Šiemetis pavasaris Lietuvos bitininkų pernelyg nedžiugina – bitės ir perus pradėjo auginti gana vėlai, ir nektaro nešti iš augalų neskubėjo, nes šie, vis nesulaukdami šilumos, pražydo kiek vėliau nei įprastai. Tad ir pirmasis šiemetis medaus sukimo procesas kiek vėluos. Tačiau bitininkai tikina, jog net ir vėliau nei įprastai Lietuvos bičių suneštas medus bus lygiai toks pat kokybiškas, kaip ir tuomet, kai pavasaris medunešiui buvo itin palankus.
Sunkiau „ėjo į darbą“
Šakių rajono bitininkė Ernesta Draždžiulytė-Ūsienė su vyru Kęstučiu pradėjo septintąjį bitininkavimo sezoną. Pagrindinis jų bitynas įsikūręs Matjošiškės kaime. Šeima kiekvienais metais plečia apimtis – šiemet augina per 100 bičių šeimų. Zanavykijos krašto bitininkė sako, kad bitės medų neša, nors pavasaris ir vėluoja.
„Šį pavasarį sunkokai vystėsi bičių šeimos – vėlai pradėjo auginti perus, dėl šalto oro sunkiai „ėjo į darbą“. O ir augalai savo skleidžiamu nektaru nelepino. Mūsų krašte blindžių žydėjimo metu buvo labai vėjuota ir šalta. Pienės pražydo tik gegužės 5 dieną. Buvo šeimų, kurioms pradėjo trūkti maisto atsargų“, – „Valstiečių laikraščiui“ apie vėlyvo pavasario išbandymus pasakojo Ernesta.
Anot jos vyro K.Ūso, kuris vadovauja Šakių rajono bitininkų draugijai, bitininkai privalo ypač atidžiai stebėti likusias maisto atsargas, nes pusbadžiu pavasarį gyvenančios bitės patiria labai didelį stresą ir vėliau joms atsigauti reikia net visos vasaros.
„Šeimoms pradėjus augti daugėja perų, todėl būtina laiku išplėsti lizdus. Jei tik pavėluosime su lizdo plėtimu, stabdysime šeimos augimą, motinėlės dėslumą, paskatinsime šeimą spietimui. Tai nuves prie mažesnio derliaus – medaus kiekio“, – aiškino bitininkas Kęstutis.
Anot bitininkų sutuoktinių Ūsų, lizdus plečia atsižvelgdami individualiai į kiekvieną bičių šeimą. Per anksti ar per staigiai išplėtus, šeima atšals, sulėtės perų auginimas.
„Ir pavėlavus su plėtimu lygiai taip pat blogai. Per sezoną visus korius pakeičiame naujais. Savo bityne lizdų plėtimui naudojame tik vaško plokšteles, nededame jau pasiūtų pernykščių korių. Naujuose koriuose vystosi didesnės, sveikesnės bitės. Sveikesnės bitės ilgiau išgyvena ir per savo palyginus trumpą 35–45 dienų gyvenimą aplanko daugiau žiedų, parneša daugiau saldaus nektaro, žiedadulkių“, – patirtimi dalijosi Ernesta.
Ne viskas blogai
Jie dalį savo bityno bičių išvežiojo prie medingųjų augalų. Kitos lepinasi pamiškių bei sodų žiedais. Ūsų pastebėjimu, nors rapsai jau pradeda skleisti pirmuosius žiedelius, nektaro gegužės viduryje juose dar nėra. Anot bitininkų, gal ir gerai... dar bus keletas dienų bitėms pasiruošti rimtam darbui.
„Kol nevyksta didysis medunešis, keletui stipresnių šeimų uždėjome žiedadulkių rinktuvus ir renkame žiedadulkes. Vėlesnis pavasaris šiek tiek nutolins pirmojo šių metų medaus ragavimą, gal ir pavasarinio medaus bus mažiau. Labai tikimės birželio pirmąją savaitę jau jo ragauti“, – planavo Ernesta su Kęstučiu.
Pasak bitininkystės tradicijų puoselėtojų Ūsų, nors pavasaris vėluoja ir kelia rūpesčių, galima rasti ir pozityvių dalykų. „Kad ir koks nepalankus pavasaris, visgi yra pavasaris. Gamta, bitės bunda. Šis pavasaris gal išsiskiria tuo, kad atsiranda nemažai žmonių, norinčių savo sodybose ar soduose pasistatyti po vieną ar du bičių namelius. Taip skatiname žmonių susidomėjimą bitėmis, pačių bičių populiacijos išsaugojimą“, – pagyvėjimą ne tik tarp bičių, bet ir tarp žmonių jaučia Ūsai.
Naujų rinkų neieško
Račkauskų šeimos bitynas įsikūręs Dzūkijoje, Alytaus rajone, netoli Žuvinto rezervato. Bitės laikomos ekologiškoje aplinkoje – pievų ir miškų apsuptyje. Bityno šeimininkas Juozas Račkauskas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad vėlyvas pavasaris kai kam gal ir atsiliepė – labiausiai ten, kur silpnesnės bičių šeimos. „Man, pavyzdžiui, neatsiliepia. Kituose bitynuose gal silpnos šeimos nesivystė, bet viskas priklauso ir nuo bičių veislės, ir nuo pačių bitininkų“, – svarstė jis.
A.Amšiejus: „Medaus kokybė visada gera. Bitės blogo medaus negamina, čia biologinis fabrikas, ir biologinis fabrikas klaidų nelabai daro. Čia ne žmogus, kuris kažką kažkuo pakeičia, kažko neprideda arba perdeda. Bičių darbe taip nėra.“
Anot pašnekovo, silpnos šeimos labai sunkiai stiprėja, ypač jeigu lauke šalta. Kitaip, kur stiprios – bitės parsineša daugiau maisto ir jų šiltas lizdas, jos viską pradėjo laiku. „Viskas priklauso nuo bičių, kaip jas gydei. Per daug metų bitynuose yra buvę šimtai silpnų bičių. Tai kas, kad šeimą atstatei, pavasarinio medaus jau nebus, o vasaros pabaigoje – kartais būna, kartais ne“, – apie silpnas šeimas kalbėjo Juozas.
Dzūkas J.Račkauskas apgailestavo, kad dėl vėlyvo pavasario medaus kiekis tikrai nukentės. Šių metų pirmąjį medaus sukimą jis planuoja maždaug apie birželio pusę. Tuo tarpu medaus realizacija, planuojant būsimą derlių, J.Račkauskui rūpesčių nesukelia – naujų rinkų neieško, medų tieks kaip ir ankstesniais metais, tam pačiam supirkėjui – bitininkui Aleksandrui Pupkevičiui. Juozas sakė, kad šis superka iš visų, tik turėk medaus, nes taip kooperuojantis lietuvišką medų eksportuoja, o kokybiškam medui rinka – plati.
Bitininkystė įtraukusi visą Račkauskų šeimą. Be tėčio Juozo, bitininkauja du sūnūs, dukra ir Juozo žmona. Visi turi atskirus ūkius.
Visas medus – tik kokybiškas
Vaikščiojančia bitininkystės enciklopedija pramintas Lietuvos bitininkas dr. Algirdas Amšiejus „Valstiečių laikraščiui“ patikino, kad šį pavasarį beveik niekam neturi laiko, nes visą dėmesį gegužės pirmą pusę skiria bitėms.
„Dabar plečiame lizdus. Kaip tik važiuoju į Marijampolės kraštą, pasikrovęs korių. Dabar reikia labai žiūrėti, nes bitės prisinešusios duonos, skysto nektaro, jos labai stipriai maitina perus, o motina deda kiaušinėlius. Dabar šviežias maistas, bitės labai sparčiai vystosi. Ir jeigu bitininkas laiku neįdės korių, nepraplės lizdų, ir motina neturės kur dėti kiaušinėlių, bitės neturės kur atiduoti savo bičių pienelio perų auginimui, todėl gali pradėti spiesti, – važiuodamas automobiliu pasakojo mokslininkas-bitininkas. – Tai dabar tas darbas veja – darbą pradedu nuo 8 val. Kol susirūšiuoji, kol susidedi, pasiruoši... 10 val. bitės dar neskraido, negali pradėti dirbti. Pasižiūri, jau ir 11 laipsnių šilumos lauke, bet dar neskraido. Tad lauki, kol pavėsyje bus 12 laipsnių šilumos. Tuomet jau nepakenksi bitėms savo lindimu į avilį. Nors dabar labai svarbu kuo mažiau užtrukti prie bičių šeimų. Kuo mažiau vaikščioti, bet korių reikia būtinai duoti.“
Anot A.Amšiejaus, dėl vėlyvo pavasario medaus kokybė tikrai nenukentės. „Jeigu prineš nektaro, bus medaus. Jeigu neprineš, tai reiškia nieko nebus. Nebent ūkininkas pils cukrų, bet čia bus ne medus, o surogatas – padirbtas medus. Bet jeigu bus medaus, jo kokybė visada gera. Negali būti blogo medaus. To nebūna, bitės tokio medaus negamina, čia biologinis fabrikas, ir biologinis fabrikas klaidų nelabai daro. Čia ne žmogus, kuris kažką kažkuo pakeičia, kažko neprideda arba perdeda. Bičių darbe taip nėra“, – patikino bičių žinovas.
Skraidė 3–4 val.
Ilgai trukęs vėsus pavasaris, A.Amšiejaus teigimu, ypač šaltos naktys, nebuvo gėris – bitės labai sunkiai vystėsi. Jo pastebėjimu, kur bitės po žiemos maisto turėjo, tai jos dabar labai geros būklės. O ten, kur nors kiek trūko maisto, ir bitininkas jo nepapildė tiek, kiek joms reikia, tik uždėjo pusę kilogramo kandi tešlos, kad jos nenumirtų badu, šalti šio pavasario vakarai bites labai nualino.
„Dabar avilio temperatūra (bitės augina perus jau seniai) siekia 35 laipsnius šilumos, o naktimis lauke yra nulis arba net minusas. Bitėms reikia daug valgyti, jos sueikvoja labai daug energijos, kad išlaikytų tą šilumą. Bičių nusialinimas dabar vyksta labai stipriai. Šiomis dienomis jau gal nieko, praeitą naktį buvo 5–6 laipsniai šilumos, bet kada šalnos buvo, ypač matėsi – 16 val. dienos bitės nebeskraidydavo. O rytą po šaltos nakties 11 val. dar neskraidydavo. Nors saulė švietė, bitės skraidė tik 3–4 val. per dieną. Tai kiek atsineša, tiek suvalgo. Tiek sunaudoja šilumai palaikyti, šeimos auginimui. Dėl to toks sunkus procesas. Ir produkcijos gali būti mažiau, tai tikrai taip“, – kalbėjo mokslininkas.
Tačiau A.Amšiejus tikino, kad apie produkcijos kiekius dar nieko negalima spręsti. Jo teigimu, dar tik pirma dekada – gegužė. „Kada, čia Lietuvoje, kai pirma dekada, sprendėme apie medaus produkcijos kiekius? Čia tokiu laiku galime tik akcentuoti, kad bičių šeimos labai sunkiai vystosi arba joms reikia padėti, kad turėtų sveikatos, pajėgtų išlaikyti šilumą naktį“, – apie tai, kokius darbus gegužę diktuoja metų laikas ir bitynas, priminė patyręs bitininkas, biomedicinos mokslų daktaras.