuo metu pasiekia Lietuvą iš kitų šalių, ir toliau keliautų pas mus. Rusija ir Ukraina yra svarbios žaidėjos grūdų rinkoje, tačiau mes grūdų užsiauginame penkis kartus daugiau, nei mums jų reikia vidaus rinkoje“, – pabrėžė analitikas. 

Prekybos lentynose dar iki karo buvo nemažai rusiškų, baltarusiškų prekių. Tai alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai, arbatos, riešutai, saldumynai, kosmetika. Tuo tarpu 2019 metais Ukraina buvo 22-a didžiausia Lietuvos importo rinka ir jai teko 1,0 proc. (0,32 mlrd. euro) viso Lietuvos prekių importo.

„Versli Lietuva“ duomenimis, iš Ukrainos daugiausia importuota javų – 16,7 proc., arba 53,1 mln. euro (didžiausia javų importo tiekėja), medienos ir jos gaminių – 13,9 proc., arba 44,3 mln. euro (5-a didžiausia importo tiekėja), geležies ir plieno – 10,2 proc., arba 32,4 mln. euro (6-a didžiausia importo rinka), gyvūninių ar augalinių riebalų ir aliejaus – 9,6 proc. arba 30,7 mln. euro (2-a didžiausia importo tiekėja), ir elektros mašinų ir įrenginių – 4,9 proc., arba 15,7 mln. euro (23-ia didžiausia importo tiekėja).

Prekybos centruose turime ir nemažai ukrainietiškų prekių: padažų, kiaušinių, paukštienos, konditerijos gaminių ir kitų saldumynų. A.Gapšio manymu, net ir sustojęs šių prekių importas privers greičiau ieškoti kitų rinkų ir esminių pokyčių nedarys. Vienintelis klausimas – už kokią kainą keisime produktus iš Ukrainos. „Ukrainietiškai produkcijai buvo sudarytos palankesnės sąlygos vežti savo gaminius į Europą. Dėl to jų ir pas mus atsirado daugiau. Tačiau mes ir patys galime pasigaminti ne prastesnius produktus, dėl to, sustojus maisto produktų importui iš Ukrainos, tektoninio lūžio maisto tiekimo grandinei tikrai nebus“, – neabejoja LAEI analitikas.

Geriau brangiau, nei negauti visai

M.Dubnikovas sutinka su A.Gapšio nuomone akcentuodmas, kad Lietuva – ne Rusija ir mes galime gauti daugelį prekių iš civilizuotos pasaulio dalies. Vienintelis „bet“ – prekių kaina. „Bet kuriuo atveju mūsų pozicija yra nepalyginamai geresnė nei ta, į kurią pateko Rusija dėl savo veiksmų. Mes gausime prekių iš kitur ir už jas susimokėsime, tik kiek didesne kaina. O štai rusams daugelis šalių paskelbė embargą ir vakarietiškų prekių jie visai negaus. Visuomet susimokėti brangiau už reikalingą prekę yra geriau, nei jos visai neturėti“, – kliūčių perkant mūsų rinkai būtinas prekes nemato finansų analitikas.

Skaičiavimai be pagrindo

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPA) skelbia, kad kviečių kainos nuo praėjusio rudens jau buvo patyrusios didelį šuolį, jos kilo iki 50 proc. Tam įtakos turėjo dėl pandemijos sutrikusi pasaulinė logistika. Vos tik kainos ėmė stabilizuotis, Rusija pradėjo karą Ukrainoje, ir kviečių kainos vėl šoko į neregėtas aukštumas. Kainos rinkose kinta kasdien ir priklauso nuo įvairių įvykių, pasirodančių prognozių ir geopolitinės situacijos.  Kada tikėtis kainų stabilizacijos, šiandien nieks negali atsakyti.

Šią savaitę socialdemokratų partija kreipėsi į Vyriausybę, įspėdama dėl situacijos žemės ūkyje. Jų kreipimesi nurodoma, kad Ukraina yra labai svarbi šalis pasaulio maisto sistemoje, o karas prieš ją sudavė skaudų smūgį pasaulio apsirūpinimo maistu architektūrai. Lietuvos žemdirbiams dėl aukštų kainų šiandien sunku apsirūpinti trąšomis ir kuru. Be to, Lietuvai tenka politinis uždavinys padėti Ukrainai žemės ūkio produktais.

Socialdemokratai taip pat įspėjo, kad „rudenį grūdinės kultūros smarkiai brangs. Išaugusios grūdų kainos pabrangins pašarus, taigi pašoks ir gyvūninės produkcijos kainos. Kiaulienos, vištienos, kiaušinių kainos gali kilti 2 ar3 kartus.“

Tačiau finansų analitikas, išgirdęs apie tokius skaičiavimus, reaguoja skeptiškai. Jo nuomone, kilsiančios grūdų kainos turės įtakos maisto produktams, tačiau didžiausią įtaką darys pabrangusi elektra, dujos, degalai ir kylantys darbuotojų atlyginimai, nes grūdų kainą sudaro maždaug 7–8 proc. duonos savikainos. „Gaila, kad politikai bando kainomis bauginti visuomenę. Dar keisčiau yra tai, kad pretenduojama išspręsti kainų klausimą. Deja, šių kainų paveikti neįmanoma. Nesvarbu, ar dirbs ši, ar kita vyriausybė. Apmaudu, kad keliama sumaištis, įvardijant, kiek ir kas brangs, nes to tiksliai negalėtų įvertinti joks specialistas“, – skaičiavimus, kad mėsos gaminiai, kiaušiniai brangs kelis kartus, nepagrįstais laiko M.Dubnikovas.

Kirtis trąšomis ir energetikos kainomis

Lietuvai už kviečių importą iš Ukrainos reikšmingesnis buvo pašarinių žaliavų – saulėgrąžų išspaudų ir rupinių, aliejaus – importas. LGPA asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė teigia, kad juos dabar reikės keisti brangesnėmis žaliavomis iš kitų šalių, o tai paveiks ne tik pašarų rinką, bet didins ir gyvulininkystės produkcijos kainas. Pasak jos, iš Ukrainos kviečių importas į Lietuvą praktiškai nevyko, tiesiogiai maistui iš Rusijos bei Ukrainos gamintojai pirkdavo dalį grikių grūdų, kuriuos ateityje yra galimybė atsivežti iš  Kazachstano.

Pašnekovė pažymi, kad Lietuva užsiaugina pakankamą kiekį kviečių ir šalies poreikius visiškai patenkina, o apie 70 proc. užaugintų grūdų eksportuoja, todėl nerimauti nėra dėl ko. Pašarų gamybai greičiausiai bus perkama ir naudojama daugiau sojos, bet prognozuoti dar anksti. Tačiau didesnę netiesioginę įtaką karas Ukrainoje turės dėl trąšų ir energijos kainų. Trąšas ūkininkai gali pirkti iš ES šalių, Maroko, Kanados ir t. t., bet skirsis kaina, bus brangiau, o iš toliau trąšos keliaus ilgiau. 

Siekia svarbių pokyčių

Pasiteiravus, su kokiomis šalimis jau yra tariamasi, keičiant rusiškas ir ukrainietiškas žaliavas maisto produktų ir pašarų gamybai, D.Ruščiauskienė pabrėžia, kad Lietuvoje sprendimų priėmėjai turėtų skirti daugiau dėmesio Lietuvos perdirbamajai pramonei. Jos teigimu, Lietuvos maisto pramonės sektorius jau kreipėsi į LR Seimą, ministerijas, kad, susiklosčius tokiai grėsmingai geopolitinei situacijai, būtina, jog maisto sektorius (įskaitant maisto ir gėrimų, žaliavų, ingredientų, medžiagų, pakuotės, pašarų gamybą bei visą su sektoriumi susijusią logistiką) būtų įteisintas kaip ypač svarbus pramonės sektorius ir užtikrinta nepertraukiama jo veikla (prieiga prie energijos išteklių, prekių judėjimas per sienas ir šalies viduje, prioritetinės prieigos prie reikiamų resursų, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą gamybinį ir tiekimo procesus) ekstremalių situacijų ar krizės metu.

Grūdai sieja visą maisto sektorių

Pašnekovė neabejoja – Lietuva pajėgi pati viską pasigaminti. Žemės ūkis labai pasikeitė per pastaruosius metus ir žengia koja kojon su naujausiomis technologijomis ir mokslu. Dabar užauginta produkcija įgauna visai kitą paskirtį ir prasmę. „Pavyzdžiui, grūdai jau tampa pagrindiniu ingredientu augalinei mėsai ir jos gaminiams. Išskaidžius grūdą, jį galima panaudoti įvairiausiais būdais: papildų, proteinų, augalinių saldiklių, krakmolo, skirto bioplastikams, biodegalų ar biodujų gamybai. Atskiros dalys tampa biotrąšų komponentu. Todėl augalininkystė labai plačiai susijusi su visu spektru pramonės segmentų ir veikia tiesiogiai ir netiesiogiai įvairiausius maisto sektorius“, – sako D.Ruščiausikienė.

Trąšų užtenka tik pirmam tręšimui

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis sako, kad šiuo metu šalies ūkininkai geba vidaus rinkai užauginti pakankamai produkcijos, tačiau jis atkreipia dėmesį į nerimą keliančią tendenciją. Per praėjusį mėnesį Lietuvoje ir toliau mažėja melžiamų karvių, su itin dideliais sunkumais susiduria paukščių augintojai, ūkininkams kelia nerimą ir vadinamasis Žalias kursas.

Susiduriant ir su dideliu azoto trąšų trūkumu, išaugusiomis trąšų kainomis, jis ragina liberaliau žiūrėti ir į mėšlo ar srutų paskleidimo terminus. Šiuo metu ankstesnė pavasario mėšlo ir srutų skleidimo pradžia gali būti skelbiama, kai pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos raštu ŽŪM pateiktą informaciją 5 paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra ne žemesnė kaip 5℃. „Tokių reikalavimų nėra europinėse direktyvose. Manau, kad esant tokioms trąšų kainoms, būtų galima kiek laisviau žiūrėti į šiuos reikalavimus“, – kalbėjo J.Sviderskis, aiškindamas, kad šiuo metu nemaža dalis žemės ūkio bendrovių turi trąšų tik pirmajam tręšimui, o antram tręšimui visiškai apsirūpinę vos 9 proc. bendrovių.

Daržovių plotai kis nežymiai

Laikantis rekordinėms trąšų kainoms, pasigirsta kalbų, kad šiemet šalyje mažės ir sodinamų bulvių bei daržovių plotai.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos atstovė Indrė Lukoševičienė sako, kad sodinamų bulvių ir  daržovių plotams įtakos turės pakilusios trąšų kainos, manoma, kad plotai kis nežymiai, nes augintojai supranta apsirūpinimo maistu svarbą. „Rudenį trąšų kaina kilo 2–2,5 karto. Prasidėjus karui ir įvedus sankcijas atsirado didelis trąšų trūkumas, dėl to išaugo jų kainos. Apie 20–25 proc. ūkininkų nespėjo arba neišgalėjo nusipirkti trąšų. Dalis žemdirbių dėl išaugusių kainų apribos tręšimą, dalis visai netręš“, – įsitikinusi I.Lukoševičienė.

Pasak jos, trąšų trūkumas turės lemiamos įtakos ir derliui. Šiemet jis bus mažesnis. Tačiau net ir gavus mažesnį derlių, lietuviškų daržovių šį sezoną neturėtų pritrūkti. Daržovių augintojų atstovė pabrėžia, kad ūkininkų išauginto derliaus savikaina išaugs, nes padidėjo savikainos dedamųjų – elektros, kuro, trąšų – kainos bei darbo užmokestis. Daržovių kainas diktuoja ne augintojai, o rinka. Jei bus juntamas daržovių trūkumas, augs ir kainos. Viskas priklausys nuo situacijos daržovių rinkoje.