Baigėsi „Agrovizijos“ paroda, tarsi paskutinis ūkininkų ir jų partnerių – žemės ūkio technikos, trąšų pardavėjų, mokslininkų – susitikimų akcentas. Renginys, kur vieni su kitais kalbasi gyvai, konsultuojasi, tariasi, sukerta rankomis ir ruošiasi naujiems darbams, iššūkiams. Ypač dabar, kai toks nelengvas metas visiems, taip pat ir ūkininkams, kuriems smogia ne tik augančios degalų, elektros, trąšų ir kt. kainos, bet ir orai įneša savo korekcijas.

Tikslas – ne tik pelnas

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) direktorius Gintaras Brazauskas pripažįsta, kad šiais metais ūkininkai savo adresu iš visuomenės sulaukė daug priekaištų dėl didelės taršos, bioįvairovės nykimo. Tačiau jis pabrėžė, kad didelė dalis kaltinimų – iš piršto laužti, kad ūkininkai kiekvienais metais rūpinasi savo laukais, investuoja į pažangias technologijas ir trąšų, augalų apsaugos produktų naudoja tik tiek, kiek reikia. „Žemės ūkis prižiūri didžiąją dalį Lietuvos teritorijos. Priežiūra yra svarbi ir žemdirbių tikslas ne tik pelnas, bet ir bioįvairovės saugojimas“, – VL akcentavo G.Brazauskas. Pasak jo, net sudėtingais laikais, kai visai šalia vyksta karas, pasaulis susiduria su ekonomikos ir maisto krize, ūkininkai toliau ieško technologijų, kurios pasiteisintų jų ūkyje.

Liaupsės ūkininkams

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas parodoje sakė labai gerai suprantantis duonos augintojus.  Žemdirbiams kasmet tenka be galo svarbi misija – žmonijos maitinimas, ir už tai ši profesija nusipelnė kuo didžiausios pagarbos. Jis pabrėžė, kad nenumaldomai artėja ekonomikos bei maisto krizė. „Jūs – mūsų viltis padidinti gamybą ir išgelbėti ekonomiką“, – į žemdirbius viltingai kreipėsi S.Gentvilas.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas dalyvauti parodoje negalėjo dėl vizito į JAV, tačiau ministerijai atstovavo viceministras Paulius Astrauskas. Jis karštai kalbėjo, kad ūkininkams tenka bene svarbiausias, atsakingiausias ir sunkiausias darbas. Ypač tai juntama klimato kaitos kontekste, todėl negalima ūkininkams sakyti, kad tvarkytųsi patys. „Negalime jūsų palikti vienų. Turime padėti kovoti su kylančiais sunkumais“, – užtikrino P.Astrauskas.

Dėmesys dirvožemio tyrimams

Parodoje daug dėmesio skirta ir šviečiamajai programai, organizuoti diskusijų forumai. Forumo „Skaitmeninės ir tiksliosios technologijos“ metu akcentuota senų, pasiteisinusių agrotechnologijų nauda, kurių potencialas iki šiol neišnaudojamas. Tai – dirvožemių tyrimai. Priminta, kad Vokietijoje 99 proc. žemės ūkio paskirties dirvožemių yra ištirti, o tuo metu Lietuvoje – tik maždaug 50 proc. dirvožemio ir maždaug 20 proc. ištirta nekokybiškai. Vadinasi, turimos žinios apie dirbamos žemės kokybę yra gana paviršutiniškos. Tai stebina mokslininkus, mat dirvožemis – it staklės meistrui. Nežinant pagrindinio savo darbo įrankio specifikos, nežinant, kaip su juo tinkamai elgtis, galima prisidaryti nemažai bėdos. Žemės ūkio įmonių atstovai kalbėjo, kad vieno hektaro dirvožemio tyrimas kainuoja 18–20 eurų. Šią kainą šiek tiek pakėlė pabrangę reagentai ir degalai.

V.Feiza: „Tie ūkiai, kurie turėjo trąšų rezervą ir šiemet jų netaupė, gali tikėtis tokio paties derliaus kaip ir pernai. Kiek kitokia situacija laukia tų, kurie trąšomis nepasirūpino iš anksto. Jų derlius, prognozuojama, bus penktadaliu mažesnis.“

„Dirvožemio strategijoje yra nurodyta, kad ūkininkams šie tyrimai turėtų būti teikiami nemokamai. Tai logiška. Valstybė turėtų tikslius duomenis, ir trąšų naudojimas būtų kur kas tikslesnis“, – aiškino LAMMC direktorius.

Ūkininkas Martynas Puidokas pripažino, kad vienas geriausių sprendimų jo ūkyje – dirvožemio tyrimai. Tik turint pilną vaizdą buvo galima nustatyti, kur ir kokių trąšų reikia berti. „Tai kiekvieno ūkininko darbo pradžia. Neįsivaizduoju, kaip kitaip būtų įmanoma dirbti“, – tikino M.Puidokas. O jeigu turėtų neribotą biudžetą, Martynas pirmiausia investuotų į dar kruopštesnius dirvožemio tyrimus.

Pokalbio moderatorei pasiteiravus auditorijos, kiek ūkininkų dalyvauja diskusijoje ir kiek ūkininkų  savo ūkiuose jau atliko dirvos tyrimus, visi buvo maloniai nustebinti – šiais tyrimais jau pasirūpino visi diskusijoje dalyvavę ūkininkai. Tačiau žodžio kišenėje neieškantis Kauno r. ūkininkas Romas Majauskas atsistojęs drąsiai paklausė: „O kiek auditorijoje yra Žemės ūkio ministerijos atstovų?“ Įsivyravo tyla. „Štai jums ir atsakymas. Patys ūkininkai rūpinasi dirvožemiu ir stengiasi išlaikyti jo kokybę, o ne valdininkai“, – diskusiją reziumavo patyręs žemdirbys, kurio trumpą ir griežtą pasisakymą lydėjo aplodismentai.

Dėmesys derliaus prognozei

Parodoje susirinkę ūkininkai diskutavo su mokslininkais ir apie derliaus prognozę. Šiemet dažnai lyjant, drėgmės kiekis dirvose daug kur buvo didelis. Nuo jos pertekliaus žemesnėse vietose arba pavieniuose laukuose kaupėsi vanduo. Dažnai lijo ir birželio antrąjį dešimtadienį. Šiais metais labai pabrango mineralinės trąšos, ir pavasarį prekyboje jų net trūko. Žinoma, kad kai kurie ūkiai, taupydami lėšas, mažiau tręšė dirvožemį ir augalus. LAMMC mokslininkas Virginijus Feiza VL pasakojo, kad tie ūkiai, kurie turėjo trąšų rezervą ir šiemet jų netaupė, gali tikėtis tokio paties derliaus kaip ir pernai. Kiek kitokia situacija laukia tų, kurie trąšomis nepasirūpino iš anksto. Jų derlius, prognozuojama, bus penktadaliu mažesnis. „Laukuose situacija nevienoda. Vidurio Lietuvoje gavome tikrai daug vandens, tačiau jei žiūrėtume į derliaus potencialą, kuris dabar dar laukuose – jis tikrai nemažas. Nors pastaruoju metu vyravo labai didelė kaitra, pasėliams tai neturėtų padaryti didelės žalos, nes dirvos buvo pakankamai drėgnos, augalai turėjo kuo maitintis“, – pabrėžė agronomijos mokslų daktaras.

Parodoje augalininkų dėmesį traukė ir agrodronai. Jie, pasak V.Feizos, neabejotinai bus agrosektoriaus ateitis. „Reglamentavimas visada atsilieka nuo vystomų technologijų. Tačiau susitvarkysime. Bepiločiai orlaiviai gali patekti ten, kur traktoriai po stiprios liūties neįvažiuoja. Ką daryti ūkininkams, kai purkšti laikas tinkamas, bet to negalime padaryti su turima technika? Be to, dronai neišmina žemės, nepalieka provėžų“, – didele agrodronų perspektyva mūsų žemės ūkyje tiki LAMMC mokslininkas V.Feiza.

Britų kuriama inovacija

Augalininkystės ūkių atstovams svarbią naujieną pristatė ir G.Brazauskas. Jis pasakojo susipažinęs su Jungtinėje Karalystėje atliekamais tyrimais, kurių tikslas – įgyvendinti tai, ko ūkininkai seniai norėjo: išvesti javų, gebančių fiksuoti azotą, rūšį. „Jie pirmieji pasaulyje bandomuosiuose laukeliuose demonstravo genetiškai pakeistus augalus, kurie gali „sugyventi“ su azotą fiksuojančiomis bakterijomis. Ar tai genetiškai modifikuotas produktas? Jų taip nevadinčiau, nes tai yra teisinė kolizija, nes visame pasaulyje genetinė modifikacija ir genetinis redagavimas vertinami kaip visiškai skirtingos technologijos. Tačiau Europos Sąjungos Aukščiausias Teismas genetiškai modifikuotus produktus prilygino genų redagavimui. Tuo ES išsiskiria iš viso pasaulio. Šį reguliavimą bandoma keisti, tačiau tai ilgas procesas, kuriam turėtų pritarti visos ES narės. Galima juokaujant pasakyti, kad Jungtinė Karalystė, išstodama iš ES, šį klausimą išsprendė greituoju būdu“, – reziumavo LAMMC vadovas G.Brazauskas.