Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, viceministrai Vytautas Abukauskas ir Egidijus Giedraitis susitikime su Utenos rajono ūkininkų sąjungos ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos atstovais aptarė aktualiausius ekologinės gamybos klausimus bei ekologinių ūkių plėtros problematiką.

Nors ekologinei žemdirbystei Lietuvoje skiriama daug dėmesio, tačiau pastarieji metai nebuvo palankūs šios srities puoselėtojams. Tam yra svarių priežasčių: ekonominis neapibrėžtumas dėl karo Ukrainoje, išaugusios energijos kainos, infliacija. Visa tai turėjo nemažos įtakos vartotojų pasirinkimui bei ūkininkų motyvacijai užsiimti ekologiškos žemės ūkio produkcijos gamyba.

Atsižvelgdama į tai Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia patobulinti ekologinio ūkininkavimo paramos sistemą – Europos Komisijai pateiktame antrajame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano keitime siūlomi pokyčiai, kuriais būtų padidintas ekologinės gamybos patrauklumas, o  ekologiškai ūkininkaujantys turėtų daugiau stabilumo ir aiškumo.

Planuojama ekologiškai ūkininkaujantiems sudaryti galimybę dalyvauti visose kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamoje žemėje“ gamybinėse veiklose:

• Augalų kaita
• Tarpiniai pasėliai
• Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos
• Sertifikuotos sėklos naudojimas.

Taip pat numatoma 15-16 proc. padidinti ekologinių ūkių išmokų dydžius. Susitikime aptarti klausimai, susiję su ekologinės žemdirbystės skatinimu, dalyvavimu kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamoje žemėje“ negamybinėse veiklose bei ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veikloje „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“.

Diskutuota apie ekologinės gamybos žurnalo tobulinimą, patikras vietoje, atsėliavimo problematiką, taip pat aptartas vadinamasis pieno įstatymas, ekologinio žemės ūkio plėtros veiksmų plano parengimas.