Lazdynų riešutų augintojai pradeda šiemečio derliaus skynimo sezoną ir tikina, kad jis – kur kas gausesnis nei ankstesniais metais. Jų Lietuvoje kasmet užauginama vis daugiau. Todėl riešutininkams vis dažniau iškyla klausimas – kur reikės realizuoti šiemetį derlių, nors pernykščio derliaus likučių jau vargu ar pas ką užsilikę.

Skaniausi - lazdynų  

Kajackiškės kaime (Kazlų Rūdos sav.) gyvenantis Evaldas Kakarieka – pagal išsimokslinimą inžinierius, dabar – jau užtarnautame poilsyje, bet kaip sodininkas, dar pilname jėgų žydėjime. Jam su augalais draugauti sekasi. „Labai džiaugiuosi, kad gyvenu gamtoje ir užsiimu uogų ir riešutų auginimu. Šilauogių sezoną baigėme, lazdynų riešutų skynimo pradedame“, - rugpjūčio pabaigoje pasakojo Kajackiškės kaimo riešutyno savininkas.

Jo sodybos kiemas - 2 ha žemės, tad jame telpa, ko šeimininkui reikia. Graikinių riešutmedžių, kurie auga didžiuliai ir jiems reikia didelės teritorijos, Evaldas turi labai mažai – vos kelis medžius. „Aš tokiu principu vadovaujuosi - kai įveisiau šilauogyną ir riešutyną, tą dariau dėl to, kad man skanu šias uogas ir šiuos riešutus pačiam valgyti. Graikiški riešutai man ne tokie skanūs, todėl jų nedaug ir turiu. Prieš 8 metus pasodinau kelis graikiškus riešutmedžius ir daugiau su jais nesiplėčiau. Dabar  jau dideli medžiai. Sodindamas galvojau apie juos, bet Lietuvoje graikinių riešutų sodinukų, tokių, kokių man reikėtų, nelabai yra. Šiaip graikinis riešutmedis ženklesnį derlių veda tik dvyliktais metais. Man jau 70 metų, nusprendžiau rinktis tuos, kurie greičiau duos derlių - lazdynų“, - šypsodamasis aiškino riešutų augintojas.

Anot riešutų augintojo, norint, ką nors turėti, privalai tuo daug ir domėtis, šviestis. Be graikinių dar pasisodino 100 kamieninių ir tradicinių lazdynų riešutmedžių sodą. Kaip pats sako, pasirinko ir pasisodino „mūsiškius“ lazdynų riešutmedžius ir šiuo pasirinkimu džiaugiasi. Jie kur kas greičiau derlių duoda, žemai šakos su riešutų kekėmis. Derlių tiesiog nuskina rankomis.

„Išeinu rytą su šunimi pasivaikščioti. Pasiimu pintinę ir skinu pamažu. Malonumas. Skiname su šunimi – aš nuo viršutinių šakų, jis – nuo apatinių šakų“, - apie riešutų skynimą, kaip laisvalaikio pramogą, pasakojo Evaldas.

Riešutų augintojas patikino, kad tai ne „šposai“ jo riešutyne, o tikra tiesa. Keturkojis skina ir triauškia riešutus, sutraiško, išsirenka branduolius ir su malonumu pasigardžiuodamas sukramto.

Užderėjo puikiai

Sodininkas E.Kakarieka lazdynų riešutmedžių pasodinęs 100, tačiau sako, kad tai – nedaug, bet užtenka savo šeimos poreikiams, giminaičiams, draugams, pažįstamiems. Save labiau mėgėju vadinantis sodininkas stebi, kad lazdynų riešutmedžiai jau sparčiai brandina derlių.

„Jau planuojame rugsėjo pirmąjį savaitgalį masiškai skinti riešutus. Auginu keletą veislių, tai raudonlapiai jau visi sunokę, o šiek tiek vėlyvesnės veislės sunoks iš kart po jų - irgi labai jau greitai. Išskinsime ir paskui valgysime“, - linksmai porino lazdynų riešutų augintojas E.Kakarieka, patikinęs, kad iš riešutų jis verslo nedaro.

Jis pasidžiaugė, kad šiemet buvo labai palankūs metai riešutams užaugti. Viskas jiems patiko. „Viskas šiemet labai gerai. Tikiuosi, kad bus labai geras derlius“, - sakė jų augintojas iš Kazlų Rūdos seniūnijos.

Ankstesniais metais nuo medelio jam pavykdavo nuskinti 4–5 kg riešutų. Šiemet turėtų skinti kur kas daugiau. Šeimininkui jau teko paragauti savo riešutyne naujojo derliaus riešutų. Įsitikino paragavęs, kad riešutai užaugo labai skanūs, geros kokybės. Yra ankstesniais metais pasitaikę sausrų, tuomet riešutų branduoliai būdavo smulkūs, tarsi neužaugę. Sodininko teigimu, kai šį sezoną drėgmės riešutmedžiams pakako, tai riešutų kevalai pilni, branduoliai gražūs ir skanūs, o dar ir tuo išskirtiniai metai, kad ant šakų labai daug riešutų. Jis mano, kad metai derlingi, subrandintas derlius jį džiugina.  

Klaidų išvengė

Tam, kad gerą derlių turėtų, pasak Evaldo, ir lazdynų, ir graikinius riešutmedžius, reikia genėti, stebėti ir laiku prižiūrėti. Jei laiku nepasirūpindavo, riešutus užpuldavo kekerinis puvinys, kitos ligos.

Ši vasara ne išimtis – atogrąžų oras buvo palankus plisti augalų ligoms. Tačiau šiemet E.Kakarieka profilaktiškai riešutmedžius nupurškė, panaudojo augalų apsaugos priemones nuo galimo pavojaus – kekerinio puvinio - ir rezultatas geras. Anot jo, būtinai reikia riešutmedžius pagloboti, prižiūrėti. „Visi, kas nori turėti gausesnį derlių, profilaktiškai turi purkšti nuo grybinių ligų, o kekerinis  puvinys – pagrindinė bėda.  Ir jeigu jau pamatei jį, tai jau per vėlu. Šį darbą profilaktiškai reikia atlikti anksčiau, - patarė jis - Nuo kenkėjų insekticidais reikia purkšti, kai jie pasirodo. Bet irgi reikia labai stebėti ir suspėti, vos tik jie pasirodo“.

Atskleidęs priežiūros detales riešutų augintojas teigė, kad kenkėjų šiemet pasirodė, bet pakako vieną kartą nupurkšti. „Dažniausiai tai būna „straublinukai“, jie padeda ant žiedų savo lervų. Jos įlenda į riešutą kartu ten vystosi, o paskui išeina laukan. Ir gaunam tuščią riešutą su pragraužta skylute“, - aiškino sodininkas Evaldas, patenkintas, kad įgavus patirties tuščių riešutų sode pasitaiko vis mažiau. 

Saugo nuo voverių

Vyras juokdamasis sakė, kad derlingumo niekada neskaičiuoja, tokia aritmetika neužsiima. Pas jį sode susirenka draugai, padaro derliaus nuėmimo šventę, visi priskina kalną riešutų, supila juos tam skirtoje vietoje, laukia, kol nubyrės kepurėlės (goželiai), tuomet išvalo, sutvarko ir sandėliuoja.  Paskui, anot Evaldo, riešutų derlių saugo nuo voverių.
Plėsti riešutmedžių plotus neketina. Sako, kad patirties jau turi sukaupęs, sekasi neblogai, todėl mano, kad užsibrėžtą rezultatą pasiekė. Ką norėjo, tą jau turi.  

Kai suskina didelius kiekius, sutvarkyti riešutai keliauja į specialiai įrengtą sandėlį. Anot Evaldo, kad riešutas išbūtų kuo ilgiau šviežias jam reikia šiek tiek šalčio. Tam, kad nesuvystų branduolys, juos reikia laikyti minusinėje temperatūroje. Taip yra pageidautina. Kuo vėsiau, tuo riešutams geriau. Dar viena bėda, gyvena netoli miško, tai jei tik nepadarei sandaraus uždarymo į tą patalpą, kur riešutai, jei dvi savaites nenueisi, gali jų ir nerasti - ateina voverės. „Visi nori skanių riešutų“, - pastebi riešutų augintojas, teigdamas, kad nuskinti derlių dar ne viskas, reikia mokėti jį sandėliuoti ir išsaugoti.

Pievas keičia riešutai 

Riešutmedžius Jankų kaime (Kazlų Rūdos sav.) augina ir ūkininko Vidmanto Paškausko šeima. Pasak Zitos Paškauskienės, jų su vyru įveistas vos kelių metų riešutynas dabar užima 20 arų, bet jie ketina kasmet jį vis plėsti. Iš viso Paškauskai riešutynui paskirs 1,5 ha žemės.

„Mes auginame visokių – turime ir graikinių, turime ir lazdynų. Kol kas esame tik pradedantys. Dar apie derlių negalvojame, šiemet nusiskinsime tik savo malonumui – paragavimui“, - teigė Z.Paškauskienė.

Auginti riešutmedžius kažkada buvusioje pievoje Paškauskai pradėjo atsisakę pieno ūkio ir gyvulių. Tada jiems reikėjo galvoti kuo pakeisti gyvulininkystę, nes turėjo nemažai pievų. „Tuščios žemės nelaikysi. O pievos jau mums buvo nereikalingos. Taip ir sugalvojome pievas užsodinti riešutmedžiais“, - pasakojo ūkio šeimininkė.

Prieš dvejus metus jie pradėjo sodinti riešutmedžių sodą. Kiekvienais metais nusiperka sodinukų ir po truputėlį vis sodą plečia. Pusantro hektaro planuoja užsodinti per artimiausius metus. Kito varianto sutuoktiniai nesvarstė - greta yra dukros šilauogynas, o jie norėjo paįvairinimui pasisodinti kažko dar, tad labai tiko riešutmedžiai. Nors derliaus dar teks palaukti, bet po kelis riešutukus šeimininkai jau nusiskina paragavimui.

Paškauskai augina dviejų lazdynų veislių riešutmedžius - „Halės milžinus“ ir „Barselona“, kurie veda stambius riešutus. Pasirinko, kad ateityje derlius būtų ženklus. „Dar neskaičiuojame derlingumo, tik sodiname, plečiame, kuriame didelį sodą. Reikia ir tvorą tverti, nes jaunus sodinukus kiškiai, stirnos nuvalgytų. Kiek apsitveriame, kiek suplanuojame nusipirkti sodinukų pavasarį, tiek ir išplečiame – keliame tvorą ir tada sodiname, nes į neaptvertą plotą sodinti beprasmiška, kai miškas netoli“, - kalbėjo ūkininko žmona.

Sezonas įsibėgėjo

Alytaus rajone, Krekštėnuose lazdynų riešutmedžių ūkį „Dzūkijos riešutas“, kuris užima 4 ha žemės, puoselėja Barysų šeima. Ūkio šeimininkės Auksės Barysos teigimu, jų ūkyje riešutų kasmet uždera. „Jų visada yra, bet ar šiemet riešutų derlingumas bus geresnis, tai bus aišku, kai bus jau visi riešutai aruode, tada galėsime ir pasakyti, koks šiemetis derlius. Bent jau iš tiek, kiek ant medžių yra, tai atrodo, kad bus neblogas. Aišku, paveikė dar ir ligos, jos visada savo darbą padaro, nes ir ši vasara buvo atogrąžų vasara - tai labai karšta, tai labai drėgna, todėl kovojome su riešutmedžių ligomis, buvo ką veikti“, - VL dėstė „Dzūkijos riešutas“ atstovė.

Anot A.Barysos, skynimo sezonas riešutų sode jau įsibėgėjo, jie jau kelinta savaitė skina diena iš dienos be pertraukos. „Žalius riešutus skinu aš pati, tą darau labai kruopščiai. Kiekvieną riešutą apvartau, apžiūriu. Iš mūsų ūkio iškeliaujantys riešutai tikrai labai geros kokybės“, - patikino ūkio šeimininkė. 
A.Barysos pastebėjimu, riešutų augintojų Lietuvoje tikrai kur kas daugiau yra, negu jų buvo prieš 4 metus. Pradedantieji skambina ir teiraujasi apie riešutmedžių ligas, apie jų auginimo subtilybes. Barysai jau turi patirties ir gali ja pasidalinti, tačiau, A.Barysos teigimu, jie dar ir patys mokosi, nes kasmet atsiranda vis kažkas naujo, o ir ligos mutuoja, todėl naujovių yra visokių. „Atrodo, kaip ir viską turėtume jau žinoti, bet...dar ir mes to neišvengiame“, - sakė riešutų augintoja iš „Dzūkijos riešutas“.

Iš Barysų ūkio šiemetis riešutų derlius jau keliauja pas klientus. Pasak A.Barysos, žalius riešutus tiekia su goželėmis maždaug 3 pirmąsias derliaus skynimo savaites. Jeigu ir nespės jų nuskinti, tai dėl to rūpesčių nekils, riešutai prinoks ir iškris iš goželių ir bus tik su ruduoju lukštu.
„Kai lukštas būna rudas, tai riešutai nelepūs savo laikymo sąlygoms. Mes juos galime laikyti ir metus. Todėl jokio skirtumo, ar mes dabar turėsime labai daug klientų, ar neturėsime. Vis vien parduosime. Tik tiek, kad smagu, kai žmonės skambina ir užsisakinėja žalių“, - pastebėjo riešutų augintoja iš Alytaus rajono.

Jauna moteris VL sakė, kad pernykštį riešutų derlių jie užbaigė parduoti prieš Velykas. Paprastai parduoda iki Kalėdų. Tačiau jeigu kažkiek ir lieka, problemų su riešutų realizacija neturi – ima tie, kas labai mėgsta riešutus – sportininkai, sveikuoliškų gėrybių parduotuvės, kurių dabar labai daug. Todėl kokybiškų lietuviškų riešutų paklausa yra visada, kas ieško, tas ir randa.