Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Šiltnamininkams konkuruoti su Vakarų Europos augintojais padėtų modernizacija

„Mes galėtume sėkmingai konkuruoti su pažangiausiais Vakarų Europos daržovių augintojais, rinkai siūlydami šviežias daržoves ištisus metus, – tokios nuomonės laikosi didžiausio šiltnamių komplekso Baltijos šalyse UAB „Kietaviškių gausa“ direktorius Mindaugas Pupienis. – Tiesa, kad būtume lygūs konkurentinėje kovoje, trūksta tik vienos dedamosios – šiltnamių modernizacijos.“

Iš mažesnio ploto – didesnė vertė

Olandijoje dirbamų žemės plotų bene trečdaliu mažiau nei pas mus, tačiau jų kuriama vertė iš 1 ha mus lenkia kelis kartus. „Žemės trūkumas ir geri prekybiniai įgūdžiai lėmė, kad olandai iš gerokai mažesnio ploto sugeba sukurti daug didesnę vertę. Jie daržovėmis aprūpina visą Europą. Noriu pabrėžti, kad mūsų 20 ha ūkis sukuria tokią pat vertę kaip grūdų augintojas, dirbdamas 10 tūkst. ha“, – įsitikinęs M.Pupienis. Jis skaičiuoja, kad „Kietaviškių gausa“ Elektrėnų krašte sukūrė 267 darbo vietas.

2016–2017 metais atliktas pirmasis modernizacijos etapas, kai vietoje senų, morališkai pasenusių 6 ha šiltnamių iškilo 10 ha modernių šiltnamių su įdiegta šviesos kultūra. Verslininkas neslepia, kad tam prireikė milijoninių investicijų, tačiau tai jau duoda apčiuopiamos grąžos. Iš modernizuoto šiltnamio vieno kvadratinio metro nuskinama 60–80 kg pomidorų, o tuo metu iš įprasto, statyto prieš daugiau nei trisdešimt metų – 40–42 kg.

Bendrovės nuotr.

1 ha – milijonas

Pašnekovas neabejoja, kad modernizuoti šiltnamiai yra pajėgūs konkuruoti su pažangiais olandų, ispanų šiltnamiais, tačiau juos žemyn tempia seni, dar tik laukiantys modernizacijos šiltnamiai. M.Pupienis skaičiuoja, kad vieno išmaniojo šiltnamio hektaro įrengimas atsiėjo maždaug 1 mln. eurų. Dėl brangstančių statybinių žaliavų, šiandien imantis tokių pat darbų piniginę reikėtų atverti plačiau, nes per pastaruosius metus itin brango statybinės medžiagos, darbo jėga ir t. t. Jis neabejoja, kad rekonstrukcijos laukiančių 10 ha šiltnamių, eksploatuojamų nuo 1987 metų, modernizuoti be ES paramos – neįmanoma. „Senieji šiltnamiai yra didžiausias mūsų rūpestis. Jų energetiniai nuostoliai neleidžia optimizuoti daržovių savikainos didesniais kiekiais. Tikiu, kad dvejų metų laikotarpiu juos modernizuosime“, – viliasi pašnekovas, neslėpdamas ambicijų Lietuvos rinkai ištisus metus tiekti ne tik salotas, agurkus, bet ir pomidorus.

Nenori atsilikti nuo olandų

M.Pupienis įsitikinęs, kad nauji šiltnamiai yra draugiški aplinkai, ergonomiški ir tvarūs. Tai glaudžiai susiję su Europos žaliuoju kursu. „Būtų labai gaila, jei neturėtume galimybės žengti koja kojon su moderniomis valstybėmis. Nyderlandai, turintys maždaug trečdaliu mažesnius dirbamų žemių plotus, Europą daržovėmis aprūpina iš 11 tūkst. ha šiltnamių. Tuo metu Lietuvoje šiltnamininkystė plėtojama labai lėtai. Olandai kelia sau tikslą iki 2030-ųjų sukurti šiltnamius, kurių CO2 emisija būtų nulinė. Manau, pats laikas atkreipti dėmesį į šiltnamininkystės sektorių ir Lietuvoje. Su ES parama galime ir norime turėti pažangius, didelę vertę kuriančius ūkius. Olandai gavo ir gaus paramą, ją tikslingai išnaudos. Manau, dabar yra mūsų eilė parodyti, kad galime nė kiek nuo jų neatsilikti“, – agropolitikos vairininkus atsigręžti į didelę pridėtinę vertę kuriančius ūkius ragina verslininkas.

Bendrovės nuotr.

Pasak „Kietaviškių gausos“ direktoriaus, ilgą laiką Lietuvoje vyravo nuomonė, esą šiltnamiai yra neperspektyvūs, dėl to žemės ūkio modernizacijos prioritetai teko kitoms sritims. Panašią nuomonę turėjo ir kitos šalys, pavyzdžiui, Vokietija. Ispanijai įstojus į ES, neatlaikius žemų daržovių kainų, apie 80 proc. vokiečių prekinių šiltnamių bankrutavo. „2011 metais kilo skandalas dėl užterštų daržovių. Tuomet vokiečiai suprato, kad naudingiau remti vietos augintojus. Taip kuriamos darbo vietos, galima lengviau kontroliuoti ir stebėti visą gamybos grandinę“, – užtikrina jis.

Keitė naujomis veislėmis

Kietaviškėse baigus pirmąjį modernizavimo etapą, M.Pupienis prisimena, kad perėjimas prie visiškai naujos daržovių sistemos buvo iššūkis visai komandai. Jis juokauja, kad kokybinis šuolis buvo toks didelis, kad tai galima palyginti su važiavimu senu žiguliuku ir nauju mersedesu: „Mes tapome greitesni, veržlesni, pajautėme, kad galime konkuruoti Europoje. Tiesa, pirmaisiais metais po modernizacijos mums buvo šokas. Įsivaizduokite, senuose šiltnamiuose pomidoras užaugdavo iki 9 metrų, o naujuose – 12, kai kurios veislės net iki 15 metrų. Per savaitę augalas paaugdavo nuo 30 iki 50 cm. Visa tai lėmė mikroklimato pokyčiai. Natūralu, kad teko keisti veisles, kurios tiktų moderniems šiltnamiams“, – tikina M.Pupienis.

Bendrovės nuotr.

Sutaupo vandens

Šiuolaikiški šiltnamiai jau davė ryškių rezultatų. Juose skinamas ne tik didesnis, bet ir ankstyvesnis derlius. Šiemet dar sausį skintas ankstyviausias Lietuvoje šviežių pomidorų derlius, o agurkų, salotų vazonėliuose tiekimas rinkai ir toliau vyksta ištisus metus.

Daržovės užauginamos sutaupant nemažai vandens. Visas ant šiltnamių stogų iškritęs lietus surenkamas į specialius lietaus surinkimo rezervuarus-baseinus. Surinktas vanduo panaudojamas daržovių laistymui. Tokiu būdu sutaupoma net 40 proc. vandens atsargų.

„Mokslininkai apskaičiavo, kad pomidorus augindami lauke derliaus gausime apie 4 kg ir sunaudosime tiek pat vandens, kiek užauginęs iš to paties ploto 60 kg šiltnamyje. Štai čia ir yra fenomenas, kad mažame plote gali vystyti produktyvią ir tvarią gamybą. Mūsų modernizuotuose šiltnamiuose įdiegta išmanioji sistema analizuoja lauko temperatūrą, kritulių kiekį, vėjo kryptį, prognozuoja galimą debesuotumą ir t. t. Pagal agronomų parinktą auginimo programą ir išanalizuotus minėtus rodiklius, sistema parenka tinkamiausią auginimo programą augalams, kurie duos maksimalų derlių“, – teigia M.Pupienis.

Riziką kelia kaitrios vasaros

„Kietaviškių gausos“ vadovo tvirtinimu, šiuolaikiški modernūs šiltnamiai, turintys mikroklimato reguliavimo sistemą, padeda suvaldyti verslo riziką dėl nepastovių orų. Pavyzdžiui, pomidorai labiausiai mėgsta 18–20 laipsnių temperatūrą, tačiau vasarą užeinančios karščio bangos pražūtingos – džiūva daigų viršūnėlės, neužsimezga žiedai. „Daug kam atrodo, kad šiltnamininkams klimato kaita nedaro įtakos. Anaiptol. Naujųjų mūsų šiltnamių tūris beveik trigubai didesnis nei senųjų, tai padeda natūraliai reguliuoti mikroklimatą. Įėję į seną šiltnamį pajausite, kad ten laikosi šutra, o naujame šiltnamyje vyrauja vėsa, augalai ir patys save vėsina mesdami šešėlį“, – apie verslui kylančias rizikas dėl kaitrių orų vasaromis kalba M.Pupienis.

Dera net 17 veislių

Daugumos Europos šiltnamininkų verslo planai remiasi „atidirbtomis“ produktyviomis daržovių veislėmis, siekiant išauginti kuo didesnį kiekį. M.Pupienis sako, kad remiasi vartotojų poreikiais. Jo svarstymu, vargu ar atrastume daug europinių šiltnamių, kuriuose po vienu stogu augtų net 17 pomidorų veislių. „Galbūt negalime aprūpinti rinkos visus metus, bet siūlome nišinius produktus, liekame rinkoje ir sėkmingai konkuruojame. Žmonės perka akimis. Mes auginame bent penkių spalvų pomidorus, ir tai labai patraukia pirkėją. Daržovių ir vaisių sektoriuje dirbu 23 metus. Anuomet apie 90 proc. parduodamų pomidorų buvo raudoni ir apvalūs. Jeigu pomidorai būdavo kitokių spalvų, buvo tikras iššūkis juos parduoti. Šiandieną tradiciniai raudoni pomidorai sudaro pusę pardavimų, visi kiti – spalvoti, įvairių rūšių, skonių ir formų. Ateityje matau būtent tokių pomidorų auginimo tendenciją“, – besikeičiančius vartotojų įpročius seka M.Pupienis.

Investavo į šilumos gamybą

Auginant šilumą mėgstančias daržoves šiltnamiuose ištisus metus, svarbus optimalus šilumos energijos panaudojimas. Dėl to „Kietaviškių gausa“ pernai apsisprendė statytis katilinę. „Prasidėjus pandemijai investicijų nesustabdėme. Pernai pastatėme katilinę, todėl dabar tikslingiau išnaudosime šilumos gamybą. Tam skyrėme beveik 2,5 mln. eurų“, – pasakoja M.Pupienis.

Anksčiau visa šilumos energija į „Kietaviškių gausos“ šiltnamius tekėjo iš Lietuvos energijos (dabar – „Ignitis“) šiluminės trasos. Tačiau orinė šilumos trasa per tris dešimtmečius nusidėvėjo, o šilumos praradimas guldavo ant galutinio vartotojo pečių, šiuo atveju – šiltnamininkų. Dėl to priimtas sprendimas optimizuoti perkamos energijos kiekį, mažinti patiriamus nuostolius trasoje, fokusuojantis į jos gamybą vietoje.

Daugiau aplinkai draugiškų sprendimų

„Kietaviškių gausa“ pirmieji Lietuvoje pasiryžo plastikines salotų pakuotes pakeisti į draugiškesnes aplinkai. Net 80 proc. plastiko nuo vasario mėnesio pakeitė popierius, plastikinio vazonėlio taip pat nebeliko. „Toks paprastas žingsnis mums leis sutaupyti apie 2 mln. plastikinių vazonėlių. Šiemet tikimės, kad mums pakaks 200 tūkst. vazonėlių – būtent tiek, kiek pakanka salotoms pasėti ir užauginti“, – bendrovės darbuotojų sugalvota ir sėkmingai įgyvendinta iniciatyva džiaugiasi M.Pupienis.

Pašnekovas užtikrina ir toliau ieškosiantis aplinkai draugiškų sprendimų. Jų įmonės strategijoje – siekis per ateinančius penkerius metus atsisakyti visų plastiko pakuočių, pakeičiant jas į savaime suyrančias, kompostuojamas ar antrą kartą panaudojamas.

Pirmuosius sprendimus plastiko mažinimo link „Kietaviškių gausa“ priėmė pastaraisiais metais, sumažindama plastiko net 20 proc. plastikinėse agurkų pakuotėse, o pomidorus pakuodama į kartoninius lovelius. Naujos aplinkai draugiškos salotų pakuotės – tik pirmas žingsnis. Įmonė planuoja pakeisti ir pomidorų bei agurkų pakuotes į tausojančias aplinką.

Pasiūlys neprekinės išvaizdos daržovių

Nekondicinės daržovės, kurios forma neprilygsta aukščiausios klasės daržovėms, tačiau skonio savybėmis nė kiek joms nenusileidžia, įprastai keliauja perdirbimui. „Liepą, rugpjūtį užėjus karščiams, neturėdavome kur realizuoti pernokusių pomidorų. Dėl to prieš ketverius metus apsisprendėme spausti pomidorų sultis. Šiemet pasiūlysime ne tokių išvaizdžių kaip premium klasės daržovių už mažesnę kainą. Bus įdomu stebėti, kaip rinka jas priims. Visuomenė vis labiau kreipia dėmesį į maisto švaistymo problemą. Taip pat pagreitį įgauna judėjimas, nukreiptas į nulinį atliekų generavimą (angl. zero waste)“, – pastebi ir į rinkos nuotaikas reaguoja „Kietaviškių gausa“ vadovas.

Rekomenduojami video