Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Šilauogininkai susiduria su iššūkiais

Pastaraisiais metais šalyje populiarėja šilauogės, jas ima auginti vis daugiau žmonių. Didėjant jų plotams, rinka vis labiau užpildoma šiomis skaniomis ir sveikatai naudingomis uogomis. Išaugus šilauogių pasiūlai, augintojams gali tekti aktyviau ieškoti naujų rinkų.

Didėja populiarumas

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys Agrorinka informuoja, kad šilauogių populiarumas didėja. Teigiama, kad per ateinančius dešimt metų šios uogos gali pralenkti braškių suvartojimą. Kadangi uogų verslas visame pasaulyje plečiasi, jis neabejotinai susiduria su iššūkiais. Akcentuojama, jog svarbiausias veiksnys uogų versle – išauginti ir paruošti kokybišką produkciją, kuri visada yra paklausi. Deja, daugelio uogų kainos rinkoje mažėja ir verslas privalės prie to prisitaikyti.

Tai, kad šilauogė – XXI amžiaus, vadinamoji jaunystės, uoga – sparčiai populiarėja Lietuvoje, patvirtino bendrovės „Jūsų sodui“, įsikūrusios Varėnos rajone, direktorius Petras Basalykas. Apie tai byloja šilauogių sodinukų pardavimai. Bendrovėje kasmet parduodama nuo 70 tūkst. iki 100 tūkst. sodinukų. „Šalyje vyrauja šilauogių veislių įvairovė ir skiriasi uogų derėjimo laikas, todėl rinktis yra iš ko. Aš rekomenduočiau mūsų šalyje auginti ankstyvąsias ir vidutinio ankstyvumo veisles, kadangi vėlyvosios veislės, esant nepalankioms metereologinėms sąlygoms, nespėja subręsti“, – sakė P.Basalykas. Pasak pašnekovo, Lietuvoje populiariausios ankstyvos ir vidutinio ankstyvumo veislės: Bluecrop, Earlyblue, Spartan, Duke, Bluejay, Patriot, Ivanhoe, Puru ir kitos.

Išanalizavo rinką

Vieni pirmųjų šilauoges Lietuvoje auginti pradėję Daiva ir Audrius Šimkevičiai teigė, kad šilauogyną „Karališka uoga“, esantį Kauno rajone, jie įkūrė išanalizavę rinką bei atsižvelgdami į vartotojų poreikius. „Pasitarę su specialistais, atrinkome 13 aukštosios šilauogės veislių ir uogoms auginti skyrėme 4 ha. Šilauogių dydis ir skirtingi skoniai padarė mūsų ūkį unikalų“, – sakė D.Šimkevičienė. Pasak pašnekovės, prieš įkurdami ūkį jie galvojo ir apie tolimesnę ateitį bei suprato, kad konkurencija šilauogių rinkoje vis didės ir labiausiai nukentės mažiausius šilauogių plotus auginantys ūkiai, nes ateityje uogų kaina mažės ir bus sudėtingiau jas realizuoti.

Įdomu, kaip uogas realizuoti seksis naujokams, kurie šilauogių derliaus sulauks po ketverių metų? „Šilauogių auginimas populiarėja. Greitai rinka užsipildys šiomis uogomis ir gali atsitikti taip, kaip buvo su juodųjų serbentų auginimu. Tik šilauogyno įveisimo investicijos daug didesnės nei serbentyno“, – mintimis pasidalijo moteris.

Specialistai patvirtino, kad vieno hektaro šilauogynui įveisti prireikia apie 50–60 tūkst. eurų investicijų. Jas sudaro išlaidos daigams, durpėms, medžio pjuvenoms ir kitoms reikmėms.

Koją kiša lenkai

Pirmieji šilauogynus Lietuvoje įveisę ir jas pardavinėti pradėję augintojai sakė, kad šilauogės rinkoje buvo pačios pelningiausios ir brangiausios uogos, jų kaina siekdavo per 10 Eur/kg. Šilauogyno „Karališka uoga“ įkūrėja priminė, kad prieš kelerius metus, kai Kauno ūkininkų turgelyje jie pirmieji pradėjo pardavinėti šilauoges, prie skanių ir kokybiškų uogų nusidriekdavo didžiulės eilės. Pastaraisiais metais uogų rinkoje – apstu, o jų pardavimo kaina sumažėjo iki 5–8 Eur/kg. Kai rinkoje atsiranda lenkiškos uogos, lietuviškos taip pat pinga.

„Pastaraisiais metais dėl uogų realizavimo problemų neturime. Tačiau dideliu konkurentu mums, augintojams, išlieka lenkai, kurių uogų pardavimo kaina skiriasi“, – sakė D.Šimkevičienė. Moteris atviravo, kad tuomet ir jiems, susidūrus su konkurencija rinkoje, tenka mažinti kainas. Kai jos prilygsta lenkiškoms ir siekia 3,5 Eur/kg, prie šilauogyno „Karališka uoga“ produkcijos išsirikiuoja pirkėjų gretos ir jas greitai išgraibsto.

„Iš Lenkijos į mūsų šalį atkeliauja pačios pigiausios ir prasčiausios uogos, nes kokybiškas šilauoges lenkai eksportuoja į Skandinavijos šalis. Be abejo, mums yra skaudu, kai savo ypatingos kokybės uogas turime parduoti lenkiškomis kainomis. Jei būtų vienminčių, mielai kooperuotumės ir produkciją eksportuotume į užsienį“, – sakė D.Šimkevičienė.

Užaugina su meile

Kooperacijos minčiai pritarė ir Gražina Aleknaitė, kuri darbuojasi šeimos įkurtame šilauogyne „Aleknų ūkis“, esančiame Ignalinos rajone. Šiuo metu su šilauogių realizavimu problemų neturinti šeima nedrįso spėlioti, kaip šilauogių rinka atrodys po kelerių metų. Pašnekovė mano, kad rinkoje išliks stipriausi, turintys kantrybės, pasisekimo ir užsispyrimo puoselėti uogynus. „Aleknų ūkyje“ darbuojasi ne tik Gražinos, bet ir jos brolio Rolando šeimos bei jų garbaus amžiaus mama Valerija. Kai į šilauogyną, užimantį 2,2 ha, susirenka kelios Aleknų šeimos kartos, susidaro nemenkas mylinčių savo darbą talkininkų būrys. „Nebuvo tokios dienos, kad turėtume perteklinių uogų. Pardavimai visada klostosi sklandžiai. Uogas pagal užsakymus parduodame klientams Vilniuje. Šiais metais žmonėms buvo sudaryta galimybė patiems ūkyje pasiskinti šilauogių. Uogų atvyko daug vietinių žmonių, kurie apie uogyną nebuvo žinoję ir į jį atvyko pirmą kartą. Džiaugėmės, kad šilauogių rinkimas ūkio svečiams prilygsta meditacijai. Iš ūkio tiek maži vaikai, tiek jaunimas ar garbaus amžiaus žmonės išvyksta pailsėję, puikios nuotaikos ir laimingi. Siekiame, kad ūkis būtų patrauklus visiems, jame yra įrengtos poilsio zonos, pavėsinės“, – tvirtino Gražina. Moteris pridūrė, kad šilauogynas jiems nėra vien tik materialinės naudos davėjas, čia dirbdami jie randa ir atgaivą širdžiai. Pasak pašnekovės, kai darbas dirbamas su meile, tada ir uogos užauga saldesnės, ir buvimas jame suteikia daugiau malonumo bei džiaugsmo. „Manau, kad žmonės sugebės atsirinkti, kurios uogos yra komercinės, kurios – išmylėtos. Tada ir su pardavimais problemų nebus“, – teigė G.Aleknaitė.

Faktai

Šilauogės ne tik skanios, bet ir pasižymi biologiškai aktyvių medžiagų gausa. Jose randami net 25 antocianiniai junginiai, o braškės jų teturi vos 3, juodieji serbentai – 4, avietės – 5.

Šilauogėse randami antocianai, flavonoliai, jos mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei „blogojo“ cholesterolio kiekį, reguliuoja cukraus kiekį, gerina regėjimą ir saugo nuo kataraktos, stiprina imunitetą.

Šilauogės nesukelia alergijos.

Rekomenduojami video