Mūsų kaimynė Latvija tarp spanguolių augintojų užima penktą vietą pasaulyje. Lietuvoje šių uogų augintojų nėra daug. Daugumai spanguolių auginimas – mėgėjiška veikla. Gausų derlių duodančios spanguolių plantacijos – mūsų augintojų ateities svajonė.

Aplenkė kaimynai

Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) botanikos sodo mokslininkas prof. habil. dr. Remigijus Daubaras teigė, kad mūsų šalies spanguolių augintojus jau seniai aplenkė kaimynai latviai, o dabar šia veikla labai aktyviai užsiima ir kiti mūsų kaimynai – lenkai. „Prieš kelerius metus baigėme vykdyti Kaimo plėtros projektą „Stambiauogių spanguolių pramoninių plantacijų įrengimas ir pažangiausių technologijų bei mokslo žinių taikymas, ūkininkaujant jose“, skirtą stambiauogėms spanguolėms auginti. Juo siekėme išpopuliarinti šių uogų auginimo verslą. Nors besidominčių spanguolėmis yra, deja, rimtų plantacijų ūkininkai kol kas dar neįrengė“, – pabrėžė mokslininkas.

Jo teigimu, šių sveikatai naudingų uogų poreikis didelis, todėl ir verslas turėtų būti perspektyvus. Kodėl ūkininkai nesiima šios veiklos? Pasak prof. habil. dr. R.Daubaro, šio verslo investicijos – ilgalaikės. Spanguolynas atsiperka po 8–10 metų. Kaimynus latvius, kurie įveisė spanguolynus išeksploatuotose durpynuose, materialiai parėmė jų Žemės ūkio ministerija, todėl ūkininkai sėkmingai kūrė ir plėtė plantacijas. Mūsų ūkininkams finansinės paramos niekas neskyrė, todėl didesnes plantacijas įkūrė vos keli entuziastai. Žmonės, kurie spanguoles augina savo poreikiams, joms dažniausiai skiria kelis ar kelias dešimtis kvadratinių metrų plotą.

Būtinos žinios

VDU botanikos sodo mokslininkas pabrėžė, kad spanguolėms auginti reikia specifinių žinių, ne visiems šias uogas sekasi prižiūrėti. Neretai spanguolynai sunyksta. „Lietuviai – labai išradingi. Jie dažnai į mokslininkų rekomendacijas numoja ranka ir mano, kad padarys geriau ir gudriau. Ima netinkamai mulčiuoti, rūgštinti dirvą, prilieja per daug vandens. Technologijos pramoniniams spanguolynams sukurtos ir sėkmingai naudojamos jau apie du šimtus metų, todėl nieko naujo išradinėti nereikia“, – akcentavo prof. habil. dr. R.Daubaras.

Pastaruoju metu spanguolių augintojai gali rinktis iš daugybės veislių, kurios yra labai derlingos.

VDU botanikos sodo mokslininkai stambiauogių spanguolių auginimo tyrimus atliko seniai, daugiau nei prieš tris dešimtmečius. Stambiauogių spanguolių kolekcijoje jie yra sukaupę ir tyrę apie 50 veislių. Genofondinėje kolekcijoje yra daug paprastosios spanguolės gamtinių klonų. Jos pavyzdžius botanikos sodo mokslininkai per du dešimtmečius surinko šalies aukštapelkėse: Žuvinto, Čepkelių, Kamanų rezervatuose, Velniabalės pelkėje Zarasų rajone. Mokslininkai prof. habil. dr. R.Daubaras ir dr. Laima Česonienė išvedė 5 lietuviškas paprastosios spanguolės veisles: „Reda“, „Vita“, „Amalva“, „Žuvinta“ ir „Vaiva“. Šių veislių uogos yra derlingos ir labai aromatingos. Technologijų pramoniniams šių veislių spanguolynams dar nėra sukurta. Minėtas veisles labiau tinka auginti nedideliuose mėgėjiškuose sklypuose.

Prof. habil.dr. R.Daubaras paminėjo ir pačias naujausias spanguolių veisles („Crimson Queen“, „Demoranville“, „Mullica Queen“, „Scarlet Knight“), kurios Lietuvoje dar nėra patentuotos. Šiomis veislėmis mokslininkas domėjosi Kanados pramoninėse plantacijose. Jų derlius siekia 40–45 t iš hektaro.

Šiais metais spanguolės atseikėjo vidutinį derlių. Dėl didelės kaitros jas teko dažniau lieti, todėl buvo daugiau sąnaudų – išnaudota daugiau vandens ir elektros energijos.

Parduoda ir uogas, ir uogakrūmius

Stambiauoges spanguoles ne vienerius metus Panevėžio rajone auginantis Vidmantas Vienažinis patvirtino, kad dėl patirties stokos jo ankstesnis spanguolynas sunyko. Jam teko įkurti naują spanguolyną, kuris užima 225 kvadratinius metrus ploto.

Uogas ir spanguolių uogakrūmius pardavinėjantis vyras pastebėjo, kad uogakrūmiai turi labai didelę paklausą. Ypač daug krūmelių su uogomis nuperka rudenį. „Uogos sunoksta didelės, kaip vyšnios. Paskutiniuosius uogakrūmius pardaviau praeitą šeštadienį“, – sakė V.Vienažinis. Pirkėjai perka po du, kartais – po keturis ar šešis uogakrūmius. Vieno jų kaina siekia 5–6 eurus, o vėlyvą rudenį uogakrūmių galima įsigyti perpus pigiau.

Spanguolių augintojas tikino, kad uogos geriausiai dera, kai sodinamos kelios jų veislės. „Pirkėjams paaiškinu, kaip išdėstyti augalus, kaip juos pasodinti, kad iš uogienojų susiformuotų kilimas. Kadangi šis ruduo šiltas, augintojams gera proga juos sodinti“, – pridūrė vyras.

V.Vienažinis sakė, kad šių metų karšti orai derliui nepakenkė. Iš vieno kvadratinio metro spanguolyno pririnka apie kibirą uogų. Paklausių uogų atsargos jau senka. Parduoti jų liko labai nedaug.

Perspektyvi ūkio šaka

Spanguolių auginimu užsiima Mažeikių rajono gyventojas Aurimas Urbonas su šeima. Spanguolynui jie skyrė 18 arų. Šias uogas trečius metus auginantis vyras teigė, kad mintis auginti spanguoles jam kilo ieškant ūkio šakos, kuri būtų perspektyvi ir reikalinga Lietuvos ir Europos rinkoms. Jo ūkyje yra įrengta laistymo sistema su trąšų dozatoriais. Tai padeda užtikrinti gerą spanguolių kokybę. Ūkyje nenaudojami pesticidai ir herbicidai, trąšų normos taip pat labai mažos, kadangi spanguolės nemėgsta didelio tręšimo. A.Urbonas augina trijų veislių spanguoles: „Ben Lear“, „Piligrim“ ir „Stevens“. Kadangi spanguolynas dar jaunas, derlius nėra gausus. Augintojas gausesnio derliaus tikisi sulaukti ateinančiais metais.

„Derlių nuėmėme rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje. Uogos ant krūmelių išsilaiko net iki pavasario ir, svarbiausia, nepraranda savo kokybės“, – tikino vyras.

A.Urbonas sakė, kad šių metų derlių jie naudos savo šeimos poreikiams, dalis uogų atiteko draugams ir pažįstamiems. Kitais metais augintojas žada ieškoti rinkos uogoms realizuoti. Šiais metais supirkėjai už kilogramą spanguolių jam siūlė tik 1,10 Eur. Turgavietėse jų kaina – trigubai didesnė.

Faktai

Spanguolėse gausu organinių rūgščių, fruktozės ir gliukozės, vitamino C, B1, B2, PP, karotino, mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, fosforo, geležies, mangano, jodo. Iš viso suskaičiojami 25 cheminiai elementai. Uogos turi antibakterinių savybių, tinka šlapimo pūslės ir kitų šlapimo takų uždegimui gydyti: jose yra tam tikrų medžiagų, kurios bakterijoms neleidžia prisitvirtinti prie šlapimo takų gleivinės. Medikai rekomenduoja per dieną išgerti po dvi stiklines spanguolių sulčių.

Spanguolėse esanti benzoinė rūgštis mažina rūgimo, puvimo procesus žmogaus organizme, naikina įvairius mikrobus. Didelis pektinų kiekis sudaro netirpius junginius su sunkiaisiais metalais (švinu, gyvsidabriu, stronciu), suriša ir iš organizmo pašalina nuodingas medžiagas, sunkiuosius metalus. Tai svarbu apsinuodijus ar radiacijai pažeidus organizmą. Aktualu ir gyvenantiesiems didmiesčiuose bei kvėpuojantiesiems užterštu oru.