Klysti yra žmogiška, nesugebėti pasimokyti iš savo klaidų – kvaila, o ignoruoti išvadas apie veiksmus, kuriuos teismas pavadina neteisėtais – nusikalstama.

Nacionalinės žemėtvarkos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) tęsia beprasmišką kovą su atkakliaisiais Veiverių seniūnijos žemės savininkais, pasipriešinusiais neteisėtiems Prienų ir Birštono skyriaus žemėtvarkininkų veiksmams.

Skandalingos išvados

Kauno apygardos teismas (toliau – Teismas) 2020 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-513-260/2020, o jame tarp Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybių, teisinių argumentų ir išvadų yra ir 62 punktas, kuriame teigiama, kad iš bylos duomenų yra akivaizdu, jog ginčo situacija susikūrė ne dėl ieškovo ar atsakovų žemės valdytojų, o išimtinai dėl atsakovės NŽT neteisėtų veiksmų, kurios tarnautojai neteisingai į žemės reformos žemėtvarkos projektą perkėlė grąžinant nuosavybę suformuotas žemės naudmenas, neteisingai suprojektavo ginčo teritoriją žemėtvarkos projektu.

Kodėl Teismas padarė tokią išvadą? Paaiškinsime. Teismas šį kartą susidūrė su apskritai teismų praktikoje neregėtu atveju, kai Prienų rajone, Veiverių seniūnijoje, Mauručių kaime paženklinti ir tomis pačiomis ribomis apie 20 metų naudoti net šeši žemės sklypai buvo perstumti pagal NŽT Prienų ir Birštono skyriaus žemėtvarkos projekto sprendinius. Skandalinga ir tai, kad buvo nustatyta ne tik riba tarp ieškovui priklausančio žemės sklypo ir su juo besiribojančių atsakovų žemės sklypų, bet ir žemės sklypų, nesiribojusių su ieškovo žeme.

Įtarimų valstybės kontrolės tarnyboms turėtų sukelti informacija, kad realusis ieškinio pagrindas buvo ne ribų neaiškumas, bet žemės trūkumas vienam sklypui, tačiau NŽT šį trūkumą kažkodėl bandė panaikinti tiesiog pastumdama kitus žemės sklypus.

Plauna savo mundurą

Priminsime, kad NŽT Prienų ir Birštono skyriui vadovauja „Valstiečių laikraštyje“ per paskutinį dešimtmetį daug kartų aprašyta V.Aleknavičienė. Nors visais atvejais NŽT teko taisyti V.Aleknavičienės arba jos pavaldinių padarytas klaidas, kol kas skyriaus vedėja bei jos pavaldiniai išvengė NŽT nuobaudų. Ar V.Aleknavičienė ir šį kartą „išplauks sausa“? Apsilankęs Mauručių kaime ir vietoje susipažinęs su dokumentais, į „Valstiečių laikraščio“ klausimą NŽT direktorius Laimonas Čiakas 2019 m. lapkričio mėnesį atsakė taip: „Kol kas negaliu komentuoti. Manau, teismas nuspręs, kas kur pastumta teisėtai, o kur neteisėtai. Tiesą sakant, nežinau, kas ir kodėl pakoregavo sklypus. Tikiuosi, kad teismas viską sustatys į reikiamas vietas.“

Taigi balandžio 9 d. Teismas nustatė, o mes klausimą direktoriui pakartojome. Tačiau ir šį kartą L.Čiakas bandė gudrauti – pareiškė, kad Teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas kasacine tvarka, taigi procesas gali būti negalutinis. Artimiausiomis dienomis paaiškės, ar NŽT pasinaudos šia galimybe. Gal ir pasinaudos, juk už bylinėjimosi išlaidas valdininkams nereikia mokėti iš savo kišenės. Už visa tai sumokėsime mes, mokesčių mokėtojai, ir jūs, skaitantys šias eilutes. Sumokėsite net jeigu nebedirbate ir esate senjoras, nes jūsų pensija galėtų būti didesnė, jeigu tarnautojai atsakingiau naudotų valstybės lėšas. Todėl jūs turite teisę to iš jų reikalauti! Naudokitės šia teise! Jeigu to nedarysite – NŽT naudos jūsų pinigus ir juoksis jums į akis.

Užmiršo nustatyti servitutą

Netiesiogiai su šia byla susijusi ir kita „Valstiečių laikraštyje“ jau kelis kartus aprašyta gėdą valstybei daranti padėtis Mauručių kaime. Ir vėl dėl žemėtvarkininkų klaidų. Mauručių kaime, netoli geležinkelio „Rail Baltica“, gyvena Eitučių šeima: Mindaugas, jo žmona Daiva ir du jų sūnūs. Gyvena atkirsti, lyg saloje. Lauko keliukas yra už geležinkelio, tačiau pereiti per jį negalima. Prieš kelis metus buvo nutiestas laikinas lauko keliukas per valstybinę žemę kitoje sodybos pusėje. Juo naudojosi ankstesnieji sodybos savininkai. Buvo kelias, bet neliko.

Kaip nutiko, kad ūkininkams formuodami sklypu Prienų ir Birštono žemėtvarkininkai užmiršo nustatyti servitutą, t. y. palikti galimybę gyventojams pasiekti savo sodybą? M.Eitutis rodo žemės sklypo planus, kurie paskutinį kartą buvo atlikti 2008-aisiais. Ant jų – buvusios skandalingosios Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vedėjos D.Gulijevos parašas. Po to, kai ši tarnautoja supainiojo viešuosius ir privačius interesus ir turėjo pasitraukti iš darbo, ją pakeitė Vilma Aleknavičienė ir, pasak M.Eitučio, visi jo prašymai atsimušdavo į šios valdininkės abejingumo sieną.

„Kai primindavau apie dėl jų klaidos kilusią problemą, V.Aleknavičienė man priekaištaudavo, kodėl nesikreipiau anksčiau. Kada anksčiau? Kai naujieji žemės savininkai keliuką išarė, tada ir kreipiausi“, – aiškino M.Eitutis.

Kada ištaisys savo klaidą?

Prieš pusmetį, kai Eitučių sodyboje apsilankė Veiverių seniūnas Vaclovas Ramanauskas, V.Aleknavičienė ir L.Čiakas, pavyko laikinai susitarti, kad Eitučiams iki vieškelio per savo sklypą leis važiuoti vieno sklypo savininkai. Tačiau tai buvo laikinas sprendimas. L.Čiakas žadėjo asmeniškai domėtis, kaip V.Aleknavičienės vadovaujamas skyrius taisys įsisenėjusią klaidą. „Palaukime Teismo sprendimo, nes tik tada žinosime, kokios yra galimybės“, – prieš pusmetį žadėjo NŽT direktorius.

V.Ramanausko (iš dešinės), M.Butkevičiaus ir V.Kupsto nuomonės sutapo – žemėtvarkininkai padarė klaidą, bet jos nenori ištaisyti.

Taigi, Teismo sprendimas yra. Kas toliau? Ką NŽT pasiūlys nuo pasaulio atkirstos sodybos šeimininkams: kaip Eitučiams iš savo sodybos pasiekti Veiverius, kuriuose mokosi abu jų vaikai ir kaip jiems vykti į darbus, kaip iki sodybos privažiuoti greitajai medicinos pagalbai, policininkams bei ugniagesiams? Ir šį klausimą pakartojome L.Čiakui: „Direktoriau, kada tesėsite savo pažadą? – Ir pridūrėme. – Jeigu šią užduotį skirsite V.Aleknavičienei, ar kaip nors ją kontroliuosite (spėjame, kad priešingu atveju užduotis liks neįvykdyta)?“

„Jūsų nurodytas asmuo kreipėsi į Prienų ir Birštono teritorinį skyrių dėl kelio į jo sodybą suprojektavimo. Prašymas šiuo metu yra nagrinėjamas. Situacija NŽT yra žinoma, jos eigą ir su ja susijusius sprendimus žinosime tik galutinai viską išnagrinėjus“, – atsakė L.Čiakas.

Sprendimo raktas – sąžinė

Susidaro įspūdis, kad NŽT tikisi stebuklo – išspręsti problemą jos nesprendžiant. Jeigu tikisi išvengti nuobaudų, tai jau pavėlavo: jie nubausti tokiomis nuobaudomis, kokių nepanaikinsi ir neatšauksi.

„Didžiausia nuobauda – toks prastas Prienų žemėtvarkininkų įvaizdis mūsų krašto ūkininkų akyse, kad blogesnį jau sunku ir įsivaizduoti. Žemėtvarkininkai žino, kokiais vardais ūkininkai juos pakrikštijo“, – sakė ilgametis Prienų rajono ūkininkų vadovas Martynas Butkevičius.

Žemėtvarkininkų nesigaili ir Prienų r. savivaldybės tarybos narys, Bendruomenių ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Vaidas Kupstas: „Ši situacija sudėtinga tik valdininkams. Iš tikrųjų ji paprasta, tačiau ją išspręsti galima tik turint sąžinės. Deja, žemėtvarkininkams jos pritrūko. Tikiuosi, kad NŽT vadovai įvertins Prienų ir Birštono skyriaus vadovės ir tarnautojų veiklą.“

Kolegai pritaria Prienų r. savivaldybės mero pavaduotoja Loreta Jakinevičienė: „Tai – tarnautojų klaida. Formuodami sklypus, žemėtvarkininkai privalo palikti privažiavimo kelią, servitutą. Nepaliko. Manau, tereikia į šią problemą pažvelgti iš žmogiškosios pusės ir suprasti, kad valstybės tarnautojai žmonėms turi padėti, o ne trukdyti.“

Veiverių seniūnas V.Ramanauskas tikino bandęs tartis su žemėtvarkos skyriaus vedėja, bet nesėkmingai. Seniūnas taip ir liko nesupratęs, kodėl žemėtvarkininkai taip elgiasi.

Veiksmus nagrinėja

Galbūt „Valstiečių laikraščio“ pašnekovai ko nors nesupranta? Suteikiame dar vieną galimybę NŽT vadovui L.Čiakui paaiškinti, kokių veiksmų ketina imtis NŽT, siekdama pagerinti Prienų ir Birštono skyriaus įvaizdį ūkininkų akyse.

„NŽT stengiasi užtikrinti konstruktyvų dialogą ir diskusijas dėl savo veiklos su įvairiomis visuomenės grupėmis ir pavieniais asmenimis. Tačiau taip pat dažnai tenka išgirsti nepagrįstų reikalavimų tarnybai vykdyti tai, ką šiuo metu galiojantys teisės aktai daryti draudžia. Teisės aktų viršenybės laikymosi, konstruktyvaus dialogo ir pagarbos žmogui principų laikymosi reikalaujama iš visų NŽT struktūrinių padalinių, o visų žmonių nusiskundimai dėl galimai netinkamo NŽT padalinių ar atskirų darbuotojų darbo yra atidžiai ir principingai įvertinami“, – aiškino L.Čiakas.

Belieka pridurti, kad šie žodžiai labai tinka vertinant NŽT Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus tarnautojų veiklą. Vilties suteikia ir L.Čiako užuomina: „Šio skyriaus veiksmai yra nagrinėjami ir prireikus bus priimti papildomi sprendimai.“

Stebina žemėtvarkininkų elgesys

Sigitas Dimaitis,

LR Žemės ūkio rūmų direktorius

Nesistebiu, kad Teismas priėmė ūkininkams palankų sprendimą. Tiesą sakant, jis ir negalėjo būti kitoks, nes buvo akivaizdu, kad žemėtvarkininkai elgėsi neadekvačiai – pamynė iki tol galiojusią tvarką. Įsivaizduokime, koks kiltų chaosas, jeigu žemėtvarkininkai turėtų teisę štai taip stumdyti jau kelis dešimtmečius nusistovėjusias sklypų ribas! Stebina valdininkų atsakomybės stoka, paprastų žmonių teisių ignoravimas. Manau, kad tik dėl šių priežasčių susidarė tokia padėtis Mauručių kaime.

Priminsiu, kad Eitučių šeima kreipėsi pagalbos ir į ŽŪR. Mūsų specialistai išnagrinėjo susidariusias aplinkybes ir mes NŽT vadovams pateikėme kelis pasiūlymus. Deja, jie buvo atmesti. O juk iš esmės tiek nedaug reikia: pripažinti savo klaidas, atsiprašyti, atstatyti buvusio kelio ribas, pripažinti servitutą. Nesuprantu, kodėl NŽT gilina šią problemą. Juk akivaizdu, kad sodyba be kelio į ją negali likti.

Prašo atlikti tyrimą

Petras Narkevičius,

Žemės ūkio viceministras

Valstybės tarnybos įstatymo 34 str. 1 dalyje yra nurodyta: jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuojama, kad valstybės ar savivaldybės institucija / įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje / įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. (...). Atsižvelgdami į 2020 m. balandžio 9 d. Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-513-260/2020 bei vadovaudamiesi minėtomis teisės aktų nuostatomis, prašome spręsti klausimą dėl NŽT darbuotojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, atsakomybės ir apie priimtus sprendimus informuoti Žemės ūkio ministeriją bei pareiškėjus.