Dar prieš šių metų javapjūtės pradžią Suvalkijos žemdirbiai nuolat nerimastingai dirsčiojo į dangų ir laukė, kada pagaliau pasitrauks nesibaigiantys lietūs. Daug jų išties buvo sunerimę dėl būsimo derliaus. Vis dėlto atslinkę šilti orai viską sudėliojo į savo vietas. Pasibaigus javapjūtei Suvalkijos ūkininkai gali drąsiai konstatuoti, kad aruoduose grūdų yra ne mažiau nei pernai.
Pasėliai jau sudygę
Šiuo metu Suvalkijoje javapjūtė pabaigta. Jei ir likę nenukultų laukų, jie pavieniai, nedideli. Baigta ir žieminių rapsų sėja. Vasaros pabaiga ūkininkams išties buvo palanki, tad planuotus darbus jie galėjo užbaigti be jokio streso.
Kalvarijos savivaldybėje ūkininkaujantis Valentinas Zubavičius prisipažino šiek tiek nerimavęs prieš javapjūtės pradžią, nes ši, lyginant su ankstesniais metais, vėlavo bent 2–3 savaites.
„Kita vertus, seniau buvo įprasta, kad pirmieji kombainai į laukus išvažiuodavo antroje liepos pusėje. Tik paskutiniais metais darbai prasidėdavo daug anksčiau. Galima sakyti, kad šiemet tiesiog grįžome prie Lietuvai labiau įprastų kūlimo terminų“, – svarstė V.Zubavičius.
Šiek tiek vėlesnės javapjūtės padarinius pajuto ir Vilkaviškio rajone ūkininkaujantis Rokas Šlivinskas. Vyras pasakojo, kad paskutinius kviečius buvo priverstas kulti tada, kai jų stiebai dar buvo žali.
„Taip jau išėjo su vėlesnėmis veislėmis, nors dėl to jų kokybė nė kiek nenukentėjo. Patys grūdai buvo subrendę, jų drėgmė siekė maždaug 13–14 proc. Šiuos kviečius teko kulti, nes jų vietoje norėjome suspėti pasėti žieminius rapsus. Šių sėją baigėme per Žolinę – rugpjūčio 15 d. Šiandien pasėliai jau sudygę, atrodo gražiai“, – sakė R.Šlivinskas.
Sumažino normas
R.Šlivinskas pasakojo šiais metais iš hektaro kviečių vidutiniškai prikūlęs 6,5–7 tonas grūdų. Anot jo, būta laukų, kur derlius byrėjo dar geriau, tačiau pasitaikė ir prastesnių plotų. Nepaisant visko, ūkininkas teigė esantis patenkintas šių metų sezonu.
„Aišku, ūkininkai turi daug nerimą keliančių ženklų. Visų pirma, trąšų kainos. Manau, šiam sezonui pirksime panašų trąšų kiekį kaip ir praėjusiais metais. Skirtumas tik tas, kad šiemet mūsų ūkio valdomi laukai padidėjo beveik 100 ha. Vadinasi, trąšų normos bus mažesnės. Pavyzdžiui, azoto trąšų šiuo metu įsigijome tik maždaug pusę reikiamo kiekio. Vėliau reikės skaičiuoti, žiūrėti, ar verta jų atsargas dar labiau padidinti. Gali pasirodyti, kad už grūdus mokamos sumos turėtų viską kompensuoti, tačiau tai būtų saviapgaulė. Ko gero, šiemet į sąskaitą įplauks daugiau pinigų, tačiau ir išlaidų bus nepalyginti daugiau“, – svarstė R.Šlivinskas.
Dar vienas Vilkaviškio rajono ūkininkas Vaidas Bruožis pasakojo, kad jau šiais metais kviečių laukuose buvo sumažinęs trąšų normas. Tik rapsų plotuose vyras barstė panašiai trąšų kaip ir pernai. Nepaisant šių pokyčių, šių metų ūkininko derlius prilygo pernykščiam – iš hektaro biro maždaug 6 tonos kviečių ir 3 tonos rapsų.
„Šiemet grūdų kokybė šiek tiek prastesnė. Rugpjūtį vyravusi kaitra sutraukė grūdus, jie tapo smulkesni. Prieš tai vyravę lietūs irgi nepadėjo. Tikėjomės, kad dominuos antra klasė, tačiau daugiausia prikūlėme trečios klasės grūdų. Aišku, buvo plotų, kuriuose biro ir pirmos klasės derlius, tačiau jų ne tiek ir daug“, – kalbėjo V.Bruožis.
Ūkininkas gali tvirtai pasakyti, kad ateinančiam sezonui bus priverstas dar labiau mažinti trąšų kiekį. Dabartinėmis kainomis kito pasirinkimo, pasak jo, tiesiog nėra.
Panašiai mąstė ir kiti pašnekovai. V.Zubavičius teigė jau šiais metais dirvą tręšęs tik minimaliai.
„Šiemetinis mano kviečių derlius – beveik 2 tonomis mažesnis nei pernykštis, tačiau dėl to nė kiek nesuku galvos. Suskaičiavau, kad jei būčiau laukus tręšęs kaip įprastai, net ir gavęs didesnį derlių pelno turėčiau mažiau“, – teigė V.Zubavičius.
Daugiau ankštinių kultūrų
Kalbinti ūkininkai teigė svarstysiantys galimybę daryti žemės tyrimus, kurie turėtų tiksliau pasakyti, kokių medžiagų reikia dirvai. Pasak jų, tai galėtų padėti sutaupyti trąšų.
Dar vienas Vilkaviškio krašto žemdirbys Marius Kavaliauskas svarstė, kad ateityje greičiausiai teks ne tik atlikti žemės tyrimus, bet ir sėti daugiau ankštinių kultūrų, kurios papildo dirvą azotu ir pagerina jos struktūrą.
„Kadangi jau šiais metais taupėme trąšas, derlius nebuvo labai įspūdingas. Vidutiniškai rapsų iš hektaro biro po tris tonas, kviečių – po penkias. Akivaizdu, kad pelno bus mažiau nei ankstesniais metais. Kita vertus, ir išlaidų buvo mažiau, tad šis sezonas gana neblogas“, – teigė M.Kavaliauskas.
Kitų kalbintų ūkininkų rapsų derlius irgi buvo neįspūdingas. Visų vidurkiai panašūs – apie 3 tonas.
„Galbūt ir būtų buvę geriau, bet pernai nemažai rapsų pasėlių sugraužė šliužai. Pavasarį dalį jų plotų net teko atsėti“, – pasakojo R.Šlivinskas.
Neskuba parduoti
Suvalkijos žemdirbiai kol kas neskuba parduoti prikulto derliaus. Dalis grūdus laiko namuose, dalis – įmonių sandėliuose, kuriuose grūdai saugomi pagal sudarytas sutartis. Žemdirbiai patys turi apsispręsti, kada parduoti derlių. M.Kavaliauskas svarstė, kad greičiausiai tai darys tik atėjus rudeniui. Jis prognozavo, kad kaip tik tada grūdų kainos turėtų kilti. Panašios nuomonės laikėsi ir V.Bruožis. Jis teigė nuolat stebintis biržų pokyčius ir matantis tendenciją, kad grūdų kainos ima augti tuomet, kai Europoje baigiasi javapjūtė.
Nei V.Bruožis, nei M.Kavaliauskas šįmet nebuvo sudarę išankstinių sutarčių, todėl vyrai dėl to jaučia šiokį tokį apmaudą. Kiti kalbinti ūkininkai suspėjo dalį sutarčių užfiksuoti itin didelėmis pavasarį vyravusiomis kainomis.
„Pernai buvome sudarę nemažai sutarčių daug mažesnėmis kainomis, nei jos buvo per javapjūtę. Šiemet nusprendėme nerizikuoti ir laukti. Pasirodo, pralošėme. Akivaizdu, kad loterijos bilietų mums geriau nepirkti“, – juokėsi V.Bruožis.
Ir jis, ir kiti ūkininkai yra baigę žieminių rapsų sėją, po truputį ruošiasi sėti žieminius kviečius. Žemdirbiai tą žada daryti rugsėjo viduryje.
„Miežius planuoju sėti rugsėjo 8–10 dienomis, o paskui pradėsiu kviečių sėją. Žinau, kad kiti ūkininkai ketina laukti dar šiek tiek ilgiau, tačiau aš taip nedarysiu. Jei tik orai leis, stengsiuosi viską pasėti šiek tiek anksčiau. Pernai dariau taip pat ir nė kiek nenusivyliau“, – sakė R.Šlivinskas.
Geriau mokės baudas
Įsisukusius į javapjūtės darbus ūkininkus maloniai nustebino atskriejusi žinia, kad, atsižvelgdama į šių metų rudeninės sėjos iššūkius, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) metams atidėjo reikalavimą palikti ne mažesnes kaip 3 metrų pločio palaukes šalia ūkininkų laukuose esančių melioracijos griovių. Šį reikalavimą numatoma taikyti pasėlius deklaruojant 2024 metais.
„Aplink mūsų žemes – labai daug kanalų. Dėl šio reikalavimo prarastume apie 20 ha plotų. Kadangi neturime 3 metrų pločio sėjamosios, būtume buvę priversti palikti ne trijų, o keturių metrų pločio juostą“, – pasakojo M.Kavaliauskas.
Reikiamos trijų metrų pločio sėjamosios neturi ir V.Bruožis, todėl vyras taip pat buvo pasiryžęs palikti dar platesnę nei reikalaujama juostą.
„Šis reikalavimas – visiškai neadekvatus! Atrodo, žiūrima, kaip ūkininkams užkrauti dar daugiau darbo. Juk reikės ne tik pasėti žolę, bet ir ją šienauti, mulčiuoti. O kur tą žolę dėti tiems, kas neturi gyvulių? Jei taip siekiama apsaugoti gamtą, tai greičiausiai nepagalvojama, kad mulčiuojant žolę žus daugiau paukščių ir kitų gyvūnėlių. Piktina ne tai, kad Vyriausybė „iš oro“ nuleidžia tam tikrus reikalavimus, bet kad pati nieko nedaro, jog išties būtų saugoma gamta, kad ūkininkams būtų lengviau. Jei valstybė sutvarkytų visus melioracijos kanalus, žemdirbiai tikrai juos prižiūrėtų ir nereikėtų prigalvoti nelogiškų reikalavimų“, – nusivylimo valdžios sprendimais neslėpė R.Šlivinskas.
Jei minėtas reikalavimas būtų šiemet įsigaliojęs, šis Vilkaviškio krašto žemdirbys taip pat būtų praradęs ne vieną dešimtį hektarų, kuriuose galėtų sėti javus arba rapsus.
„Gerai, kad ministerija šį reikalavimą šiemet atšaukė, bet jeigu jį vis dėlto grąžins kitąmet, vargu ar jo laikysiuosi. Geriau jau mokėsiu baudas. Mažiau galvos skausmo“, – kategoriškas buvo R.Šlivinskas.