Žemės ūkio ministerija rengiasi Europos Komisijai netrukus pateikti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, o jo turinys baigiamas derinti su socialiniais partneriais, mokslininkais ir sprendimų priėmėjais.

Netrukus pateiks EK

„Pastarieji mėnesiai buvo labai intensyvūs, nes jaučiame didelę atsakomybę už Lietuvos žemės ūkio ateitį. Todėl pristatymų, diskusijų, derybų netrūko. Tačiau pavyko nugludinti aštrius kampus neatsisakant svarbiausių strateginių krypčių – gamybos, aplinkosaugos ir kaimo gyvybingumo. Nors daugeliui Europos šalių kyla iššūkių laiku parengti strateginį planą, mes savo įsipareigojimų laikomės“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Žemės ūkio ministerija Strateginį planą Europos Komisijai pateiks paskutinėmis šių metų dienomis. Kitų metų pirmoje pusėje Komisija teiks pastabas ir planą bus galima tobulinti. Planas turės būti galutinai suderintas ir patvirtintas iki kitų metų pabaigos. Kitų metų pabaigoje bus rengiamos priemonių įgyvendinimo taisyklės.

Žemės ūkiui – per 4 mlrd. eurų

Iš viso 2023–2027 metais Lietuvos žemės ūkiui numatyta beveik 4 milijardai eurų Europos Sąjungos (ES) paramos. Iš jų – daugiau nei 3 milijardai eurų tiesioginės išmokos (I ramstis) ir dar beveik milijardas eurų – investicijos į kaimo plėtrą (II ramstis). Lietuva iš valstybės biudžeto lėšų investicijoms į kaimo plėtrą, techninei paramai, sektorinėms priemonėms ir kt. dar pridės apie 270 mln. eurų. Taip iš viso per penkerius metus šalies žemės ūkį pasieks 4,27 mlrd. eurų.

„Iki šiol matome, kad kaime žmonės uždirba vidutiniškai mažiau nei mieste, ir yra didelė skurdo rizika. Didelių ir mažų ūkių pajamų skirtumai taip pat akivaizdūs. Regis, jau ne vienus metus skatiname jaunimą kurtis kaime, tačiau jiems trūksta kapitalo, platesnių galimybių investuoti.

Pastaraisiais metais dėl nepatrauklių rinkos sąlygų ėmė trauktis gyvulininkystė, ypač pienininkystės sektorius. Kiaulininkystės sektorius pastaraisiais metais taip pat susiduria su rimtais sunkumais ne tik dėl afrikinio kiaulių maro, bet ir dėl augančių vartotojų lūkesčių diegiant gyvūnų gerovės reikalavimus.

Didelė dalis augalininkystės produkcijos, kurią eksportuojame neperdirbę, nekuria aukštesnės pridėtinės vertės, nepakankamai užsiauginame kitos reikalingos produkcijos. Lietuva pagal produkcijos vertę iš hektaro yra tarp silpniausių šalių ES.

Galiausiai visas pasaulis kalba apie poveikį aplinkai, tvarumą ir ekologiją. Žemės ūkio sektorius – ne išimtis. Norime to ar nenorime, turime aktyviau prisidėti prie klimato kaitos mažinimo“, – žemės ūkio ministras paaiškina, kas padiktavo būsimojo finansinio laikotarpio strategines kryptis.

Prioritetai – gamyba, aplinkosauga, kaimo gyvybingumas

Kaip ir iki šiol, visi ūkininkai gaus bazines išmokas, kurios, skaičiuojama, sieks apie 80 eurų už hektarą.

Planuojant kitas tiesiogines išmokas bei investicijas į kaimo plėtrą atsižvelgta į prioritetus, kuriuos įvardijo ir Vyriausybė, ir mokslininkai, ir ūkininkų bendruomenė, ir plačioji visuomenė.

Dėl to dėmesys sutelktas į gamybą – siekiama geriau apsirūpinti vietoje užaugintais produktais, daugiau produkcijos perdirbti ir kurti didesnę pridėtinę vertę.

Socialiniai prioritetai – mažinti pajamų nelygybę kaime labiau remiant perspektyvius smulkiuosius ir vidutinius ūkius bei nustatant maksimalias išmokas stambiausiems ūkininkams. Be to, itin daug dėmesio skiriama kartų kaitai – jaunieji ūkininkai remiami ir tiesioginėmis išmokomis, ir didinant lėšas įsikūrimui, ir suteikiant lengvatines paskolas žemei bei technikai įsigyti.

Trečias prioritetas – aplinkosauga. Nebelieka žalinimo išmokų, tačiau ūkininkai nuo šiol turės laikytis aukštesnių geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės standartų bei valdymo reikalavimų. O parama numatyta už dalyvavimą ekoschemose – jeigu ūkininkai savanoriškai (tai nėra privaloma) laikysis klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų įsipareigojimų nei reikalaujama.

Kurs didesnę pridėtinę vertę

Ministerija Strateginiame plane investicijoms, gamybai bei perdirbimui yra numačiusi apie 300 mln. eurų. Prioritetai bus teikiami tvarioms bei gyvūnų gerovę didinančioms investicijoms, taip pat tokioms, kurios didina ūkių konkurencingumą – gamybos pastatams, įrangai. Parama vienam projektui konkurencingumui didinti ar pridėtinei vertei kurti galės siekti vidutiniškai 1 milijoną eurų.

Susietoji parama, kuriai skirta 450 mln. eurų, labiausiai auga ekonomiškai jautriems sektoriams, kad Lietuva galėtų apsirūpinti vietoje užaugintais maisto produktais. Todėl, palyginti su ankstesniu finansiniu laikotarpiu, labiausiai parama didės pieninių galvijų (25 proc.), mėsinių galvijų, avių, ožkų (apie 17 proc.), lauko daržovių (57 proc.), vaisių uogų bei riešutų auginimo (30 proc.) sektoriams.

Be to, bus skatinamos trumposios tiekimo grandinės ir perdirbimas, ypač tų žaliavų, kurių Lietuva pagamina daug, bet turi mažus ar nepakankamai išvystytus perdirbimo pajėgumus. Prioritetas bus teikiamas inovacijų diegimui ir naujų bioproduktų gamybai.

Be gamybos, ne mažiau svarbūs ir socialiniai prioritetai. Vienas svarbiausių – palaikyti smulkiųjų ir vidutinių ūkių gyvybingumą, skatinti jų plėtrą. Smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams perskirstoma penktadalis tiesioginių išmokų – 600 mln. eurų. Tai yra trečdaliu daugiau lėšų kasmet, palyginti su praėjusiu finansiniu laikotarpiu.

Kad parama tikslingiau pasiektų perspektyvius smulkiuosius bei vidutinius ūkius, perskirstymo išmokos bus skiriamos už pirmus 50 ha, bet ne didesniems kaip 500 ha ūkiams. Ir išmokos sumodeliuotos taip, kad didžiausia parama pasiektų ūkius valdančius nuo 30 iki 50 ha.

Tuo tarpu didiesiems ūkiams bus taikomas paramos išmokų mažinimas, kai parama viršys 60 tūkst. eurų, ir išmokų, viršijančių 100 tūkst. eurų, ribojimas.

Į kaimą vilios jaunimą

Šiuo metu Lietuvoje trečdalis visų ūkininkų yra pensinio amžiaus. Senstantis kaimas kelia susirūpinimą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad būsimuoju finansiniu laikotarpiu parama jauniesiems ūkininkams bus dvigubai didesnė už hektarą negu iki šiol. O įsikūrimo parama didėja nuo 40 tūkst. iki 60 tūkst. eurų. Jaunieji ūkininkai taip pat galės pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis žemei ar technikai įsigyti.

„Matome, kad parama jauniesiems ūkininkams ir smulkiesiems bei vidutiniams ūkiams ankstesniais metais pasiteisino, nors galbūt nebuvo pakankama.

90 proc. jaunųjų ūkininkų, kurie gavo paramą 2007–2016 m., iki šiol ūkininkauja. Maždaug tiek ir smulkiųjų ūkių, kurie gavo paramą pagal Kaimo plėtros programas nuo 2004 iki 2020 metų, iki šiol vykdo veiklą.

Norime, kad daugiau jaunų žmonių pradėtų ūkininkauti kaime, kur trečdalis ūkininkų jau yra sulaukę pensinio amžiaus.

Taip pat suprantame, kaip svarbu palaikyti smulkiuosius ir vidutinius ūkius, kuriems sunkiau pasinaudoti masto ekonomika“, – sako ministras K.Navickas.

Kaimas nebus gyvybingas be stiprių bendruomenių ir jų lyderių. Todėl LEADER programa naujame laikotarpyje įgaus naujų atspalvių, vietos veiklos grupės bus skatinamos net tik remti kaimo verslus, bet ir kurti sumaniuosius kaimus. Skatinsime jaunus žmones įsitraukti į vietos veiklos grupių veiklą, dalyvauti jų valdymo organuose ir kurti klestintį kaimą.

Kompromisai – dėl aplinkosaugos

Bene daugiausiai diskusijų Strateginiame plane kėlė aplinkosauginiai reikalavimai ir prioritetai.

„Agrarinė aplinkosauga žemės ūkyje tampa vis reikšmingesnė ir šito neišvengsime. Geriau pradėti dabar, kai už tvaresnį, aplinkai draugiškesnį ūkininkavimą numatytos išmokos (iš viso apie milijardą eurų penkeriems metams), negu vėliau, kai nežinome, kokios bus paramos žemės ūkiui tendencijos“, – sako žemės ūkio ministras K.Navickas.

Žemės ūkio ministerija su socialiniais partneriais priėmė nemažai kompromisų dėl geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) standartų bei valdymo reikalavimų. Aplinkosauginiai reikalavimai bus griežtesni nei anksčiau, tačiau apribojimų numatyta mažiau nei siūlyta. Tikimasi, kad Europos Komisija kompromisams pritars.

Labiau nei minimalių reikalavimų bazinėms išmokoms gauti – tausoti vandenį, dirvožemį, saugoti bioįvairovę, puoselėti kraštovaizdį – laikymasis bus skatinamas per ekoschemas, kurių yra penkios, skirtos skirtingai žemės ūkio veiklai.

Jos nėra privalomos ūkininkams, tik laisvai pasirenkamos, o už jų įgyvendinimą numatomos išmokos. Tačiau ekoschemų įgyvendinimas yra privalomas valstybėms, todėl siekiama jų pasiūlyti visų sektorių atstovams, kad kiekvienas ūkininkas, jei tik norės, galėtų prisidėti prie aplinkosaugos ir klimato gerinimo, o jo pastangos būtų atlygintos.

Saulius Jarmalis

Užs.nr. 268