LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Po verslininkų protestų, kai įvairiuose šalies miestuose buvo dedami gedulo vainikai, degamos žvakės ir statomi juodi kryžiai dūstančiam smulkiajam ir vidutiniam verslui, Vyriausybė pradėjo atlaisvinti suvaržymus verslui. Tačiau pandemijos ir karantino „užrakinti“ verslininkai nesitraukia ir tvirtina teismuose ieškosiantys atsakymo, kodėl stambiesiems viskas leidžiama, o smulkieji yra diskriminuojami.
Situacija prekyboje tragiška
Praėjusį trečiadienį Vyriausybė patvirtino planą, kaip etapais bus išeinama iš karantino. Nuo pirmadienio bus leidžiama dirbti kai kurioms ne maisto prekių parduotuvėms,kioskams, paviljonams (išskyrus esančius turgavietėse), jei jie turi įėjimą iš lauko, ir kurių bendras prekybos plotas neviršija 300 kv. m. Keliama sąlyga – vienam klientui būtina užtikrinti ne mažesnį kaip 20 kv. m plotą arba vienu metu aptarnauti ne daugiau kaip vieną asmenį.
Leidžiama veikti kirpėjams ir grožio paslaugų teikėjams. Jei paslaugos užtrunka trumpiau nei 15 min., privaloma užtikrinti 10 kv. m, o ilgiau trunkančioms paslaugoms– 20 kv. m plotą vienam klientui. Jei plotas mažesnis, vienu metu leidžiama aptarnauti tik vieną klientą. Taip pat leista vykdyti ne maisto prekių prekybą lauko sąlygomis nuo laikinų prekybos įrenginių.Viešose prekybos vietose bus galima prekiauti gėlėmis.
Vyriausybės pasitarime, kuriame buvo svarstomas karantino atlaisvinimo planas, kalbėjusi Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė teigė, kad situacija prekyboje tragiška – elektroniniai pardavimai nekompensuoja praradimų, kai kurios įmonės nėra gavusios jokios paramos.„Tai nėra verslo atvėrimo planas. Pagal dabartinį scenarijų prekybos centruose esančios parduotuvės, kurios neturi atskiro įėjimo iš lauko, būtų atidaromos tik daug vėlesniame etape, kuriame numatomas visiškas atlaisvinimas. Tačiau to galime net nesulaukti“, – perspėjo prekybos įmonių atstovė.
Ji pateikė statistikos, kad iš 19 tūkst. mažmeninės prekybos įmonių dabar neveikia apie 5 tūkst. „Veikiančiose prekybos įmonėse epidemiologinė situacija gera, ten nėra fiksuojama židinių. Darbuotojai užkratą atsineša iš šeimų, tie atvejai neišplinta.Remiantis 75 proc. veikiančių prekybos įmonių pavyzdžiu, galima teigti, kad prekybos vieta yra saugi apsipirkti. Tad daryti tik mažus žingsnius ir neatverti prekybos, mūsų nuomone, yra tiesiog nepagrįsta“, – tikino R.Vainienė.
Kas prisiims atsakomybę?
Verslininkai girdėjo valdžios pažadų, kad grožio paslaugos ir ne maisto prekių parduotuvių veikla bus atidaroma nuo vasario 8 d., tačiau Vyriausybė, gavusi neigiamas ekspertų komisijos išvadas, karantino laisvinimą atidėjo. Tai suveikė kaip detonatorius, kuris paskatino prekybos ir paslaugų verslo atstovus protestuoti, kad smulkiajam ir vidutiniam verslui nebūtų galutinis „Amen“.
Už dūstantį verslą gedulingus vainikus guldę verslininkai aiškino, kad juos piktina verslui taikomi dvigubi standartai, kai stambiems prekybininkams leidžiama prekiauti visomis prekėmis, o smulkieji verslai uždaromi. Pasak jų, Vyriausybė susikūrė labai įdomią sistemą: ji negali atsakyti už savo veiksmus, nes vadovaujasi ir prisidengia ekspertais, kurie neatsako už savo žodžius. Kaltų nėra, pajamų negaunančių žmonių finansinės atsargos senka, o išreikšti savo nuomonę galimybių ir laisvės lieka vis mažiau.
Ruošia ieškinius teismui
Smulkiajam verslui atstovaujančių organizacijų atstovai tvirtina, kad žmonės žlunga finansiškai ir morališkai, tad laukia didelės bėdos. „Gerai, kad Vyriausybė pagaliau priėmė bent tokius sprendimus, gal po savaitės bus padaryti kiti pozityvūs žingsniai. Nes po to, kai Vyriausybė po ekspertų išvadų atsitraukė ir nesvarstė, kaip atlaisvinti prekybą ir paslaugas, žmonės buvo apimti nevilties“, – teigė Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (LSVVT) pirmininkė Dalia Matukienė.
Vyriausybės sprendimas atlaisvinti verslą nesustabdė verslininkų pasiryžimo kreiptis į teismus dėl Vyriausybės daliai verslų esą sudarytų diskriminacinių sąlygų. Pasak LSVVT pirmininkės, ruošiamasi teikti grupinius ieškinius.
„Manome, kad turi būti labai aiškiai atsakyta, ar tiek per pirmąjį, tiek per antrąjį karantiną smulkieji verslai nebuvo diskriminuojami. Dėl to kreipiamės ir į Konkurencijos tarybą, bet ten mums miglotai paaiškino, kad galbūt po 3 metų pasakys, ar buvo konkurencijos pažeidimas. Jaučiame diskriminaciją ir norime atsakymo. Jeigu to nepadarys Lietuvos teismai, lieka ES institucijos. Norime, kad vieną kartą tokia praktika Lietuvoje baigtųsi“, – tvirtino D.Matukienė.
Ir draudžiant, ir laisvinant veiklas verslininkai sako pasigendantys logikos. „Kodėl negalima atidaryti kaimo turizmo sodybų, kur galėtų atvažiuoti viena šeima, o į kino teatrą leisti, tarkim, po 10 žmonių? Svarbiausia pasirūpinti saugumo priemonėmis“, – svarstė LSVVT pirmininkė.
Pasak jos, didžiausia problema, kad žmonės praranda pasitikėjimą valdžia. „Didelėmis pastangomis iš šešėlio ištraukėme apie 20 proc. savarankiškai dirbančių asmenų. Dabar šešėlin gali pasitraukti dar daugiau. Jau ir dabar žmonės taip dirba, nes reikia išmaitinti šeimas“, – liūdną padėtį konstatavo D.Matukienė.
Žmonės jau „ant ribos“
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) vadovė Zita Sorokienė tvirtino, kad smulkusis verslas merdi, miršta: „Iš Užimtumo tarnybos mokamų 257 eurų reikia susimokėti nuomos, verslo ir buities komunalinius mokesčius, išsimaitinti bei išmaitinti šeimas. Žmonės jau „ant ribos“.“
Dar labiau juos audrina ir pykdo nevienodos sąlygos smulkiesiems ir stambiesiems. „Manome, kad Vyriausybė įteisino diskriminaciją ir konkurencijos pažeidimą, nustatydama nevienodas sąlygas didiesiems prekybos centrams ir smulkiajai prekybai, paslaugoms. Reikėjo leisti prekiauti tik maisto ir galbūt higienos prekėmis. O dabar centruose kalnai pramoninių prekių, kurių prekyba kitose parduotuvėse, turgavietėse draudžiama. Tokios akivaizdžios diskriminacijos dar nėra buvę. Nekaltiname didžiųjų prekybininkų, nes jiems tokią išskirtinę teisę suteikė mūsų Vyriausybė“, – konstatavo smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų atstovė.
Ji įsitikinusi, kad tokiame kontekste draudimas prekiauti pramoninėmis prekėmis turgavietėse, kurių dauguma yra lauko, tėra pataikavimas stambiam verslui. „Uždarius prekybą turgavietėse padidėjo srautai centruose. Turgavietės turi po kelis įėjimus ir išėjimus, čia saugiau nei prekybos centruose, kur dabar žmonių spūstys. Kodėl neleidžiama padėti smulkiesiems išgyventi, reikalaujant laikytis saugumo priemonių?“ – klausė ir pati atsakymą pateikė Z.Sorokienė.
Žlunga pasitikėjimas valdžia
Pasak LSVPA pirmininkės, dar vienas pasitikėjimą valdžia žlugdantis dalykas yra skirtingos Vyriausybės narių, ekspertų nuomonės, kai vieni siūlo vieną, o kiti – kitą. Galiausiai ir ekspertų grupės sudėtis. „Ten dalyvauja stambaus verslo atstovai, o smulkiųjų atstovo nėra. Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybą sudaro 48 asociacijos, bet atstovo irgi nėra. Kodėl? Tie ekspertai neleidžia smulkiesiems dirbti. Kodėl jie tylėjo ir nepatarė Vyriausybei suvaržyti stambiųjų centrų prekybos, paliekant tik maisto produktus, kai buvo susirgimų pikas?“ – klausė Z.Sorokienė.
LSVPA pirmininkė sakė labiausiai susirūpinusi savarankiškai dirbančiais asmenimis, kurių yra daugiau kaip 200 tūkst. Iš jų kone pusė (apie 80 tūkst.) dirba turgavietėse. Ji teigė, kad merdinčiam verslui šiek tiek deguonies suteiks dabar derinamos pagalbos priemonės, tačiau nemažai daliai verslininkų bus sunku atsitiesti.
Į derinamą antrąjį paramos verslui paketą, skirtą padėti labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems verslams, įtraukti ir savarankiškai dirbantys asmenys. „Jame numatytos vienkartinės subsidijos pagal 2019 metais sumokėtą gyventojų pajamų mokestį, turgaviečių mokesčių kompensacija, bet tai pati minimaliausia pagalba.Problema ta, kad savarankiškai dirbantiems asmenims valdžia nebenori skirti patalpų nuomos mokesčio kompensacijos, kuri buvo skirta per pirmąjį karantiną. O juk kirpyklos, siuvyklos ir taisyklos nuomoja patalpas. Žmonės bus diskriminuojami, vėl kils nepasitenkinimas“, – perspėjo smulkiųjų verslininkų atstovė.
Neskuba mokėti subsidijų
Parlamentaras „valstietis“ Valius Ąžuolas sakė pritariantis, kad dabar smulkus verslas yra diskriminuojamas. „Štai kaimynai latviai ir dideliems, ir mažiems prekybininkams leidžia prekiauti tik maisto produktais. Dideliuose centruose prie kitų prekių neprieisi, jomis neprekiaujama. Ten vienodos sąlygos visiems, o pas mus kitaip. Vyriausybė jau atvirai daro viską, kad stambus verslas kuo daugiau uždirbtų“, – konstatavo seimūnas.
V.Ąžuolas sakė, kad jį stebina tai, kokiais tempais yra išmokamos subsidijos nuo pandemijos nukentėjusiam verslui. Per sausio mėnesį iš 150 mln. eurų paramos paketo smulkiajam ir vidutiniam verslui įmones pasiekė vos 2,1 mln. eurų.
„Pavasarį,kai viską pradėjome nuo nulio ir nebuvo patirties, paramą mikroįmonėms sugebėjome išmokėti per 3 dienas. Dabar schemos tos pačios, bet procesas labai užtrunka.Gal tai jau net tyčinis vilkinimas? Gal siekiama, kad kuo daugiau smulkiųjų verslų bankrutuotų? Verslui brangi kiekviena diena. Gal ekonomikos ir inovacijų ministrei svarbiau socialiniame tinkle „TikTok“ pabendrauti ar pianinu paskambinti, nei padėti verslui?“ – svarstė seimūnas.
Jis kritikavo sprendimą „nubraukti“ kompensacijas už patalpų nuomos mokesčius smulkiems verslininkams. „Argumentuojama, kad tuo pasinaudojo stambesni prekybininkai. Jeigu identifikuotos spragos, tai gal jas užlopykime, bet neatimkime kompensacijos, nes savarankiškai dirbantys asmenys iš 257 eurų išmokos nuomos nesusimokės, to nepakanka šeimai išmaitinti“, – sakė V.Ąžuolas.
Kitose ES šalyse jau anksčiau pradėta švelninti karantiną. Pavyzdžiui, Estijoje griežti veiklos draudimai galiojo tik nuo gruodžio 28 d. iki sausio 17 d.Paskui buvo atidaryti restoranai, sporto klubai ir kt. įstaigos, o nuo sausio 25 d. į mokyklas leista grįžti visiems mokiniams.
Austrijoje jau leista atsidaryti parduotuvėms, mokykloms ir kirpykloms. Apribojimus sušvelnino ir nuo COVID-19 itin nukentėjusi Italija.
