Pasaulyje viskas keičiasi ir atsinaujina neįtikėtinu tempu. Žemės ūkio technika – ne išimtis. Valdyti šiuolaikinius traktorius ar kombainus jau nėra taip paprasta, kaip buvo anksčiau. Būtent dėl to stambiausi ūkiai ir žemės ūkio bendrovės vis dažniau susiduria su kompetentingų vairuotojų trūkumu.

Reikia žinių ir įgūdžių

Traktorininkas šiais laikais yra vertinga ir paklausi specialybė, reikalaujanti daug atsakomybės bei sugebėjimų, nors tai ir nėra išskirtinė profesija. Daugelis vis dar įsivaizduoja, kad vairuoti traktorių ar kombainą yra labai lengva, tačiau iš tikrųjų viskas daug sudėtingiau, nei gali pasirodyti. Vilkaviškio rajone, Mockabūdžių kaime gyvenantis ūkininkas Rokas Šlivinskas valdo per 700 ha žemės plotą. Jo ūkyje dirba 5 darbuotojai, 2 iš jų – traktorininkai. Vyras pasakojo, kad nors pastarųjų darbas ir nėra labai sunkus fiziškai, tačiau reikalaujantis specifinių žinių. Nuolat technikos parką atnaujinantis žemdirbys sakė, kad valdant šiuolaikines priemones būtina mokėti užprogramuoti skirtingas operacijas, žinoti, kada ką traktoriuje reikia spausti. Neužtenka vien įjungti pavarą ir važiuojant sukioti vairą.

Neretai jaunesni vairuotojai visus šiuos niuansus įsisavina daug greičiau nei vyresni. Tą patvirtina ir R.Šlivinsko patirtis.

„Mano ūkyje dirba vienas jaunas traktorininkas ir kitas jau šiek tiek vyresnis. Pamenu, kai tas jaunesnis iš Kaišiadorių atsikraustė į mūsų kaimą ir atėjo prašyti darbo. Nors tuo metu darbuotojų ūkyje lyg ir nereikėjo, nutarėme padėti naujakuriui. Tuo metu jis nieko nemokėjo. Buvo vairavęs tik T-40 traktorių. Šis vyras buvo labai imlus ir dabar jį drąsiai galiu vadinti patikimiausiu ūkio darbuotoju. Prieš porą metų pasikeitė jo situacija ir jis ketino grįžti atgal į gimtinę. Nenorėjome, kad tai įvyktų, tad nupirkome jam Vilkaviškyje butą. Dabar jis kartu su manimi purškia, sėja, suka mėsiniams galvijams skirtus šieno ritinius, kulia ir daro visus kitus darbus“, – pasakojo Vilkaviškio rajono žemdirbys.

Jo teigimu, išmokyti naujus traktorininkus dirbti su vakarietiška technika nėra lengva. Neretai į pagalbą pasitelkiami įvairių žemės ūkio įmonių atstovai.

„Mokymosi proceso metu buvę visko: tas jaunas traktorininkas kartą važiuodamas purkšti pamiršo įjungti automatinį purškimą, neišpurškė reikalingo kiekio. Buvę ir kitų nesusipratimų. Bet tik taip ir išmokstama. Gerai, kad šiais laikais yra išmanieji telefonai. Jei kas neaišku, galime atlikti vaizdo skambutį ir viską greitai išsiaiškinti. Esame susikūrę internetinę ūkio pokalbių grupę, kur visi darbuotojai, jei kas neaišku, konsultuojasi, tariasi vieni su kitais. Mūsų ūkyje darbininkams palikta labai daug laisvių ir atsakomybių. Tai žmones verčia tobulėti“, – sakė R.Šlivinskas.

R.Šlivinskas: „Esame susikūrę internetinę ūkio pokalbių grupę, kur visi darbuotojai, jei kas neaišku, konsultuojasi, tariasi vieni su kitais. Mūsų ūkyje darbininkams palikta labai daug laisvių ir atsakomybių.

Jis su šypsena prisiminė dar vieną neseną nutikimą. Iki šiol Šlivinskų ūkyje buvo likęs vos vienas traktorius, kuriame dar nebuvo įmontuota automatinė vairavimo sistema. Juo dirbo vyresnis ūkio traktorininkas. Kai Rokas pasiūlė šią sistemą įdiegti ir į jo traktorių, darbuotojas tam labai priešinosi. Jis bijojo, kad nemokės prisitaikyti prie pokyčių. Vis dėlto kai automatinė vairavimo sistema buvo įdiegta, traktorininkas, vos pusvalandį su ja padirbėjęs, jau nenorėjo grįžti prie senojo vairavimo stiliaus.

Deramai neapmokama specialybė

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas bei Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos ir jaunimo lyderis Vytautas Buivydas sakė, kad matant, kiek šalyje parduodama naujos žemės ūkio technikos, galima nesunkiai nuspėti, jog traktorininkų ar kombainininkų specialybė yra labai perspektyvi. Vis dėlto jis įžvelgė ir keletą problemų. Bene pagrindinė iš jų – nepakankamas darbo užmokestis.

„Dabartiniams žemės ūkio technikos vairuotojams reikia daug žinių, noro ir kompetencijų. Jaunimas gana imlus naujoms technologijoms, tačiau jie nori ir solidaus atlyginimo už savo darbą. Deja, tikrai ne visi ūkiai gali ir nori jiems mokėti norimą sumą. Blogai yra tai, kad traktorininko specialybė – labiau sezoninė. Šiltuoju metų laikotarpiu ūkininkai tikrai savo darbuotojams negaili solidžių atlyginimų, tačiau ką daryti žiemą, kai darbo mažiau arba jo išvis nėra? Tik nedidelė dalis darbdavių linkę stabilią algą mokėti ištisus metus“, – pastebėjimais dalijosi V.Buivydas.

Anot jo, traktorininko ar kitas panašias specialybes dažniausiai renkasi provincijose gyvenantys jaunuoliai, neretai – ūkininkų vaikai.

„Šias specialybes renkasi vis daugiau jaunuolių, tačiau jų vis tiek trūksta. Pagrindinė problema, kad didelė jų dalis išvyksta uždarbiauti į užsienį. Taip po truputį ir nyksta Lietuvos kaimai. Jei nieko nedarysime, po kelerių metų jau nieko daryti ir nereikės – bus vėlu. Tie patys traktorininkai galėtų kurti sau darbo vietas ir patys pradėti ūkininkauti, tačiau tai padaryti dabartinėmis sąlygomis – taip pat sunki užduotis“, – apgailestavo V.Buivydas.

Darbdaviai nuolat kreipiasi

Bene žinomiausia šiuolaikinius traktorininkus bei kitus žemės ūkio srities specialistus ruošianti Lietuvos įstaiga – Joniškio žemės ūkio mokykla. Jos vadovė Juventa Jurgelienė pasakojo, kad susidomėjimas žemdirbiškomis specialybėmis kasmet tik didėja.

„Ūkiai plečiasi, darbuotojų poreikis auga. Ūkininkai nuolat mums skambina ir klausia, ar turime mokinių, kurie norėtų dirbti bei užsidirbti. Ypač skambučių padaugėja pavasariais, kai atšyla orai ir prasideda lauko darbai. Mes įprastai leidžiame derinti darbą ir mokslą, tad daug mūsų mokinių pasinaudoja tokiomis galimybėmis“, – teigė J.Jurgelienė.

Jos vadovaujama mokykla sutraukia mokinius kone iš visos šalies. Daugiausia, aišku, iš Joniškio ir aplinkinių rajonų. Šiais metais įstaigoje mokosi apie 300 jaunuolių.

„Mūsų technikos bazė gera, tad tai daug ką tikrai vilioja. Senų traktorių jau beveik nelikę. Neseniai vieną pardavėme aukcione. Dalyvaujame įvairiuose modernizavimo projektuose, tad savo parką vis atnaujiname“, – pasakojo įstaigos vadovė.

V.Buivydas: „Šias specialybes renkasi vis daugiau jaunuolių, tačiau jų vis tiek trūksta. Pagrindinė problema, kad didelė jų dalis išvyksta uždarbiauti į užsienį. Taip po truputį ir nyksta Lietuvos kaimai. Jei nieko nedarysime, po kelerių metų jau nieko daryti ir nereikės – bus vėlu.“

Ji teigė, kad Joniškio žemės ūkio mokykloje itin paklausios ir tos specialybės, kurias įgijus galima praktiškai nesukti galvos dėl darbo. Viena iš jų – automechaniko. Šiais metais į ją buvo priimta daugiau mokinių, nei planuota iš pradžių.

„Baigę šią specialybę jaunuoliai vėliau dirba ne tik autoservisuose, bet ir ūkiuose. Įgytų žinių jiems tikrai pakanka. Apskritai, didžioji dalis mūsų siūlomų specialybių yra labai paklausios. Kone visi mūsų trečiakursiai jau turi darbus Lietuvoje arba yra susitarę dėl darbų užsienio ūkiuose“, – sakė pašnekovė.

Bendraudamas su puikiai žemės ūkį išmanančiais asmenimis supranti, kad traktorininkai, kombainininkai ir kitų panašių specialybių atstovai turi nemažą perspektyvą. Šių sričių profesionalai visada bus reikalingi ir laukiami ūkiuose. Belieka tik tikėtis, kad jų žinios, kompetencijos, pastangos ir apskritai atliekamas darbas ateityje bus dar geriau vertinamas finansiškai.