Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Smulkiesiems pieno ūkiams išimties nebus – privalės įsigyti šaldytuvus

Lieka vos 9 mėnesiai iki dienos, kai smulkiuose pieno ūkiuose, kur yra melžiamos vos 3 ar iki 10 karvių, turės būti įrengti šaldytuvai, beje, atskirose patalpose. Tokią žinią Suvalkijos regiono smulkūs pieno tiekėjai pasitinka be entuziazmo. Nors jie tikėjosi, kad toks reikalavimas užmirštas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) bei Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistai primena, kad jis niekur nebuvo dingęs ir pats metas tam ruoštis.

Nori aiškumo

Vilkaviškio rajone smulkūs pieno tiekėjai ūkiuose primelžtą pieną suveža į kelias pienines – Bartninkuose veikiantį žemės ūkio kooperatyvą (ŽŪK) „Melbras“ bei į Alksnėnuose įsikūrusį ŽŪK „Senoji kryžkelė“. Mažų pieno ūkių šeimininkai šį pavasarį tarpusavyje svarstė, ar tikrai nuo 2023 metų sausio 1-osios jiems reikės savo ūkiuose pasistatyti pieno šaldytuvus ir kiek tai kainuos, jeigu juose turės laikyti pamelžtą pieną. Patys neradę atsakymo, rūpimą problemą išsakė „Valstiečių laikraščio“ redakcijai.

Tris karves laikanti aktyvi Vilkaviškio rajono ūkininkė Vilija S. (pavardė redakcijai žinoma) „Valstiečių laikraščiui“ papasakojo pavasario pradžioje sunerimusi, nes niekur spaudoje, taip pat ŽŪM ar kitų tarnybų pranešimuose, nerado informacijos, ar nuo kitų metų pradžios dar bus reikalaujama smulkiuose pieno ūkiuose turėti pieno atšaldymui skirtus šaldytuvus, ar ne. Pasak jos, šis reikalavimas pareikalautų tikrai didelių investicijų iš tokio mažo ūkio, kaip jos. Su tokia pačia problema susidurtų ir kiti smulkieji pieno ūkiai, kurių Vilkaviškio krašte dar yra nemažai.

„Nežinau, kaip tokį šaldytuvą reikės įsigyti, ar bus kompensuojamos išlaidos? Dar ir elektra labai brangi, taip pat šaldytuvui reikės atskiros patalpos. Bet svarbiausia, kad laikome vos kelias melžiamas karves. Kai jos užtruks ir neduos pieno, kuo tada reikės tokį talpų šaldytuvą užpildyti? Manau, kad nusipirkus šaldytuvą reikia ir daugiau karvių“, – savo nuomone pasidalino vilkaviškietė.

Ne tik ji, bet ir kiti smulkūs pieno tiekėjai baiminasi nemenkų papildomų išlaidų. Žmonės nežino, kokiu principu toks šaldytuvas dirbs, ar prireikus jį bus galima išjungti. Iki šiol, anot problemą išsakiusios ūkininkės, vasaros metu, kad pamelžtas šviežias pienas nesugižtų, vieni talpas su pienu atvėsindavo nuleidę į šulinius, kiti dėdavo trumpam į šaldiklius.

Smulki ūkininkė minėjo, kad žmonės vis dar turėjo vilčių, jog tokiems mažiukams pieno statytojams ir toliau nereikės šaldytuvų, juolab kad daugeliui pieninė taip arti, kad nuvežti iki jos pieną užtrunkama vos keletą minučių. „Mums turėtų paaiškinti, kodėl jų reikės. Ieškojau atsakymo visur, bet nesuradau. Mes, sunešę pieną, susirenkame ir vis pasišnekame, ar čia jų reikės, ar ne? Kai dabar daug kas keičiasi, gal jau toks reikalavimas atšauktas?“ – retoriškai teiravosi ji.

Pasak ūkininkės, kaimo žmonės svarsto ir kokiu principu nuo kitų metų pradžios būtų surenkamas pienas, jeigu naujovės neaplenks, kaip bus imami mėginiai pieno tyrimams.

Daug metų dirbo senoviškai

Vilkaviškietė atkreipė dėmesį, jog nemažai smulkių pieno ūkių susiduria su finansiniais sunkumais. Ji patikino, kad dabar esminis reikalas yra net ne šaldytuvas ir nauja tvarka, o ar iš viso apsimokės laikyti kelias karves, kai tokios brangios trąšos.

„Jau reikia tręšti laukus, pievas ir pirmiausia išlaidos kirs „per trąšas“. Užtat pavasarį ūkininkams taip neramu – kiek šiemet kainuos pašarų pasiruošimas, jeigu ir toliau nutarsime laikyti karves. Dabar mus „spaudžia“ ne tik mėšlidės, nes jau ir jų reikia, net jei vieną karvę laikai, bet dar ir šaldytuvai, todėl reikia pasiskaičiuoti, ar ekonomiškai apsimoka laikyti karves. Mes jau tik pieno pardavimui jas ir laikome, nes vien iš to gyvename. Iš viso apie šituos dalykus reikia kalbėti. Per radiją labai daug kalbama apie didžiuosius ūkininkus, kad jiems turėtų būti leidžiama skolintis, bet kaip reikės išgyventi mums su trimis karvėmis?“ – klausė pieno tiekėja.

Vilija S. nusakė ir situaciją, dėl ko beveik 60 metų amžiaus sulaukę žmonės kaimuose dar nesiskiria su keliomis karvutėmis. Jos teigimu, jie jokio kito darbo nedirba, gyvena tik iš savo smulkaus ūkio. „Užimtumo tarnyba nieko negali tokiam kaimo žmogui pasiūlyti, nes jau nei sveikatos, nei sugebėjimų nėra daug. Į pensiją išeisiu tik po 5 metų, būdama 65-erių. Mes papuolėme į užburtą ratą – reikiamo darbo stažo sukaupę neturime. Anksčiau mažai uždirbome, todėl tik Ligonių kasai patys mokėjome, o „Sodrai“ mokėti nebuvo iš ko. Taip nutiko, kad iš tų trijų karvių gyvename. Mums reikia labai rimtai pasiskaičiuoti, ar pertvarkant ūkį mums nereikės primokėti ir dar nebus iš ko skolintis“, – rūpesčiais pasidalino vilkaviškietė.

Mažame karvių ūkyje – tik rankų darbas, modernių melžimo aparatų moterys neturi. „Galvoju, kad reikėtų šiek tiek daugiau karvių ir tada šaldytuvas būtų visai neblogas sprendimas. Vietoje to, kad veži į pieninę, degini degalus, tai mainais susimoki už elektrą. Tiktai reikia, kad jaunesnių žmonių dirbtų ūkyje, o jų nėra“, – užsiminė ūkininkė.

Ji skaičiavo, kad pagal senovišką tvarką jie taip be šaldytuvo dirbo 32 metus. Sekėsi gana neblogai. Pasak moters, nešė pamelžtą pieną į pieninę ir atrodė, kad iki savo amžiaus galo neš. Todėl didesnes viltis Vilkaviškio rajono pieno statytojai deda į pieninių, kurioms pristato pieną, vadovus. Sako, jeigu jie bus suinteresuoti išlaikyti pieno kiekius, galbūt už simbolinę kainą išnuomos ūkininkams šaldytuvus, tada patiems beliktų susimokėti tik už elektrą.

Tačiau ji mato ir kitokią galimą įvykių eigą. „Vyko labai karštos diskusijos, bet paskui naujovė visai nutilo, buvo atidėta metams – iki 2023 metų sausio. Per tą laiką užgožė visai kiti reikalai ir kalbos baigėsi, tai kiti ir pamiršo. Dabar laukiame naujų metų, bet čia dar gali ir naujos korekcijos įvykti. Dabar Lietuvoje didžiulis ukrainiečių srautas, gali reikėti daugiau pieno, todėl tie šaldytuvai dar gali „atšokti“, – vylėsi Vilkaviškio krašto ūkininkė.

IŠNAŠA:

Žmonės vis dar turėjo vilčių, kad tokiems mažiukams pieno statytojams ir toliau nereikės šaldytuvų, juolab kad daugeliui pieninė taip arti, kad nuvežti iki jos pieną užtrunkama vos keletą minučių.

Komentarai

Šaldytuvams – parama

Nors ES teisės aktuose numatyta, kad pamelžtas pienas turi būti nedelsiant atvėsintas iki ne aukštesnės kaip 8 °C temperatūros, jei jis surenkamas kasdien, arba ne aukštesnės kaip 6 °C temperatūros, jei surenkamas ne kasdien, Lietuvoje iki šiol dar taikoma išimtis – kai pienas pristatomas per 2 val. po melžimo, jo atšaldyti nereikia. Tačiau žemės ūkio ministro įsakymu išimties neliks nuo 2023 m. sausio 1 d. – visas superkamas pienas turės būti atšaldytas iki 8 °C.

Problema ta, jog pagal pieno tyrimų duomenis nemažos dalies pieno, kuris atvežamas į pieno perdirbimo įmones, bendras bakterijų skaičius viršija nustatytus reikalavimus ir jo kokybę blogina būtent tai, kad pamelžtas pienas nėra atšaldomas iš karto po melžimo.

VMVT, kuri yra atsakinga, kad vartotojams būtų tiekiami kokybiški ir saugūs pieno produktai, siūlymu buvo parengtas Pieno supirkimo taisyklių pakeitimas, o pieno gamintojams tokiam pokyčiui pasiruošti, taikomas pereinamasis dvejų metų laikotarpis. Ne vienerius metus daug diskutuota apie priemones, kurios galėtų padėti pieno gamintojams gerinti pieno kokybę. Ji ypač svarbi visai maisto tiekimo grandinei. Pieno gamintojai buvo informuoti ir raginami naudotis parama pieno šaldymo įrangos įsigijimui, kurią buvo galima gauti pagal įvairias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones.

Nuo 2020 m. išskirtinai smulkieji ūkininkai, užsiimantys pienine galvijininkyste, buvo kviečiami Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikti paraiškas dėl paramos savo ūkiams stiprinti. Ši parama skirta pieno gamintojams, laikantiems nuo 3 iki 9 pieninių veislių karvių, jiems skiriama 100 proc. išmoka, sudaranti iki 15 tūkst. Eur. Investuojantiems būtent į pieno šaldymo įrangą suteikiamas prioritetas, jiems skiriama 20 atrankos balų. Per dvejus metus (2020–2021 m.) buvo paremta apie 890 pareiškėjų, jiems skirta per 13 mln. Eur. 2022 m. pieninės galvijininkystės smulkiesiems ūkiams taip pat skirta 5 mln. Eur. Norintys gauti paramą šaldymo įrangai įsigyti turėjo suskubti – paraiškų priėmimas baigiasi kovo mėnesį.

ŽŪM Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyrius

Data – vis arčiau

Įgyvendinant ES Reglamento 853/2004 nuostatas dėl pieno temperatūros režimų užtikrinimo numatyta, kad pienas turi būti nedelsiant atvėsintas iki ne aukštesnės kaip 8 °C temperatūros, jei jis surenkamas kasdien, arba ne aukštesnės kaip 6 °C temperatūros, jei surenkamas ne kasdien. Šio Reglamento užtikrinimą kontroliuoja EK Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas. Lietuvoje taikomos pieno ir pieno produktų, saugos oficialios kontrolės sistemos, direktorato 2016 metais atlikto patikrinimo metu atkreiptas dėmesys į tam tikrus neatitikimus su galiojančio reglamento nuostatomis.

Vadovaujantis ŽŪM patvirtintomis taisyklėmis buvo suteikta išlyga atvejams – supirkti pieną, kai pienas pristatomas per 2 val. po melžimo, perkeliant jo atšaldymą pieno supirkėjui. Bendru sutarimu 2021 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D–48 buvo pakeistos kai kurios Pieno supirkimo taisyklių nuostatos, atsisakant ankstesnių išlygų dėl galimybės supirkti neatšaldytą tik ką pamelžtą pieną 2 val. po melžimo, pristatant pieną į perdirbimo įmonę, jo temperatūra neturi viršyti 10 °C. Pieno temperatūra turi būti matuojama kiekvieno priėmimo metu. Šios nuostatos įsigaliojimo terminas numatytas nuo 2023 m. sausio 1 d.

VMVT Viešųjų ryšių skyrius

Rekomenduojami video