Po prieš porą metų Lietuvą alinusios energetinės krizės šiltnaminė augalininkystė atsigauna, tačiau ne taip jau lengvai – tolesnis gyvavimas pareikalavo nemenkų investicijų, kurios atsispindi ūgtelėjusiose kainose. Todėl nemaža dalis smulkiausių pasitraukė. O likusieji pripažino, kad nors ši žiema šiltnaminei daržininkystei bei gėlininkystei palanki ir leido kažkiek sutaupyti šiltnamių šildymui skirtų išlaidų, labai trūko augalams taip reikalingų saulėtų dienų. „Be to, kai nebūna tikrosios šaltos žiemos, tada lieka natūralūs gamtos priešai, neišnyksta kenkėjai“, – pastebėjo šiltnamių ūkius vienijančio žemės ūkio kooperatyvo „Plant“ vadovas Paulius Daniūnas.

Brango svogūnėliai, brangesnės tulpės

Punios miestelyje (Alytaus r.) Žemaičių ūkio šiltnamiuose jau skinamos tulpės, pražydusios pavasario pranašės – raktažolės, savojo laiko laukia vazonėliuose susodintos įvairios svogūninės gėlės. Dar žiema, bet šiame ūkyje darbas darbą gena.

Ūkio vairą savo rankose laikantis ūkio šeimininkų sūnus Eimantas Žemaitis spėja ir užsienyje semtis patirties, ir sugrįžęs į gimtinę diegti naujoves. „Kuo šiltesnė žiema, tuo mažiau mums reikia šildyti šiltnamius. Palanki žiema, todėl gėlės pražydo sausio viduryje. Tulpes pradėjome skinti sausį ir skinsime iki kovo 8-osios“, – pasakojo ūkio vadovas E.Žemaitis.

Skinamų gėlių augintojas iš Punios atkreipė dėmesį, kad ruošiantis šiam sezonui, rinkoje buvo mažesnė tulpių svogūnėlių pasiūla, nes pernai buvo ir mažesnis jų derlius. Mažiau gėlių svogūnėlių prikasė Olandijos ūkiai, kurie jais aprūpina įvairių šalių gėlininkus. Kai mažesnė pasiūla, tuo pačiu šoktelėjo ir svogūnėlių kaina.

Išankstinėmis prognozėmis kitiems metams, tulpių svogūnėlių sodinamoji medžiaga gali kainuoti dar brangiau. Tad, nors šiemet šildymo kaštai šiltnaminių gėlių augintojams iki vasario mėnesio buvo kiek mažesni nei ankstesnę žiemą, dėl svogūnėlių kainos brango ir skinamos gėlės. Šiemet ir Olandijoje išaugintos skinamos gėlės, kurių atvežama į Lietuvą, anot E.Žemaičio, yra apie 20 proc. brangesnės.

„Prieš 3–4 metus gėlių aukcione Olandijoje tulpę galėdavai nupirkti už 15 ct/vnt., o dabar – už 40–50 ct/vnt. ir daugiau. Tai be atvežimo, be mokesčių, tik aukciono kaina“, – lygino E.Žemaitis, nes ir pačios tulpės labai skiriasi, yra pilnavidurių, „šerkšnotais“ žiedais, panašių į rožės žiedus.

Savame ūkyje Punioje skinamų tulpių žiedus Žemaičiai parduoda taip pat brangiau nei panašiu metu pernai. Didmeninė tulpių kaina iš šio ūkio augo vidutiniškai 6 ct/vnt. Anot E.Žemaičio, kiek svogūnėliai brango, tiek ir jie tulpių žiedus pabrangino. Priklauso dar ir nuo perkamo kiekio, ar pirkėjas didmena perka 1 tūkst. ar 100 tūkst. žiedų, atitinkamai skirsis ir vieno žiedo kaina. Mažmeninė tulpių kaina perkant vietoje iš ūkio nesiekia 1 Eur – pokalbio dieną ji buvo 0,9 Eur už vieną tulpės žiedą.

Ūkio vadovo duomenimis, šiemet jie planuoja išauginti apie 1,5 mln. vnt. skinamų tulpių, taip pat kelis milijonus pavasarinių vazoninių gėlių. E.Žemaitis sakė, jog žydinčių gėlių turėtų išauginti ne mažiau kaip pernai. Iš Žemaičių ūkio šiltnamių išaugintos gėlės šiemet keliauja į Lietuvos miestų gėlių salonus, prekybos centrus, pas gėlių didmenininkus. Kol kas parduodamos tik Lietuvoje.

Tarp pirmųjų Žemaičių šiltnamiuose šiemet pražydusių gėlių – vazonėliuose pražydusios įvairių spalvų raktažolės. Asortimento paįvairinimui išaugino svogūninių gėlių vazonėliuose – hiacintų, narcizų, taip pat smulkesnių svogūninių gėlyčių – žydrių, krokų, scylių. Jų irgi jau pasirodė prekyboje, tačiau iš ūkio tiekia dar nepražydusias.

Ūkio savininkai sakė, kad patys žmonės parsinešę į namus ir pastatę ant palangės, palaistydami vazonėliuose prasižydins ir anksti turės pavasarinių žydinčių svogūninių gėlių. Patys prekybininkai pageidavo, kad gėlės kuo ilgiau galėtų išbūti prekybos centro gėlių lentynose, neperžydėtų, kol bus nupirktos.

Pavyzdžiui, pražydęs hiacintas, jeigu jam tik užtenka šilumos, gali peržydėti per 1–2 savaites. O parsinešus įsodintus svogūnėlius, pražydės per 2–3 savaites ir gerą savaitę arba dvi žydės – ilgiau galės grožėtis. Žydėjimo trukmė priklauso dar ir nuo to, kiek hiacinto svogūnas žiedų išleidžia.

Neatsisako ir agurkų

Be šiltnaminių gėlių, Žemaičių ūkyje 1,5 ha šiltnamiuose kovo pabaigoje bus sodinami ir iš daigų auginami trumpavaisiai agurkai. Žiemą agurkų neaugina. Pasak E.Žemaičio, jiems pritaikytame šiltnamyje turėtų būti įsirengę apšvietimo lempas, o jų neturi.

Pasiskaičiavo, kad agurkų auginimas žiemą pareikalautų daug išlaidų – tektų sunaudoti daug elektros energijos, norint išauginti, reikėtų ir daug šilumos. Todėl agurkų žiemą neaugina, pradeda pavasarį ir augina iki pat vėlyvo rudens – agurkų prekybai turi iki lapkričio mėnesio.

Mažiau gėlių svogūnėlių prikasė Olandijos ūkiai, kurie jais aprūpina įvairių šalių gėlininkus. Kai mažesnė pasiūla, tuo pačiu šoktelėjo ir svogūnėlių kaina. Išankstinėmis prognozėmis kitiems metams, tulpių svogūnėlių sodinamoji medžiaga gali kainuoti dar brangiau.

Visus metus Žemaičių ūkyje dirba apie 40 darbuotojų, dar apie 10 žmonių papildomai įdarbinami intensyvaus sezono metu. Turi nuolatinių sezoninių darbuotojų ratą, kurie vis grįžta padirbėti į ūkį.

Be sodinukų, šiemet ūkiui brango degalai. Patys augintojai gėles pristato į prekybos centrus visoje Lietuvoje, todėl degalų brangimą ūkis jau pajuto. Kaip ir išaugusius atlyginimus – kai turi daug darbuotojų, per mėnesį susidaro žymesnė suma.

Didina auginimo apimtis

Daugiau kaip 30 metų šiltnamių daržininkyste užsiimantis Širvintų rajono ūkininkas Vidmantas Vyšniauskas šiemet gyvena ne tik naujojo sezono, bet ir statybų nuotaikomis. Šį pavasarį, jeigu nebus trukdžių, 0,8 ha padidins šiltnaminių daržovių auginimo plotus. Kai užbaigs statytis naują šiltnamį, tada ūkis agurkus šiltnamiuose augins 2,3 ha plote.

Ūkio šeimininkas pasakojo, kad naujojo sezono darbymetis pas juos kasmet prasideda sausio mėnesį, po neilgų žiemos atostogų. Vyšniauskų ūkio specializacija – trumpavaisių agurkų auginimas. Vasario pradžioje eksploatuojamuose šiltnamiuose jau buvo ruošiamasi agurkų daigų sodinimui. Kiekvienais metais 1,5 ha plotuose agurkų daigus pasodina iki vasario 15 dienos, šiemet sodino vasario 10–11 dienomis.

„Mūsų šiltnamiai pritaikyti agurkų bei pomidorų auginimui. Todėl negalime juose auginti salotų ar ankstyvųjų žalumyninių daržovių“, – aiškino ūkininkas.

Ankstesniais metais agurkų daigus jis pirkdavo kaimyninėje Lenkijoje. Šiemet pirko iš daigų auginimu užsiimančios bendrovės Lietuvoje. Ūkininko teigimu, šiltnamių ūkiams brango biokuras, augo darbuotojų atlyginimai, didėjo kiti kaštai, tad ir agurkų daigai šiemet brangesni. Norint juos užauginti, reikia įdėti labai daug energijos ir išteklių. „Daržovių augintojams kažkodėl beveik niekas nepinga, tiktai brangsta“, – pastebėjo Širvintų krašto agurkų augintojas.

Per sezoną ūkyje daigai sodinami du kartus. Vasarį pasodintus birželio pabaigoje rauna ir sodina naujus. Ūkio planuose – antrajam sezono etapui patiems užsiauginti agurkų daigus. Kai užsiaugina, nereikia pirkti, be to, išsiauginti pavyksta šiek tiek pigiau.

Anot šeimininko, vasario mėnesį pasodinti agurkų daigai derlių duoti pradės po mėnesio – kovo viduryje, ir agurkus be pertraukos skins iki Joninių, birželio 24 dienos. „Pernai daigus šiltnamiuose pasodinome vasario 12–13 dienomis, tai kovo 8-ąjai jau skynėme pirmuosius agurkėlius. Jeigu tik saulės bus, tai ir šiemet po mėnesio nuo pasodinimo turėtume skinti“, – planavo ūkininkas.

Agurkų auginimo V.Vyšniausko ūkis neatsisako, mat šie rinkoje paklausūs beveik visus metus. Žmonės lietuviškus agurkus noriai valgo, įtraukia į savo mitybos racioną. Per visą metų sezoną šiame ūkyje šiltnaminiai agurkai auginami ir skinami iki lapkričio 1 dienos. Lapkričio mėnesį darbuotojai tvarko šiltnamius, gruodžio mėnesį visą kolektyvą iki sausio pradžios išleidžia atostogų. Nuo sausio vėl pradeda dėliotis darbus naujam etapui. Panašiu ritmu kasmet ir gyvena.

Šiltnamiuose – visada šilta

Ūkis šiltnamius šildo smulkinta mediena – biokuru. Auginant agurkus, anot V.Vyšniausko, jiems šilumos reikia nuolatos. Nors birželio mėnesį lauke dienomis jau būna 25–30 laipsnių šilumos, vis tiek naktimis turi šiltnamius pašildyti. Kaip sakė šeimininkas, šildant išgarina iš šiltnamių vidaus susikaupusią perteklinę drėgmę, tuomet mažesnė rizika pasireikšti augalų ligoms.

Pagal rekomendacijas, net vasaros naktimis reikėtų nedaug pašildyti, bet jie priversti šiek tiek pataupyti, todėl per karščius nešildo. „Tokia yra technologija, agurkams geriau, kai naktimis šilčiau. Naktį būname prasivėrę langelį, pajungiame šildymą ir perteklinė drėgmė išgaruoja. Tačiau šildymas kainuoja“, – priminė ūkininkas.

Daugiau kaip tris dešimtmečius šiltnamine daržininkyste užsiimantis V.Vyšniauskas 2018 metais pasistatė šiuolaikiškus 1,5 ha šiltnamius ir nuo tada daržoves augina moderniau. Šiemet daržininkystės plotus ūkis praplečia, įsirengia dar 0,8 ha šiltnamių.

Ūkininko pastebėjimu, pagal planus statybos vėluoja: jau turėjo metų pradžioje pradėti auginti ir naujuose šiltnamiuose, bet statybos pasislinko į žiemos mėnesius, o žiema statyboms nėra dėkingiausias metas. Ūkio savininkas tikisi, kad įsirengimo darbus užbaigs ir daigus naujuose plotuose pasodins balandį. Vis susimąsto, ar kai daugiau užaugins, daugiau ir uždirbs?

„To visą laiką tikimės, bet gyvenime visaip pasitaiko. Būna, kad kuo daugiau produkcijos turi, tuo daugiau „pradirbi“. Bet visą laiką į šį verslą žiūriu optimistiškai“, – apie šiltnamių plėtros perspektyvas kalbėjo V.Vyšniauskas.

Produkcijos realizacijos rūpesčių ūkis neturėtų turėti. Išaugintą derlių iš jų perima ŽŪK „Plant“, kuriam ūkis priklauso – yra šio kooperatyvo narys. Kur po to agurkai keliauja, kur juos parduoda, ūkininkas nesigilina. V.Vyšniauskas teigė, kad apsijungus į kooperatyvą, ūkiams abipusė nauda.

Derlius – nuo vasario vidurio

Darbymetis įsibėgėjęs šiltnamių ūkį valdančioje UAB „Agrošiltnamiai“ Šingalių kaime (Kėdainių r.). Šios bendrovės vadovo Pauliaus Andriejavo teigimu, pas juos naujo sezono darbų ratas pradeda suktis sausio mėnesį ir planuojami du agurkų auginimo ciklai.

Sausio mėnesį vienuose šiltnamiuose jau buvo pasodinę agurkų daigus, kurie sparčiai stiebėsi, o kituose šiltnamiuose daigus dar sodino. Vasario viduryje planuoja pradėti skinti trumpavaisių agurkų derlių. Šiemetė žiema šiltnaminių daržovių augintojams dėkinga tuo, kad mažiau reikia šildyti šiltnamius, bet daržovių augintojai itin jautė saulės trūkumą.

„Augalams, kad jie augtų, gerai jaustųsi, labiausiai reikia šilumos ir saulės. Šilumą mes jiems galime „užkurti“, bet saulės niekaip nesukursime, o šiemet sausio mėnesį saulės spindulių beveik neturėjome, jų labai trūko“, – sakė P.Andriejavas.

Agurkų daigus bendrovė užsisako iš anksto pas daigų augintojus, dalis atvažiuoja iš Suomijos. Nusipirkę agurkų daigus, susodina į auginimo substraktus, patalpas šildo, augalus laisto ir laukia derliaus. Šiuo metu trumpavaisiai agurkai UAB „Agrošiltnamiai“ auginami daugiau nei 6 ha.

„Kartais su pirmaisiais agurkais Lietuvą sveikiname vasario 14-ąją, kartais Vasario 16-ąją. Kaip mums papuola, kaip pavyksta. Be saulės labiausiai trūksta tik laiko. Pasodintas augalas pradeda derėti maždaug po 3–4 savaičių. Jeigu sausio viduryje užbaigiame sodinti, tai vasario viduryje pradedame agurkus skinti“, – aiškino direktorius.

Dinamika sulėtėjo

Šiemetes rinkos tendencijas, anot P.Andriejavo, dar sunku prognozuoti, nes šiltnaminių agurkų augintojams kiekvieni metai būna visiškai skirtingi, priklausomai nuo rinkos, poreikio, situacijos kitose šalyse, kokie ten vyrauja orai.

„Ne viskas tik mūsų pačių rankose. Orai permainingi, gali dar sugrįžti žiema. Dar nežinome, kiek išleisime šildymui. Nežinome, kada jau saulė prišildys. Dabar vis dar tvyro cepelininis dangus, tai šildome nuolat, palaikome 19–20 laipsnių temperatūrą. Aukšta santykinė drėgmė ir šilta. Todėl sunku kol kas spręsti. Kokia yra bendra situacija, lengviausia mums spręsti maždaug metų viduryje. Vasarą galime spręsti, koks galimai bus sezonas. Kol kas dar labai anksti tą daryti“, – patikino jis.

UAB „Agrošiltnamiai“ triūsia per 100 žmonių. Darbas nenutrūksta ištisus metus. Sezono metu priima papildomų darbuotojų. Bendrovės vadovas aiškino, kad darbų ratas šiltnamiuose sukasi pirmyn, todėl liepos mėnesį atitarnavusius daigus išrauna ir į jų vietą sodina naujus daigus, kurie agurkų derlių duoda iki lapkričio mėnesio. Vėlyvą rudenį vėl rauna, valo, plauna, dezinfekuoja patalpas ir pailsėję vėl pradeda viską iš naujo.

Pasak P.Andriejavo, po visų energetinių krizių, kritinių periodų, šiltnamių daržininkystei reikalingų žaliavų kainos neatsistatė, bet jos jau stabilizavosi, kas reiškia, jog dinamika nėra tokia didelė, kokia buvo pernai ir užpernai. Išauginta produkcija pradžioje, kol kiekiai būna nedideli, tiekiama tik Lietuvos rinkai. Jeigu gerai sekasi, dalį eksportuoja į Estiją, Latviją, Lenkiją.

Yra pliusų, turi ir minusų

ŽŪK „Plant“, kuris jungia 8 šiltnamines daržoves auginančius Lietuvos ūkius, vadovas P.Daniūnas VL teigė, kad kai kurie daržovių auginimo nenutraukė per žiemą, augino ištisus metus. Šio kooperatyvo pagrindinis ir didžiausias narys – UAB „Kietaviškių gausa“ šiltnamiuose daržoves augina visus metus be pertraukos. Šiemet augina agurkus, pomidorus, salotas.

Anot P.Daniūno, kooperatyvo nariai ūkininkai irgi pradeda darbus. Vieni pradeda žiemą, kiti – pavasarį. Priklauso, kokius turi šiltnamius, ar pritaikytus auginti žiemą, ar paprastus – auginti šiltuoju metų laikotarpiu. Pirmieji starto pradžiai pasiruošę ūkiai daigus pradėjo sodinti vasario mėnesį. Tačiau daugumos ŽŪK priklausančių augintojų pirmoji produkcija pradeda važiuoti tik pavasario pabaigoje – gegužės mėnesį, ir jie augina per vasarą – iki lapkričio.

„Žiema dėkinga, šildymo išlaidas iki vasario sumažino. Bet kai nebūna tikros šaltos žiemos, tada lieka natūralūs gamtos priešai, neišnyksta kenkėjai. Paprastai šalčiai padeda kenkėjus sunaikinti. Šiemet natūraliai gamtoje jų lieka daugiau. Šilta žiema turi ir pliusų, ir minusų. Šiltnamis – uždara sistema, bet yra vėdinimas, tad kenkėjų nori nenori kažkiek patenka į vidų iš aplinkos“, – VL aiškino P.Daniūnas.