Šiais metais žemės įsigijimo įstatymas ne kartą buvo tiek ūkininkų, tiek politikų dėmesio centre. Ūkininkai pastebėjo, kad dabar galiojantis įstatymas pilnas spragų, verslininkai rado landų ir taip savo rankose sukaupė žemių plotus, didesnius nei 500 ha. Nors tai kurį laiką buvo tarsi vieša paslaptis, regis, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) drauge su Aplinkos ministerija (AM) pagaliau išgirdo žemdirbius. Išanalizavę susidariusią situaciją, jie imasi lopyti įstatyme paliktas skyles. Tačiau tiek ministerijų atstovai, tiek žemdirbių atstovai sutinka – darbas nebus greitas ir lengvas.

Derėtis dėl kainos nepanoro

Kaip minėto įstatymo nuostatos pasikeis, akylai stebi ir tūkstančiai šalies ūkininkų. Viena jų – Jurgita Sutkuvienė, kurios tėvai Šakių rajone dirba nedideliame 9 ha ūkyje. Jauna moteris, anksčiau svarsčiusi tapti jaunąja ūkininke, sako, kad dar jai būnant mažai, apylinkėse vyravo daugiametės pievos, aplink buvo gal 10 žemės savininkų, dabar telikę trys. Žemės sklypai šiuo metu sutelkti trijų stambių ūkininkų rankose.

„Prieš kelerius metus tėtis gavo laišką, kad parduodamas su jo žeme besiribojantis sklypas. Už vos daugiau nei hektarą buvo paprašyta 10 tūkst. eurų. Žemės savininkas buvo nekilnojamojo turto agentūros vadovas. Tiesą pasakius, seniai norėjome nusipirkti tą sklypą, bet kaina mums buvo neįkandama. Derėjomės. Jis mums atvirai pasakė, kad jau turi kitą pirkėją ir kaina nebederinama. Tai buvo skaudus smūgis, nes pirkėjas buvo stambus ūkininkas, kuris ir įsigijo žemę“, – su apmaudu prisimena J.Sutkuvienė.

Moteris tęsia, kad ūkininkauti, kai aplink įsigyti žemės pasidarė nebeįmanoma, sunku, o apie ūkio plėtrą bent kol kas tenka tik pasvajoti. „Šakių rajone ne vienas ūkininkas valdo daugiau kaip 1 tūkst. ha, o kur dar žemės ūkio bendrovės. Smulkūs ūkiai nekonkurencingi, mes negalime nei tokios brangios žemės įsigyti, nei konkuruoti dėl žemės nuomos“, – atsidūsta Jurgita.

Diskusijos prasidėjo

Šių metų rugpjūtį žemdirbių atstovai Lietuvos valdininkams pateikė rezoliuciją „Dėl nacionalinės žemės ūkio politikos ir Lietuvos strateginio plano“. Joje buvo akcentuojama žemės įstatymo spraga, kuria pasinaudoję žemvaldžiai neribotai įsigyja žemes. Praėjus keliems mėnesiams, regis, ūkininkų kreipimasis buvo išgirstas ir žemdirbių atstovai praėjusį penktadienį buvo pakviesti į AM diskutuoti bei ieškoti išeičių, kaip užkardyti įstatymus apeinančius asmenis.

Aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė susitikime su socialiniais partneriais, ŽŪM, pristatė Europos šalių praktiką ir teisinę bazę, susijusią su žemės ūkio žemės įsigijimu. Taip pat supažindino su Valstybės saugumo departamento (VSD) AM prašymu pateiktu įvertinimu dėl galiojančio žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo teisinio reguliavimo nacionalinio saugumo požiūriu.

„VSD atsakyme konkrečių grėsmių, susijusių su ūkių stambėjimu, nenurodė. Peržiūrėjome 2023 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, jame taip pat nebuvo įvardytų tiesioginių teisinio reguliavimo žemės valdymo ir naudojimo srityje ir grėsmių nacionaliniam saugumui sąsajų. Tačiau akcentuojami susiję globalūs iššūkiai dėl maisto. Už tai atsakinga ŽŪM, formuojanti žemės ūkio politiką. Vertindama esantį teisinį reguliavimą, ji turi įvertinti ir nacionalinio saugumo elementą“, – pažymėjo M.Juodvalkė.

Savo ruožtu ŽŪM viceministras Donatas Dudutis pateikė pirminius siūlymus, kaip spręsti kylančius žemės ūkio paskirties žemės valdymo, naudojimo, disponavimo ja klausimus. Siūloma keisti Civilinį kodeksą ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą. Patikslinus minėtų įstatymų nuostatas, būtų panaikinta galimybė įsigyti didesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą, nei leidžiama sudarant juridinio asmens akcijų perleidimo sandorį, kai parduodama mažiau nei 25 proc. juridinio asmens akcijų.

Pagrindinė kryptis – stiprinti šeimos ūkius

Susitikime taip pat buvo siūloma panaikinti galimybę įsigyti didesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą, nei leidžiama šiuo metu, sudarant mažiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise valdančio juridinio asmens, taip pat įteisinti tokio juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorius. Būtų panaikinta galimybė įsigyti didesnį žemės ūkio paskirties plotą, nei leidžiama, įsteigiant kelis juridinius asmenis, taip eliminuojant įsteigtų juridinių asmenų grandinėlės principą.

„Pagrindinės dvi kryptys – palaikyti, stiprinti šeimos ūkius ir neleisti perteklinio ūkių stambėjimo. Siūlome sprendimus, kurie užkardytų žemės oligarchizaciją, užtikrintų šeimos ūkių tęstinumą, panaikintų trikdžius, su kuriais jie susiduria“, – teigė žemės ūkio viceministras. AM viceministrė buvo išsakiusi poziciją, kad ji palaikys ŽŪM siūlomą kryptį.

Gali sumažinti nelygybę

Apie tai, kad žemės įsigijimo įstatymas neveikia jau seniai, kalba Žemės ūkio rūmai (ŽŪR). Jie išplatino pranešimą, kuriame nurodo, kad stambūs žemvaldžiai nevaldomai koncentruoja didelius žemės plotus, o mažesnes pajamas gaunantys asmenys dėl Lietuvoje galiojančių įstatymų neturi prieigos prie žemės. Tai kelia ekonominę atskirtį, riboja galimybes kurtis jauniesiems ūkininkams, kyla rizika kartų kaitai. ŽŪR vadovybė įsitikinusi, kad ne toks, koks yra dabar, o veikiantis žemės įsigijimo ribojimo įstatymas gali sumažinti nelygybę ir užtikrinti teisingesnį žemės naudojimą bei pasiskirstymą.

Pasak ŽŪR pirmininko Arūno Svitojaus, iki šiol žemės ūkio bendrovės ir kiti juridiniai asmenys randa spragų, kurios padeda nesunkiai apeiti žemės įsigijimo įstatymą. Pasak jo, apie 400 įmonių valdo maždaug 644 tūkst. ha žemės, o žiūrint dar siauriau – apie 30 susijusių asmenų valdo maždaug 0,5 mln. ha žemės Lietuvoje.

„Galima sakyti, kad 1 proc. žemės savininkų valdo maždaug 27 proc. žemės ūkio paskirties žemės, – potencialią grėsmę įžvelgia A.Svitojus. – Be to, smulkūs ir vidutiniai ūkiai yra mūsų žemės ūkio pagrindas, todėl turėtume didelį dėmesį skirti jų ekonominiam saugumui, privalome užtikrinti, kad skirstoma parama juos pasiektų, o nebūtų nukreipiama daugiausia į stambių žemvaldžių rankas.“

A.Svitojus įsitikinęs, kad taisyti įstatymą reikėtų nuo šiuo metu galiojančios tvarkos, kai akcininkui, turinčiam ne daugiau kaip 25 proc. akcijų skirtingose įmonėse, nesumuojamas bendras hektarų kiekis. ŽŪR pirmininkas atkakliai siūlo susietumą įvesti jau nuo pirmos akcijos.

„Tiesą pasakius, nerimą kelia tai, kad nei ŽŪM, nei AM neturi duomenų, kas tiksliai valdo žemes. Kitaip sakant, jei valdo iki 25 proc. akcijų paketą keliose skirtingose įmonėse, tuomet formaliai neskaičiuojama, kad tas asmuo turi žemės. Tai yra puiki terpė apeiti dabar galiojantį įstatymą“, – neabejoja jis.

ŽŪR pirmininkas pabrėžė, kad kas dvi savaites bus inicijuojami susitikimai aptarti, kas nuveikta siekiant tobulinti įstatymą. „Negalime palikti šio klausimo judėti savo eiga. Ne visi biurokratai nori dirbti, kalbu atvirai, o čia reikia gerai pasukti galvą, kad sudėtume visus reikalingus saugiklius. Be kita ko, ateityje teks keisti ir Civilinį kodeksą, pažiūrėti susijusius asmenis. Turime viską daryti žingsnis po žingsnio, nes tai labai svarbūs nutarimai, greitų sprendimų būti negali. Be to, turime suprasti, kad iš kitų žemės ūkio atstovų sulauksime didelio pasipriešinimo. Procesas gali užtrukti“, – pridūrė ŽŪR vadovas.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) vicepirmininkė, ekologinio ūkio savininkė Eglė Markevičiūtė pastebi, kad žemės vis labiau konsoliduojamos stambių žemvaldžių rankose. Mažesnius ūkius valdantiems žemdirbiams vis sunkiau konkuruoti ne tik dėl žemės įsigijimo, bet ir dėl nuomos. Ji sutinka, kad taisyti žemės įsigijimo įstatymą būtina, tačiau bet kokie siūlymai neturėtų būti įgyvendinami karšta galva.

„Susitikime daug kalbėta apie tai, kad reikia keisti Civilinį kodeksą, tačiau visa tai padaryti gana komplikuota. Manau, reikės ieškoti kitų alternatyvų tam, kad įgyvendintume ministerijų siūlymus ir nereikėtų keisti Civilio kodekso“, – įsitikinusi LŠŪS vicepirmininkė.

Įstatymo projektas dar neparuoštas

Parlamentaras, Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma dar rugsėjį kalbėjo, kad būtina pažaboti stambių žemvaldžių apetitą. Tuo tikslu jis rengė įstatymo projektą, kuriuo ir turėtų būti uždėtas apynasris. Jis planavo įvesti sąvokas, tokias kaip „tiesiogiai valdoma žemė“, kai žemė turima nuosavybės teise, ir „netiesiogiai valdoma žemė“, kai žmogus turi akcijų arba yra juridinio asmens dalininkas.

Pasak Seimo nario, jei žemės ūkio bendrovė turi 100 ha, o jos akcininkas turi 20 proc. akcijų, tuomet jam būtų priskiriama 20 ha žemės. Taip būtų sumuojamos visos žemės, kad jos neviršytų 500 ha ribos. Jis patikino: kas jau sukaupė žemės daugiau nei maksimali riba, niekas iš jų žemės nenusavintų ir nereikalautų jos parduoti.

Tačiau po susitikimo su AM ir ŽŪM sako, kad jo rengiamas įstatymo projektas dar nepasiruošęs išvysti dienos šviesą. „Įstatymo projektas parengtas, tačiau jis nėra tokios kokybės, kad galėčiau registruoti. Aiškinuosi, ką galime padaryti, kad būtų ištaisytos spragos, taikant šiuo metu galiojantį įstatymą. Nesinorėtų paskubomis parengti, o paskui konstatuoti, kad įstatymas neveikia taip, kaip buvo tikėtasi“, – toliau konsultuotis su žemės ūkio atstovais nusiteikęs J.Razma.

AM vykusiame susitikime sutarta, kad AM ir ŽŪM pateiks šiuos siūlymus ūkininkų organizacijoms ir lauks jų pastabų, o tada bus ieškoma galutinio sprendimo.