Paskelbti duomenys apie išaugusį pieno ir mėsos produktų eksportą per pirmąjį šių metų ketvirtį ir džiugina, ir kelia kausimą – ar ne per daug verkšlenta dėl netekčių eksporto rinkose?

Eksportas išaugo

Prasidėjus pandeminei krizei pasipylė nuogąstavimų, kad maisto produktų eksporto laukia nežinia kokia baigtis. Lietuvos mėsos ir pieno perdirbėjai skundėsi, kad krenta eksporto apimtys, o kai kur rinkos iš viso užsidaro. Tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) paskelbti skaičiai rodo, kad baimės akys buvo per didelės. VMVT duomenimis, nepaisant globalios COVID-19 pandemijos, Lietuvos gamintojai per keturis šių metų mėnesius eksportavo 14 proc. daugiau gyvūninės kilmės produkcijos nei tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu.

VMVT direktorius Darius Remeika pagyrė Lietuvos verslą, kad jis net ir pandemijos metu sugebėjo prisitaikyti prie išskirtinės situacijos, išlaikyti ir netgi padidinti eksporto apimtis.

Skelbiama, kad Europoje ir visame pasaulyje itin vertinamos lietuviškos jautienos eksportas, palyginti su tuo pačiu praėjusių metu laikotarpiu, padidėjo 3 proc. Daugiausia jautienos eksportuota į Norvegiją (446 tonos) ir Ukrainą (250 tonų). Pajudėjo eksportas į Kiniją – suderinus veterinarinio sertifikato dėl jautienos eksporto reikalavimus, į šią didžiulę rinką šiemet jau sėkmingai eksportuotos 6 jautienos produktų siuntos – daugiau kaip 150 tonų.

Per pirmąjį ketvirtį itin sėkmingas buvo visų mėsos gaminių eksportas – palyginti su 2019 m. sausio–balandžio mėnesiais, jis padidėjo 23 proc. Eksporto augimą daugiausiai lėmė į Kirgiziją eksportuotos 98 tonos produkcijos bei padvigubėję mėsos gaminių eksporto kiekiai į Japoniją (72,4 t) ir JAV (71,3 t).

Pagal paskelbtus duomenis dar didesnė sėkmė lydėjo pieno produktų eksportuotojus. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos gamintojai eksportavo daugiau kaip 35 tūkst. tonų pieno produktų. Tai net 27 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2019-aisiais. Šioje lietuviškų produktų grupėje labiausiai išaugo grietinėlės, sviesto, sūrių, pieno išrūgų, maistinių pieno miltų ir kt. eksporto kiekiai.

Iš Lietuvos daugiausia pieno produktų buvo išvežta į Kazachstaną (beveik 4 tūkst. t), JAV (2 tūkst. t), Alžyrą (2 tūkst. t), Malaiziją (beveik 3 tūkst. t), Saudo Arabiją (3,6 tūkst. t), Vietnamą (1,6 tūkst. t) ir kitas šalis.

Iš viso Lietuva šiais metais jau eksportavo daugiau kaip 76 tūkst. tonų mėsos, pieno, žuvies, kiaušinių bei jų produktų.

Geriausių kepsnių nereikėjo

Eksporto augimas džiugina, bet ir kelia klausimą – ar ne per daug verkšlenta dėl netekčių eksporto rinkose? Iš Vyriausybės jau patvirtintų 174 mln. eurų valstybės lėšų žemės ūkio ir maisto sektoriams, nukentėjusiems dėl koronaviruso pandemijos ir karantino, daugiausia – 101,5 mln. eurų – skiriama paramai pieno perdirbimo įmonėms ir 8 mln. eurų – nuostolius patyrusioms galvijienos perdirbimo įmonėms. Tiesa, patvirtintoms paramos schemoms dar teks prašyti Briuselio palaiminimo.

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) direktorius Egidijus Mackevičius „Valstiečių laikraščiui“ sakė skaičių dar neanalizavęs, bet pasidžiaugė, kad eksportas augo. Pasak jo, tai geras ženklas – jeigu eksportas stotų, būtų visai blogai, nes jautienos Lietuvoje pagaminama gerokai daugiau nei suvartojama. Tad perteklių reikia išvežti.

Egidijus Mackevičius

„Reikėtų pasižiūrėti, kokias dalis ir kiek jų vežė. Priminsiu, kad dėl koronaviruso pandemijos ir karantino sustojo Europos maitinimo sektorius. Geriausių jautienos dalių – nugarinės, antrekoto, išpjovos – niekam nereikėjo. Bet jas turi pardavinėti, o gauni kaip už kumpį ar kitą dalį. Gamintojai turėjo pardavinėti už žemiausią kainą. Galima šaldyti, bet tai mažina vertę ir nežinai, kas bus ateityje. Taigi eksporto kiekiai susidarė, bet kaina jau kita. Parduodama, bet pelningumas labai minimalus. Užtat ir ūkininkams mokama mažiau“, – komentavo LMPA vadovas.

Jis pasidžiaugė, kad padidėjo eksportas į tolimas eksporto šalis, pavyzdžiui, JAV, kur išvežama ne mėsa, o jos gaminiai. „Tai jau kita pridėtinė vertė, o to mes ir siekiame. Bet tokie kiekiai neišgelbės, jeigu užsidaro rinkos, kur eksportuojama šviežia mėsa. Didžiausi kiekiai išvežami į Europos Sąjungą“, – aiškino E.Mackevičius.

Pajamos nesumažėjo

Didesnę pagamintos produkcijos dalį eksportuojančios bendrovės „Vilkyškių pieninė“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius pripažino, kad šių metų pirmasis ketvirtis nebuvo prastas. „Šiemet per tuos mėnesius apyvarta sudarė 36,1 mln. eurų, o pernai – 35,2 mln. eurų. Taigi skirtumas mažas“, – skaičius nurodė pieno perdirbimo įmonės vadovas.

Gintaras Bertašius

Jis pabrėžė, kad labai geras buvo vasaris, kovo mėnesį sutartys dar buvo vykdomos, o balandį, palyginti su pernykščiu, apyvarta smuko 11 proc. „Balandį buvo tikrai daug pesimizmo, dabar rinkos atsistatinėja, bet dar ne visos. Nemažai tiekėme restoranų sektoriui, kuris dar nėra atsigavęs. Turėjome ieškoti pirkėjų iš kitų segmentų, produktų į sandėlį nekrovėme. Parduodame, kad nekauptume, bet pajamingumas ir pelningumas yra prastesnis“, – aiškino G.Bertašius.

„Vilkyškių pieninės“ vadovas neprognozavo, kada atsistatys ir žaliavinio pieno supirkimo kainos. „Birželį mokėtos kainos panašios į gegužės, bet žemdirbiams bus kompensuota išmokomis už karvę. Pinigai skirti ir pieno pramonei. Jeigu tam pritars Briuselyje, bus kompensuotos prarastos pajamos už birželį ir vėlesnius mėnesius, jeigu rinkos neatsistatys. Tada žemdirbiams bus kompensuota per kainas. Džiaugiuosi, kad pieno gamintojams bus atlyginti praradimai“, – teigė jis.

Nesuveda galų

Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ pirmininkas Nikolajus Danilčenko, išgirdęs skaičius apie augantį pieno produktų eksportą, sukluso: „Apyvarta gera perdirbėjams, kurie pieno produktus pardavinėja vietos rinkoje – juk žmonės tiek visko pirko. Prasčiau galėjo būti įmonėms, kurios daug eksportuoja. Bet jeigu išaugo ir eksportas, pajamų neturėtų būti mažiau.“

Pieno gamintojai jaučia, kad pieno perdirbėjai turi „lašinukų“, tik pristinga duomenų savo nuojautai paremti. N.Danilčenko sakė, kad pakanka fakto, jog buvo stipriai nurėžtos pieno supirkimo kainos. „Pieno gamintojams stipriai sumažino kainas. Štai dideliems ūkiams iki krizės mokėjo po 27–28 centus už litrą, paskui sumažino iki 22–22,5 cento. Dabar didina, bet labai lėtai, po 0,5 cento per mėnesį, o sumažino staiga ir daug. Smulkesni pieno gamintojai iš viso nesuveda galo su galu“, – konstatavo pieno gamintojų kooperatyvo vadovas.

Pasinaudojo pandemija?

Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ valdybos pirmininko Jono Kuzminsko nestebina tai, kad šiemet išaugo mėsos ir pieno produktų eksporto apimtys, nors tiek pieno, tiek mėsos perdirbėjai skundėsi dėl sunkumų eksporto rinkose ir ta proga sumažino supirkimo kainas.

Jonas Kuzminskas

„Kainų mažinimui pateisinti pasitelkiamas bet koks pretekstas. Prekybininkai pripažino, kad maisto produktų vartojimas karantino metu išaugo, tam įtakos turėjo ir tai, kad žmonės nesivežė maisto iš Lenkijos. Jeigu dar ir eksportas išaugo, tai ką ir bekalbėti. Visi mato ir supranta, bet niekuo padėti negali, todėl situacija nesikeičia. O mums diria kailį, kai tik pasitaiko proga. Ir taip bus iki tol, kol patys nerasime atsvaros. Vakaruose kooperatyvai yra stiprūs – turime į tai orientuotis“, – įsitikinęs Žemaitijoje įsikūrusiam kooperatyvui ir Lietuvos kooperatyvus vienijančiai organizacijai vadovaujantis vyras.

Jis pabrėžė, kad gyvulininkystės ūkiams blogai dėl kritusių pieno ir galvijų supirkimo kainų. „Mėsos perdirbimo sektorius koncentruotas, todėl blogai ir čia. Supirkimo kainos irgi stipriai nuvažiavo žemyn. Čia dar blogiau. Aišku, esame priklausomi nuo jautienos eksporto – kai jis stoja, krenta kainos. Bet tikėtina, kad krenta nepagrįstai daugiau, nei reikėtų, perdirbėjai naudojasi šia situacija. Aišku produktų kainos kritusios tiek pieno, tiek mėsos rinkose. Tačiau nebūtinai tiek, kiek numušė supirkimo kainas. Pieno gamintojų kooperatyvams kainas numažino tikrai per daug“, – nusivylimo neslėpė J.Kuzminskas.

„Pieno gėlės“ vadovas pastebėjo, kad karantino metu stipriai sumažinus pieno supirkimo kainas padaugėjo galvijų pardavimų iš ūkių. „Žemaitijoje ūkininkai išpardavinėja mažiau produktyvius pieninius galvijus ir vis labiau orientuojasi į mėsinius, galvoja apie kooperavimąsi. Kai krenta pieno kaina, neapsimoka jų laikyti. Pristabdyti šį procesą turėjo pažadėtos išmokos už karvę“, – samprotavo jis.

Sunkumai suvienys?

J.Kuzminskas turi vilties, kad sunkumai paskatins žemdirbius vienytis, steigti kooperatyvus ir produkciją realizuoti pagal principą „nuo lauko iki stalo“. „Gal krizė išeis į naudą ir privers vienytis bei išvengti tarpininkų – perdirbėjų ir prekybininkų. Gal tai bus paskata kurti tam tikras platformas ir vartotojams tiekti mėsą, pieną, bulves ir kitas daržoves viename krepšelyje“, – svarstė kooperatyvo vadovas.

Tiesa, jis pripažino, kad toks kelias nėra lengvas. Ir Vakarų šalių ūkininkams sunku pasipriešinti stambių prekybos tinklų galiai, jų rinkodaros triukams. „Nors ūkininkai ten valdo produkcijos perdirbimą, realizacijos problemų jie neišvengia, nes visur įsigalėję stambūs prekybininkai“, – teigė „Pieno gėlės“ vadovas.

Eksportas nėra visagalis

Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vadovas

Kol kas neskubėčiau vertinti pirmojo ketvirčio, reikia sulaukti antrojo rezultatų. Juk eksporto sutartys būna sudaromos ne vienam mėnesiui. Reikia dar palaukti ir tik vėliau įvertinti, kokią įtaką koronavirusas turėjo mūsų eksportui. Nieko nuostabaus, kad pirmojo ketvirčio eksporto rodikliai geri – juk karantinas prasidėjo antroje kovo pusėje, iki tol įmonės sėkmingai dirbo ir eksportavo.

Kalbant apie kritusias žaliavinio pieno supirkimo kainas, galima svarstyti, ar jas mažinant nebuvo piktnaudžiauta. Bet iš tikrųjų paskelbus karantiną eksportas buvo apribotas, užsidarė kavinės, restoranai, buvo nerimo, kas bus toliau.

Apskritai turėtume išanalizuoti ir įvertinti COVID-19 pasekmes ir iš jų pasimokyti. Galbūt įmonėms, kurios daugumą produkcijos eksportuoja, vertėtų pergalvoti strategiją. Gal nebūtina tiek daug išvežti, gal geriau orientuotis į vidaus rinką, o jeigu jau daug eksportuojama, reikia kaip nors apsidrausti. Situacija parodė, kad eksportas nėra visagalis.