Dauguma ūkininkų žiemą yra laisvesni, bet ne anykštėnas Irmantas Maigis. Jau 20 metų Vėjeliškių kaime (Anykščių r.) sodininkyste užsiimantis vyras turi dar vieną pomėgį, tapusį intensyviu darbu – jau penkerius metus žiemos sezonu jis raugina ir parduoda daržoves.

Prie medelių – nuo 13 metų

I.Maigis yra gimęs Panevėžio rajone, bet gyventi į Anykščių rajoną su šeima atvyko dar vaikystėje. „Nuo 7 metų gyvenu šiame Vėjeliškių kaime, tad esu vietinis. Žemės daug neturiu, bet jos pakanka, kad išsilaikyčiau. Čia, Anykščių krašte, žemė labai brangi, o ir pirkėjų kaip mat atsiranda, nors ir dėl parduodamo lopinėlio“, – pasakojo Irmantas.

Pats Irmantas žemės turi nedaug, vos 2,5 ha. Vyras užsiima vaismedžių, vaiskrūmių, dekoratyvinių augalų auginimu ir prekyba. Taip pat jis prekiauja braškėmis ir braškių daigais.

Sodininkystė – Irmanto mėgstama žemės ūkio šaka nuo pat paauglystės. Su medeliais, jų priežiūra, auginimo ypatumais susipažino būdamas 13 metų, nes teko padirbėti tuomet veikusiame Ažuožerių tarybiniame sodininkystės ūkyje. „Vasarą eidavom dirbti prie medelių: ravėti, ruošti sodinukus, skiepyti. Ruošdavom pačius skiepus“, – prisiminė ūkininkas.

Nakvynės mašinoje

Į pirmąjį turgų prekiauti sodinukais Irmantas nuvažiavo prieš 24 metus,kai draugas jam pasiūlė kartu vykti į Uteną.„Tais laikais iš vaismedžių bendrovės „Anykščių vaismedžiai“ buvo galima pigiau nusipirkti visokių sodinukų ir važiuoti prekiauti į turgų. Prisimenu, kad prekyba tada sekėsi puikiai, taip ir užsikabinau“, –kokia buvo pradžia, dėstė vyras.

Po pirmojo turgaus, kitą savaitgalį jau pats vienas sodinukais prekiavo Molėtuose, o dar kitą savaitgalį – Vilniuje. „Po kelerių metų patys pradėjome auginti vaismedžius, vaiskrūmius. Tada prekiaudavome tik sostinėje. Būdavo, prisikrauni pilną mašiną sodinukų ir išvažiuoji visai savaitei. Nakvodavau mašinoje prie turgaus. Žmona atvažiuodavo, papildymą atveždavo“,– prisiminimais dalijosi Irmantas.

Kol Irmantas dirbo valstybiniame darbe – siuvamųjų mašinų mechaniku derintoju siuvykloje Anykščiuose, prekyba vaismedžiais buvo tik sezoninis darbas. „Su žmona aukodavome savo laiką po darbo ir savaitgaliais, kad galėtume auginti ir prižiūrėti vaismedžius, o kai būdavo prekybos sezonas – pavasarį ir rudenį aukodavome atostogas. Tačiau supratau, kad dirbdamas siuvykloje neuždirbsiu tiek, kiek dirbdamas pats sau, ir siekdamas geresnių rezultatų sodininkystės ūkyje išėjau iš darbo, pasinėriau į augalų auginimo ir prekybos reikalus. 2005-aisiais tapau ūkininku, gavau ūkininko pažymėjimą“, – pasakojo pašnekovas.

Kiekvieną žiemą Irmantas„įsuka“ raugintos produkcijos versliuką – sveikos, skanios ir vitaminingos daržo gėrybės gausiai perkamos.

Pirkėjų yra ir žiemą

Irmanto sodinukų prekybos aikštelė-parduotuvė, esanti Vėjeliškių kaime, žiemąužsidaro. Nors šiųmetę šiltą žiemą pirkėjas atsirado ir... sausio 2-ąją. Tačiau apskritai neįprastai šilta žiema sodininko nedžiugina: kai nėra šalčio, neiššąla kenkėjai, tada vasarą tenka naudoti daugiau apsaugos priemonių.

Pasiteiravus, kokie augalai auginami „Irmanto ūkyje“, pašnekovas ėmė dėstyti tendencijas: „Turim dekoratyvinių: raugeriškiai, azalijos, sidabrakrūmiai, lanksvos, įvairių spalvų ir rūšių hortenzijos, rožės, gražiažiedės veigelės, skiepyti šermukšniai, svyrantys šilkmedžiai. Dabar populiarūs svyrantys maumedžiai. Savo prekyboje turim spanguolių, svyrančių žemuogių, remontantinių braškių. Perka skiepytus svarainius, nes didesni vaisiai. Be to, dažnai perkami raudonlapiai lazdynai, žalialapiai lazdynai. Būtent raudonlapiai duoda gerų riešutų. Taip pat dabar „madingi“ šilkmedžiai. Labai gerai perka graikiškus riešutmedžius, bet jiems reikia daug vietos. Kas turi senelių žemės, perka ir po 50, ir po 60 vienetų – užsodina, kad nedirvonuotų žemė. Na, o į kapines dažniausiai žmonės dabar perka viržius.“

Pavasaris sodininkui – darbymetis, kuomet nemažai įvairių sodinukų tenka susodinti į vazonus. „Atvirame grunte mažai beauginame – vazone išaugintas sodinukas geriau prigyja, nes persodinamas jis praktiškai nepatiria „streso“. Kai kuriuos sodinukus sudedame į dideles dėžes, šaknis užpilame durpėmis, kad nedžiūtų – tokius irgi gerai perka, nes šie vaismedžiai, vaiskrūmiai būna pigesni“, – verslo subtilybes dėstė I.Maigis.

Smalsu pasiteirauti, koks buvo didžiausias sodinukų sandėris. Pašnekovas atviras – didžiausias buvęs už 2500 eurų.

Bendrakeleiviai

Irmanto ūkyje darbuotojai būna samdomi šiltesniuoju sezono metu. „Samdome du ar tris, kai reikia prižiūrėti šiltnamius, sodinukus, ką nors sodinti, dažniau vežti į prekybą. Aišku, paprastai įdarbiname vietinius gyventojus. Nedidelis tas mūsų kaimas – gal vos 9 namai. Daug padėjo brolis, kol buvo nevedęs“, – atviravo ūkininkas.

Po skyrybų su žmona, vyras jai paliko prekybos vietą Vilniuje, o pats pradėjo važinėti į kitų Lietuvos miestų turgus ir muges. Dvi dukros – Greta ir Goda – gyvena ir mokosi Didžiojoje Britanijoje, jos grįžti ūkininkauti nežada. Ištikimiausia Irmanto gyvenimo ir verslo partnerė šiandien yra draugė Gitana. „Jau septynerius metus kartu su ja sukamės sodininkystės ūkyje ir prie versliuko su daržovėmis“, – džiaugėsi vyras.

I.Maigis turi penkis šiltnamius. „Kol kas šių šiltnamių ir vietos užtenka. Tiesa, yra planų juos nugriauti ir pastatyti du naujus, nes senieji tarnauja jau penkerius metus. Patys savo šiltnamiuose užsiauginame agurkų, paprikų, pomidorų. Pavasarį bandysime auginti žemės riešutų– būdamas Ukrainoje pas seserį mačiau, kaip žemės riešutai auga net ne šiltnamiuose, o paprastai, darže“, – ateities planus atskleidė Irmantas.

Teritorijos, kuriose laikomi augalai, aptvertos tvoromis. Aikštelę taip pat saugo ištikimas sargas – keturkojis draugas. „Kol buvom neįsirengę perimetro lazerinės apsaugos, net tris kartus buvo įlindęvagys. Keisčiausia, kad tuo metu buvo daug brangesnių sodinukų, bet vagišius čiupo tik juoduosius serbentus. Na, liko žymių, kad irjįčiupo šuo – matyt, sargiukas buvo gerokai supykęs“, – šypsojosi pašnekovas.

Kiekvieną pavasarį, kol būna neprasidėjęs vaismedžių sezonas, pats Irmantas į specialias dėžes sodina svogūnus, nes žemė dar būna šaltoka. „Skinam po 5–6 kilogramus laiškų kiekvieną dieną“, – pasakojo energijos nestokojantis ir darbo nebijantis ūkininkas.

Žiemos verslas

Pasibaigus šiltajam sezonui ir sodininkystės laikui, kiekvieną rudenį vyras „įsuka“ raugintų daržovių versliuką.

Jau penkerius metus Irmantas raugina daržoves, gamina kopūstų salotas. „Versliukas su daržovėmis: rauginti kopūstai, šešių rūšių kopūstų salotos, rauginti agurkai, pomidorai. Jų gamyba ir realizacija prasideda po rudeninio sodinukų prekybos sezono pabaigos. Lapkričio pirmąją jau prekiaujame savo pagamintomis salotomis ir kitomis gėrybėmis. Šis sezonas trunka maždaug iki balandžio pradžios“, – teigė veiklus 49-erių ūkininkas.

Per vieną kartą Irmantas su Gitana paprastai paruošia iki 400 indelių salotų. „Dirbame, kad būtų ir skanu, ir gražu. Su ciberžole, su paprika ir ciberžole, vien tik su paprika, gruziniški kopūstai, su svogūnais, pagal ukrainietišką receptą, morkos korėjietiškai, plėšyti kopūstų lapai su burokėliais – vardijo, ką gamina pirkėjams. – Pasirinkimas pagal visų skonį.“

Pasiteiravus, kieno tai idėja ir iš kur kopūstai bei receptai, pašnekovas šyptelėjo: „Idėja mano, o receptų ir internete randu, ir patarimų gerų gaunu. Kai ką pats patobulinu, pabandau, pavyksta, ir gaminu. Štai, pavyzdžiui, agurkus daug kas raugina, bet nėra daug tokių, kurie raugintų pomidorus.“

Kaip teigė Irmantas, visa tai skirta tam, kad žiemą nereikėtų sėdėti namuose. Pasiteiravus, kada ūkininkas ilsisi, pašnekovas mini pirmadienį. Ir priduria: „jei išeina“. Man Irmanto ūkyje besilankant sekmadienį, į kiemą grįžo Gitanos vairuojama krovininė mašina – akivaizdu, kad darbas intensyviai vyksta net ir poilsio dienomis. O ir nieko keista – juk savaitgalio dienos visur yra didžiausio turgaus dienos.

Plėstis neplanuoja

Pradėjęs raugintų daržovių verslą, ūkininkas iš savo lėšų ėmė statyti ir nedidelį cechą. „Pastatėme greitai ir nesunkiai“, – pasidžiaugia. Kaip ir tuo, kad šis jo „žiemos verslas“ – su nepakeičiamų vitaminų doze: „Perka raugintų kopūstų sultis. Tai labai sveika skrandžio veiklai. Dabar jas ruošiame tik pagal užsakymą. Na, o raugintų pomidorų recepto niekam nesakau – tai komercinė paslaptis.“ Pasiteiravus apie pelną, ūkininkas atviravo, kad pelnas iš sodinukų verslo neabejotinai didesnis nei iš raugintų daržovių prekybos.

Raugintų daržovių paruošimo technologija, žiūrint iš šalies, neatrodo itin sudėtinga: daržovės supjaustomos mechaniškai, tada viskas ruošiama pagal išbandytus ir laiko patvirtintus receptus. „Viskas pavyko iš pirmo karto, tad iki dabar taip gaminam. Supjaustę, paraugę, savaitę laiko leidžiame šiltai pastovėti – gerai įrūgti. Turi būti maždaug 15 laipsnių temperatūra. Paprastai žiemą įjungiame šildytuvus. O tada jau – į krovinines mašinas ir į prekybą“, – kalbėjo Irmantas.

Savo produkcija – daržovėmis – I.Maigis prekiauja gana plačiai: Anykščių turguje, Ažuožerių sodų prekybos aikštelėje, Širvintų turguje, Rokiškio rajone, Obelių miestelyje ir kt.2019 m. gruodį Anykščiai buvo tapę Lietuvos Kalėdų rezidencija, tad buvo daugiau važiuojančiųjų link šio krašto ir prekyba Ažuožerių sodų prekybos aikštelėje, pasak pašnekovo,tuo laikotarpiu buvo intensyvesnė. „Stodavo net turistiniai autobusai, žmonės lipdavo apsipirkti,“ – džiaugėsi ūkininkas.

O štai Širvintų turguje prekiauti Irmantas pradėjo maždaug prieš 12 metų. „Tiesa, ne daržovėmis prekiavome, o sodinukais, bet pirkėjai jau nuo tada mane pažįsta. Dabar ateina, viską žino, o salotų kainų net nebeklausia. Salotas visada fasuojame į indelius po 1 kg, vieno indelio kaina – 2,50 euro. Turime „etatinį“ pirkėją – jis kas dvi savaites perka po dešimties litrų kibirą raugintų agurkų. Plėstis daugiau turbūt nebesiplėsim – reikia gerai prižiūrėti tai, kas yra. Nors ką gali žinoti“, – šypsojosi vyras.