Smulkūs ir vidutiniai ūkiai, siekiantys pagerinti veiklos rezultatus, nuo spalio pabaigos galės pasinaudoti parama  pagal naują Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“. Paraiškas iki metų pabaigos gali teikti smulkius ir vidutinius gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės ūkius valdantys fiziniai ir juridiniai asmenys. Pirmajam paraiškų teikimo etapui pagal šią naują priemonę numatyta skirti 9 mln. eurų.

Parama skirta ūkio veiklos plėtrai

Kaip numatyta rugsėjį patvirtintose SP priemonės įgyvendinimo taisyklėse, paraiškas gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir planuojantys vykdyti žemės ūkio veiklų plėtrą: žemės ūkio produktų gamybą arba savo ūkiuose užaugintos produkcijos perdirbimą ir pateikimą rinkai . Dėl paramos taip pat gali kreiptis ir pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, vykdantys savo narių valdose išaugintų, pagamintų žemės ūkio produktų supirkimą ir realizavimą, taip pat žemės ūkio produktų perdirbimą.

SP priemonė „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“  skirta gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriaus ūkiams. Svarbu atkreipti dėmesį, kad daržininkystės sektoriui priskiriamos investicijos, susijusios tik su šviežių daržovių gamyba (nepriskiriamos nenatūraliai išdžiovintos ir natūraliai išdžiūvusios ankštinės daržovės) arba perdirbimu – vakuumavimu, konservavimu, atšaldymu, užšaldymu.

Šios paramos priemonės tikslas – pagerinti bendrus valdos veiklos rezultatus, tad ūkininkai  paramos lėšas gali investuoti į būtinas priemones veiklos plėtrai, pavyzdžiui, į naujas technologijas, kurios mažina gamybos savikainą, didinamas žemės ūkio augalų derlingumas, gerinamas gyvūnų produktyvumas ir sveikatingumas, kuriami geresnės kokybės maisto produktai ir plečiamos pardavimo rinkos, mažinamas neigiamas poveikis aplinkai ir tokiu būdu didinamas ūkio konkurencingumas.

Smulkūs ir vidutiniai ūkiai už  paramos lėšas gali įsigyti naują žemės ūkio techniką ir įrangą, naujus technologinius įrengimus, skirtus žemės ūkio sektoriaus pirminiams žemės ūkio produktams apdoroti, perdirbti, paruošti realizacijai, taip pat  naują kompiuterinę ir programinę įrangą, susijusią su įsigyjamos įrangos ar technologinio proceso valdymu; naujas N kategorijos transporto priemones, skirtas žemės ūkio produktams gabenti (pienovežiai, sunkvežimiai gyvuliams vežti, transporto priemonės su temperatūros režimu). Parama taip pat gali būti panaudota  būtinų pastatų ir statinių naujai statybai, rekonstravimui ar kapitaliniam remontui,  infrastruktūros valdoje įrengimui ir sutvarkymui, o taip pat daugiamečių augalų įsigijimui.

Vienam projektui įgyvendinti pagal šią SP priemonę gali būti skirta iki 200 000 Eur, kompensuojant iki 65 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Jauniesiems ūkininkams, kurie pirmą kartą kreipsis paramos pagal šią priemonę, paramos intensyvumas gali būti padidintas 15 procentinių punktų.

Didžiausia bendra paramos gavėjo, susijusių įmonių, sutuoktinių gauta paramos suma per 2023–2027 metų laikotarpį pagal priemonę negalės viršyti 400 000 Eur.

Mažesnė konkurencija paramai gauti

Lig šiol smulkūs ir vidutiniai ūkiai buvo remiami pagal  Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (toliau – KPP). Smulkūs ūkiai galėjo pasinaudoti parama pagal priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ – ji buvo skiriama ūkiams, kurių įregistruotos žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte, yra ne mažesnis kaip 4000 Eur ir ne didesnis kaip 7999 Eur. Didžiausias išmokos dydis – 15000 Eur.

Ūkiams, kurių įregistruotos žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte, yra ne mažesnis kaip 8000 Eur, parama galėjo būti skiriama pagal KPP priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.

„Pagal šią priemonę buvo sulaukiama didelio pareiškėjų skaičius, todėl smulkiems – vidutiniams ūkiams buvo sunku konkuruoti su didžiaisiais ūkiais“, – pažymi Snieguolė Valiulienė, Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė. 

„Atliekant ankstesnio programavimo laikotarpio analizę, buvo pastebimas didėjantis atotrūkis tarp smulkių ir vidutinių bei didelių ūkių, diegiant pažangias technologijas, jų modernizacijos lygis išliko žemas. Į tai buvo atsižvelgta rengiant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą, todėl ir buvo nuspręsta diferencijuoti paramą pagal pareiškėjų ūkių dydžius“, – paaiškina specialistė.

Strateginiame plane išskiriamos trys  ūkių kategorijos priklausomai nuo jų žemės ūkio valdos ekonominio dydžio.

Labai smulkių ūkių kategorijai priskiriami ūkiai, kurių įregistruotos žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte, yra ne mažesnis kaip 4000 Eur ir ne didesnis kaip 16000 Eur.

Smulkių – vidutinių ūkių kategorijai priskiriami ūkiai, kurių įregistruotos žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte, yra ne mažesnis kaip 16001 Eur ir ne didesnis kaip 30000 Eur.

Trečiai kategorijai priklauso ūkiai, kurių įregistruotos žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte, yra ne mažesnis kaip 30001 Eur.

Lietuvos daržovių asociacijos ekspertė Zofija Cironkienė pripažįsta, jog anksčiau smulkiems ir vidutiniams ūkiams buvo sunku konkuruoti dėl paramos. „Ne visiems pavykdavo surinkti prioritetinių balų, daugiau galimybių galėdavo tikėtis tie ūkiai, kurie kooperuodavosi, – pažymi Z. Cironkienė.

Didžioji dauguma Lietuvos daržovių asociacijai priklausančių narių – smulkūs ir vidutiniai ūkiai. „Tačiau didžioji lauko daržovių dalis, kurias matome prekybos vietose, yra išaugintos didžiuosiuose prekiniuose ūkiuose, kurių ne tiek jau ir daug. Asociacijoje neturime nė vieno daržininkystės ūkio, kuris būtų pradėtas plėtoti po buvusio daržininkystės kolūkio privatizacijos – visi mūsų nariai pradėjo ūkininkauti nuo plyno lauko, įskaitant ir didžiuosius daržininkystės ūkius. Dabar po truputį vaikai jau perima tėvų ūkius, aktyviai įsijungia į asociacijos veiklą. Žinoma, kiekvienas ūkininkas turi planų ir poreikių, tačiau jų galimybės augti yra skirtingos. Kiekvieno ūkio sėkmė ir augimo tempas priklauso ne tik nuo ūkininkų noro vystyti daržininkystės ūkį, bet ir intuicijos, domėjimosi naujovėmis, organizuotumo, vadybos gebėjimų, verslumo. Norint augti, reikia gebėti strategiškai planuoti, nebijoti kooperuotis, vykdyti bendrus projektus, nes konkurencija daržovių rinkoje didelė. Nors ne visi smulkūs ūkiai išdrįsta įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui, nuosekliai vykdyti didesnius plėtros projektus, mes labai skatiname ūkininkus pasinaudoti paramos galimybėmis", – teigia Z. Cironkienė.

Smulkių ir vidutinių šalies ūkių paramai 2023-2027 m. laikotarpiu pagal SP intervencinę priemonę „Smulkių – vidutinių ūkių plėtra“ skirta 45 mln. Eur.  pirmasis paraiškų teikimo etapas pagal šią priemonę prasideda spalio 31 dieną, o paraiškas galima teikti  iki metų pabaigos – gruodžio 29 d.