Vis daugiau šalies gyventojų atsisako auginti kiaules. Ne išimtis ir Vilkaviškio rajono ūkininkai. Jie skundžiasi, kad tai daryti juos verčia dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) jų ūkiuose nuolat besilankantys privatūs veterinarijos gydytojai, tikrinantys, kaip laikomasi biologinės saugos reikalavimų.

Atsibodo taikytis

Neseniai paskutines riestauodeges paskerdusi Vilkaviškio rajono Gražiškių miestelio ūkininkė Vidutė Tamošaitienė neslepia – kiaulių atsisakė dėl nuolatinių privačių veterinarijos gydytojų priekaištų, kad nepakankamai gerai laikosi būtinų biologinės saugos reikalavimų dėl AKM. Ne vieną dešimtmetį kriukses auginusi suvalkietė teigė, kad kantriai vykdė visus paliepimus – apsitvėrė tvora, naudojo dezinfekcinį kilimėlį, eidama į tvartą pasikeisdavo drabužius bei avalynę, naikino graužikus. Deja, tikrintojams viso to būdavo maža, jie nuolat rasdavo prie ko prisikabinti.

„Jiems tai tas, tai anas netikdavo. Galiausiai supratau, kad jų reikalavimai paprasčiausiai neįvykdomi! Vieną dieną viskas atsibodo ir nusprendžiau atsisakyti kiaulių. Turbūt daugiau jų niekada neauginsiu. Panašiai nusprendė nemažai mano pažįstamų. Pavyzdžiui, su giminaičiais tikrintojai elgėsi visai įžūliai. Pamatę švarų chalatą pareiškė, jis tikriausiai nenaudojamas, kad toks švarus. Ant specialių batų pastebėję voratinklį taip pat konstatavo, jog šie nenaudojami. Taigi, buvo nuspręsta, kad giminaičiai tik paviršutiniškai laikėsi biologinės saugos reikalavimų. Taikant tokius metodus lietuviai ir toliau pratinami nedirbti, gyventi iš pašalpų“, – apgailestavo V.Tamošaitienė.

Anot jos, kai šalyje bus išnaikinti visi smulkieji ūkiai, baigsis ir AKM reikalavimai, pasitrauks ir tokios ligos kaip paukščių gripas ar galvijų leukozė, nebereikės smulkiųjų žemdirbių engti ir kaišioti jiems pagalius į ratus. Jų neliks.

„Pamenu, seniau atsikeldavome ryte, kaime girdėdavosi arklių žvengimas, karvių mūkimas ar kiaulių kriuksėjimas. Dabar viso to nelikę. Vienas kitas šuo suloja, ir tiek. Mes ir patys seniau laikėme ne tik kiaulių, bet ir karvių, o dabar turime tik šunį, katiną ir kelias vištas“, – teigė gražiškietė.

Reikalavimai per dideli

Renata Saldukienė, gyvenanti Šeimenos seniūnijoje, Vaičlaukio kaime, taip pat nebeaugina kriuksių. Dėl griežtų biologinės saugos reikalavimų ir dažnų veterinarijos gydytojų vizitų moteris paskerdė ir pastaruoju metu laikytas dvi kiaules.

Priverstinai atsisakiusi kiaulių, R. Saldukienė (dešinėje) su vyru mėgins labiau koncentruotis į augalininkystę.

„Kiaulių atsisakyti privertė būtinybė laikytis biosaugos reikalavimų. Buvome ir tvorą užsitvėrę, ir dezinfekcinį kilimėlį naudojome, ir rūbus bei avalynę keitėmės, tačiau nuolatinė baimė, kad koks užsikrėtęs graužikas pateks į tvartą, atgrasė nuo šio užsiėmimo. Tiesa, paskerdę kiaules gavome nedidelę kompensaciją – apie 90 eurų. Tikrai ne dėl šių pinigų ryžomės tokiam žingsniui. Tiesiog taip sutapo: nusprendę paskersti kiaules, dar gavome ir šiokią tokią paramą“, – sakė R.Saldukienė.

Pasak moters, galbūt ateityje ji su vyru dar ryšis auginti kiaules, tačiau tik tokiu atveju, jei reikalavimai dėl AKM taps ne tokie griežti.

„Visam laikui atsisakyti kiaulių dar nesinorėtų. Kiek pamenu, jų mūsų tvarte visada būdavo. Dabar riestauodegių daug kas nebeaugina. Seniau dar karvių laikėme, tačiau ir tos tapo nuostolingos. Iš gyvūnų ūkyje liko tik šuniukas“, – liūdnai šypsojosi R.Saldukienė.

Ji tvirtino, kad dabar su vyru mėgins labiau koncentruotis į augalininkystę, nors nuosavos žemės nelabai daug turi.

Tikrintojų nekaltina

Ne visi kiaulių atsisakantys ūkininkai dėl to kaltina tikrintojus. Štai Vilkaviškio rajone, Bartninkų kaime, ūkininkaujanti Asta Griškaitienė taip pat paskerdė tvarte buvusias paskutines penkias kiaules. Moteriai taip pat šiek tiek įkyrėjo privačių veterinarijos gydytojų vizitai, jų nuolatiniai raginimai pasitempti, tačiau ji tikino suprantanti, kad šie tik dirba savo darbą.

„Juk reikalavimus sugalvojo ne jie, tai aukščiau sėdinčiųjų sprendimas. Paskaičiavau, kad toliau laikyti kiaules man visiškai neapsimoka. Pavyzdžiui, vien sąžiningai naudojant dezinfekcinį skystį, jam kas mėnesį reikia išleisti 25–30 eurų. Tokiu atveju kiauliena tampa vos ne auksine. Manau, išgyvensiu ir be kiaulienos. Ūkyje laikome avių, ožkų, neseniai įsigijau vištų ir kalakutų. Su šeima bandysime keisti savo mitybos įpročius ir valgysime kitokią mėsą“, – padėties pernelyg nedramatizavo A.Griškaitienė.

Kvies kiaulių laikytojus

Dar viena savo vardo nepanorusi atskleisti Vilkaviškio rajono Šeimenos seniūnijos ūkininkė (ji tikino nenorinti dar labiau nukentėti) teigė, kad tikriausiai ir ji bus priversta atsisakyti kiaulių.

Anot jos, nuo to laiko, kai prieš kelis mėnesius Vilkaviškio rajonas buvo įtrauktas į buferinę AKM zoną, tikrintojų vizitų jos ūkyje dar padaugėjo. Moteris tikino, kad privatūs veterinarijos gydytojai suįžūlėjo ir ėmė reikalauti to, kas, pasak jos, nėra būtina.

„Esu smulki kiaulių augintoja. Iki šiol niekada dušo nereikėjo, o dabar jau pradėjo jo reikalauti. Taip pat mano dezinfekcinis drožlių kilimėlis prie įėjimo į tvartą tapo netinkamas. Įdomu, kur būtų galima susipažinti su taisyklėmis, nes dabar vieni sako viena, kiti – kita, net nežinau, kuo tikėti“, – piktinosi ūkininkė.

Reaguodamas į kiaulių augintojų nusiskundimus, Vilkaviškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkas Gediminas Gvazdaitis užtikrino, kad visas taisykles nesunkiai galima rasti VMVT interneto puslapyje. Jei gyventojams kyla kokių nors klausimų, šie visada drąsiai gali kreiptis į bet kurio rajono VMVT specialistus.

Gediminas Gvazdaitis

„Pastaruosius du mėnesius važinėjome po Vilkaviškio rajono seniūnijas skleisdami informaciją apie AKM žalą, būtinus reikalavimus. Apie būsimus mūsų vizitus SMS žinute informavome visus sausį kiaules deklaravusius ūkininkus. Šie vizitai sudomino 309 žmones. Tai maždaug tik penktadalis visų mūsų rajono kiaulių laikytojų. Ateityje vizitų į seniūnijas organizuosime mažiau, tačiau planuojame kiekvieną mėnesį savo tarnybos patalpose Vilkaviškyje kviestis kiaulių laikytojus į mokymus ir atsakyti į visus jiems rūpimus klausimus“, – ateities planus pristatė G.Gvazdaitis.

Nesiekia nubausti

Kalbėdamas apie kitus ūkininkų išsakytus priekaištus, Vilkaviškio VMVT viršininkas teigė, kad paprastesni reikalavimai taikomi tiems, kurie savo reikmėms laiko iki 10 kiaulių, tačiau jeigu ūkyje yra bent viena paršavedė arba kiaulių skaičius didesnis nei 10, reikalavimai tampa griežtesni. Tarp jų – ir būtinybė įsirengti dušą.

„Ūkininkams, kurie laiko vieną paršavedę, mes rekomenduojame jos visiškai atsisakyti arba įsigyti dar bent kelias, nes reikalavimai bet kokiu atveju yra griežtesni – beveik tokie patys, kaip ir kiaulių kompleksų savininkams. Tiems, kurie kiaules augina tik savo reikmėms, užtenka teritoriją aptverti tvora, turėti efektyvų dezinfekcinį kilimėlį, saugotis nuo graužikų, keistis drabužius bei avalynę ir nepamiršti kas ketvirtį atnaujinti kiaulių deklaracijos. Aišku, yra ir kitų reikalavimų, tačiau šitie – svarbiausi. Daug sudėtingiau reikalavimus įgyvendinti komercinių ūkių savininkams, tarp jų ir tiems, kurie laiko bent vieną paršavedę. O tokių ūkių Vilkaviškio rajone išties nemažai“, – sakė G. Gvazdaitis.

Jis pabrėžė, kad prieš parduodant kiaules ar paršelius Veterinarijos tarnybos inspektoriai turi įvertinti, kaip ūkiuose laikomasi biologinės saugos reikalavimų. Taip pat prieš 15 dienų iki numatyto kiaulių išvežimo iš jų turi būti paimti kraujo mėginiai ir gauti neigiami tyrimų rezultatai. Lygiai ta pati procedūra galioja ir parduodantiesiems paršelius, tik kraujo mėginiai imami ne iš paršelių, o iš paršavedės. Be to, gavus neigiamą atsakymą ir patvirtinus, kad kiaulė nėra užsikrėtusi AKM, pardavimo dieną privatus veterinarijos gydytojas dar turi įvertinti, ar parduodami paršeliai yra kliniškai sveiki. Gydytojas privalo išduoti veterinarijos pažymėjimą, kuriame atsispindėtų, kiek paršelių buvo parduota, į kurį ūkį jie iškeliavo ir kada buvo atlikti tyrimai.

G.Gvazdaitis tvirtino pastebėjęs, kad dėl griežtesnių reikalavimų daugelis žmonių tapo piktesni, tačiau, anot jo, reikalavimus parengia ne jis ar rajono savivaldybė, o VMVT bendradarbiaudama su Europos Komisija.

„Mes nesiekiame nubausti, tiesiog norime apsaugoti nuo galimo pavojaus. Juk ir važiuodami automobiliu žmonės diržą turėtų užsisegti ne tam, kad išvengtų baudos, o kad apsaugotų save. Čia lygiai tas pat – biologinės saugos reikalavimų reikia laikytis dėl savęs“, – pabrėžė pašnekovas.

Kas dešimtas

Vilkaviškio VMVT viršininko teigimu, nors apie AKM reikalavimus kalbama jau ne vienus metus, vis dar pasitaiko piktavališkai jų nesilaikančių žmonių. Štai visai neseniai tikrintojas, atvykęs pas vieną Vilkaviškio rajono Pilviškių miestelio ūkininką, pamatė, kad kiaulės laikomos lauke. Tai – griežtai draudžiama.

Anot G.Gvazdaičio, situacija šiame rajone – gana liūdna. Visų biologinės saugos reikalavimų laikosi tik kas dešimtas ūkininkas. Kiti neįstengia jų įgyvendinti iki galo.

„Pavyzdžiui, yra ūkininkų, kurie naudoja dezinfekcinį drožlių kilimėlį. Mes to nedraudžiame, tačiau jeigu tas kilimėlis būna sausas, tai jau yra pažeidimas. Paprastai ūkininkams rekomenduojame naudoti kilimėlius su kempine ar parduotuvėse pirktus dezinfekcinius kilimėlius, pripildytus tinkamų veterinarinių biocidinių produktų. Jie – daug efektyvesni. Dažniausiai žmones įspėjame ištaisyti trūkumus, tačiau išskirtiniais atvejais gali būti taikomos ir piniginės nuobaudos“, – pabrėžė G.Gvazdaitis.

Anot jo, situacija Vilkaviškio krašte dėl AKM yra stabili. Praėjusių metų lapkritį čia užfiksuotas AKM atvejis gamtoje kol kas yra vienintelis. Tiesa, aplink Vilkaviškio rajoną esanti situacija verčia išlikti budrius. Neseniai vienas AKM židinys gamtoje rastas netoli Vištyčio ežero esančioje Kaliningrado srityje, o Jurbarko rajono savivaldybėje šios ligos židinių užfiksuota jau ne vienas.

Parama pasinaudojo vos keli

Jūratė Bindokaitė, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė

Šiuo metu Vilkaviškio rajone yra 1 039 kiaulių augintojai, kurie laiko 5 112 kiaulių. Įdomu tai, kad pagal laikytojų skaičių šiam rajonui neprilygsta joks kitas šalies rajonas. Tiesa, tai nereiškia, kad čia kiaulių skaičius didžiausias. Yra nemažai šalies savivaldybių, kuriose laikoma daug daugiau kiaulių nei Vilkaviškio rajone.

Pastaruoju metu gyventojai turėjo galimybę atsisakyti kiaulių ir už tai gauti kompensaciją. Į ją pretendavo tie, kurie savo kiaules paskerdė iki gegužės 1 d. ir įgyvendino tam tikrus reikalavimus. Nors kas mėnesį kiaulių atsisako dešimtys Vilkaviškio rajono gyventojų, šia parama pasinaudojo tik 6 kiaulių laikytojai. Jie taip pat įsipareigojo bent metus nelaikyti šių ūkinių gyvūnų.

Parama pasinaudojo smulkieji ūkininkai, laikantys 1–2 kiaules. Tik viena ūkininkė papjovė 5 kiaules, iš kurių keturios buvo vietnamietiškos. Kompensacija už vieną gyvulį nebuvo didelė – vos 40–50 eurų. Tiesa, ne tik mūsų rajono, bet visos šalies ūkininkai, kurie pasinaudojo šia galimybe, iki birželio vidurio dar gali gauti kitą paramą ūkiniams gyvūnams įsigyti. Jiems gali būti kompensuojama iki 80 proc. patirtų išlaidų, tačiau ne daugiau kaip 580 eurų vienam pareiškėjui. Už paramą galima pirkti bet kokius gyvulius: ožkas, avis, karves, arklius ar net triušius. Visus, išskyrus kiaules. Tie, kurie pasinaudos šia parama, privalės įsipareigoti kiaulių neauginti ne vienus, o bent trejus metus.