Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Strateginė lietuvių įmonių investicija – išnaudoti stogus saulės jėgainėms

Pastaruoju metu Europos Sąjunga (ES) sparčiai pajudėjo žaliuoju kursu, nors pirmieji žingsniai buvo žengti jau gerokai ankščiau. Įvairūs struktūrinių fondų finansuojami projektai leido šimtams verslų ES teritorijoje įvykdyti ne tik gamybą optimizuojančias, bet ir ją ekologiškesne darančias pertvarkas.

Ne išimtis ir Lietuva, kur įmonės atrado būdus efektyviai panaudoti ne tik ES suteikiamas finansines galimybes, bet ir gamyklinių pastatų stogų plotus saulės jėgainėms. Vienos tokių – išskirtinių čiužinių gamintoja UAB „IVO ir ko“ bei baldų audinių ir namų tekstilės gamybos įmonė „Audėjas“.

Krizė nukreipė link didžiulės plėtros

2008 m. įmonė „IVO ir ko“ tilpo į 150 kv. m patalpas, o jos vadovai sprendė dilemą, kaip elgtis verslui nepalankiomis krizinėmis sąlygomis. Per keletą metų išmaniai persiorientavusi į ekologiškų, natūralių čiužinių gamybą, bendrovė savo gamyklinę teritoriją yra išplėtusi net iki 5 tūkst. kv. m. Įmonės sėkmę rodo ir pardavimai – per metus parduodama daugiau nei 100 tūkst. ekologiškų čiužinių, iš kurių maždaug 1 proc. lieka Lietuvoje.

Net ir aukščiausius standartus turintiems klientams bendrovė siūlo ekologiškos medžiagos produkciją, pagamintą pagal aukštus ekologinius standartus. ES investicijų padedama įmonė ant stogo pastatė 90 kW pajėgumo saulės elektrinę, kuri gamybos procesą daro dar ekologiškesnį.

Anot „IVO ir ko“ direktoriaus, tai, kad Lietuvoje mažai saulėtų dienų ir todėl saulės energetika neapsimoka – mitas. Per vieną vasaros mėnesį saulės jėgainė šiai įmonei gali sukurti iki 10–12 tūkst. kWh energijos, kas maždaug dvigubai viršija poreikį, todėl bendrovė dalį šios energijos sunaudoja žiemą ir tokiu būdu gali pigiau šildyti savo patalpas.

Dėl 80 proc. išlaidų padengusios ES paramos, gautos pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojamą priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“, 96 tūkst. eurų siekusios investicijos į saulės jėgainę atsipirks per 4–5 metus. Sparčiai auganti įmonė planuoja plėtrą ir pagal kitus ES struktūrinių fondų finansuojamus projektus.

Nuo projekto neatgrasė net būtinybė remontuoti milžinišką stogą

Ant bendrovės „Audėjas“ pastato stogo esanti saulės elektrinė jau pusantrų metų tiekia švarią ir ekologišką elektros energiją. 500 kW pajėgumo elektrinė užimą beveik visą stogo plotą, o tą padaryti, kaip ir „IVO ir ko“ atveju, leido prieš trejus metus pradėtas įgyvendinti projektas pagal identišką Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojamą priemonę.

Energijos ištekliai įmonei buvo labai svarbūs – tai ir pastūmėjo link optimizacijos, nes energijos sąnaudos UAB „Audėjas“ išlaidų eilutėse sudaro nemažą dalį. Energiją ir aplinką tausojančių sprendimų įmonė ėmėsi dar prieš 5 metus, o dabar įmonės atstovai gali pasigirti nauja našesne ir efektyvesne įranga, duodančia papildomos naudos – visuose gamybos procesuose naudojamos aplinkai ir darbuotojams saugios žaliavos ir cheminės medžiagos. Prie to ženkliai prisideda ir ES lėšomis kofinansuota saulės jėgainių statyba.

Vis dėlto viskas vyko ne taip gerai, kaip planuota. Pradėjus projekto vykdymo procesą, vadovus pasiekė nemaloni ir neplanuota žinia – tam, kad ant stogo galėtų įrengti saulės elektrinę, įmonė turės remontuoti 2 tūkst. kv. m stogo plotą, nes stogo konstrukcijos nebūtų išlaikiusios papildomo svorio. Tačiau šis iššūkis nesumažino ūpo ir UAB „Audėjas“ vadovai nusprendė investuoti į stogo remonto darbus.

Įmonė jau tada žinojo, kad ši investicija greitai atsipirks – dabartiniais skaičiavimais, nauda išlaidas nusvers per 5 metus. Anot UAB „Audėjas“ vadovo Dariaus Liutkevičiaus, be tokio tipo investicijų šiais laikais galvoti apie ilgalaikę verslo perspektyvą yra neracionalu. Per metus įmonei reikia 1 mln. kWh energijos, o saulės energijos jėgainė per šį laiko tarpą sugeneruoja per 460 tūkst. kWh, kas leidžia 35–36 proc. reikalingos energijos gauti iš atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo.

ISNASA

Daugiau įmonių sėkmės istorijų

Panašiais projektais gali didžiuotis ir eilė kitų Lietuvos įmonių. 2014–2020 m. Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), administruodama 4-ojo veiksmų programos prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir naudojimo skatinimas“ priemones, jau investavo daugiau nei 32 mln. eurų energijos efektyvumui didinti.

Viso energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimui pagal EIM administruojamas priemones verslui buvo planuojama skirti 36,2 mln. eurų ES investicijų. Sprendimas investuoti į energijos efektyvumo priemones priimtas dėl 252 projektų už daugiau nei 35 mln. eurų investicijų, iš jų jau pasirašytos 244 sutartys už 32,5 mln. eurų ES investicijų.

Daugiausia priemonių, skirtų energijos efektyvumui įmonėje didinti, buvo panaudota siekiant įsirengti saulės elektrines, kurių pagaminta energija naudojama įmonės reikmėms.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija, skatindama Lietuvos įmones mažinti energijos vartojimo intensyvumą, kviečia didinti atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir vartojimą. Jų ekonominę naudą jau pajuto investicijomis pasinaudojusios įmonės. Būkime ekologiškesni ir „žalesni“! Sekite naujienas internete www.esinvesticijos.lt  ir www.eimin.lrv.lt .

straipsnio pabaigoje

Rekomenduojami video