Iškritusi sniego gausa išbandymu tapo visiems – ir pėstiesiems, ir vairuotojams. Esant tokioms oro sąlygoms vairuotojų prašoma susilaikyti nuo nebūtinų kelionių, kad būtų išvengta nelaimių kelyje. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip gausus sniegas gali pakenkti automobiliams.
Pasak Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovo spaudai Renaldo Gabarto, sniegas didelės tiesioginės žalos automobiliui padaryti praktiškai negali – beveik visos problemos užklupus tokiam stipriam snygiui, koks dalį Lietuvos egzaminavo pastarosiomis dienomis, susijusios su pačių vairuotojų daromomis klaidomis, o didžioji sniego ir šalčio padaryta žala pasirodo atėjus pavasariui.
Aplenkite snieguotas kliūtis
Tačiau sniegui ir toliau gausiai krentant sniegui, gali pasitaikyti ne vieną situaciją, kuri automobiliui naudos tikrai nepridės. Kaip vieną iš dažnai pasitaikančių situacijų, R. Gabartas įvardija bandymą taranuoti pusnis ir būtent tokiu būdu jas įveikti. „Tokiu atveju rizikuojama sulaužyti, deformuoti ar pažeisti priekinėje automobilio dalyje esančias kėbulo detales, sugadinti aušinimo radiatorių, užkimšti ortakius, nuplėšti purvasaugius. Kaktomušos su sniego kauburiais, atsirandančiais pustant ar komunalininkų technikai kelkraščiuose suformavus „bortus“ ypač skausmingos, kai spustelėjus šalčiui drėgnas sniegas suledėja.
Be to, stora sniego danga trukdo įvertinti važiavimo trajektorijoje esančias kliūtis – kelkraščių bordiūrus, akmenis, duobes ir pan. Dėl šių priežasčių ypač atsargiai reiktų važiuoti menkai žinomais keliais, nes užvažiavus ant jų galima pažeisti automobilio dugną, pramušti karterį, apgadinti važiuoklės detales“, – galimas rizikas vardija R. Gabartas.
Nuvalykite visą sniegą
„Taip pat tipiniu problemų sukūrimu „lygioje vietoje“ galima laikyti sprendimus leistis į kelionę nenuvalius nuo automobilio viso sniego, o tik prasigramdžius nedidelį plotą ant priekinio stiklo. Taip vairuotojas drastiškai komplikuoja savo paties galimybes matyti kas vyksta kelyje ir adekvačiai reaguoti į įvairias situacijas“, – sako specialistas ir priduria, kad automobilio stogo esanti sniego „kepurė“ staigiai stabdant gali užslinkti ant priekinio stiklo ir taip kelyje sukelti papildomus nepatogumus.
Dar viena grėsmė kylanti nenuvalius viso automobilį padengusio sniego – apgadinti ir iš paskos važiuojančias transporto priemones. „Taip galima pridaryti rimtų nemalonumų važiuojantiems iš paskos, jei nuo nevaleikos mašinos stogo sniegas (ypač suledėjęs jo gabalas) nuskrietų ir pataikytų į ta pačia kryptimi judančio automobilio stiklą“, – sako jis.
Automobilį valykite tam skirtomis priemonėmis
Papildomų nemalonumų gali kilti ir bandant automobilį apgaubusį sniegą ir ledą pašalinti su ne tam skirtais įrankiais, pavyzdžiui: „Grandant sniego kastuvais ar šepečiais, skirtais kitiems ūkio darbams, subraižyti dažų dangą ar netgi stiklus yra lengviau nei gali atrodyti“. Dar vieną, kaip žiemos keliamą komplikaciją, R. Gabartas įvardijo sniego kaupimąsi ratlankiuose.
„Paprastai jis atsiranda įstrigus pusnyse ir dažnu atveju išbalansuoja ratus bei sukelia vibraciją. Tai yra, to galima po sėkmingos gelbėjimosi operacijos tiesiog išvalant sniego ar ledo sankaupas“, – sako jis. Taip pat R. Gabartas rekomenduoja su savimi vežiotis buksyravimo lyną, o jei yra galimybė ir sniego kasimo priemonę. Gyvenantiems atokesnėse užmiesčio vietose į kasdienes keliones pasiimti pjūklą ar kirvį.