Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Šiemetė javapjūtė – ekstremali

Pietų Lietuvoje, o ypač kalvoto reljefo žemėse, šiemet ūkininkauti kaip niekad sunku. Alytaus rajono savivaldybėje dėl drėgmės pertekliaus laukuose jau paskelbta ekstremali situacija, o žuvusių pasėlių plotai vis didėja. Tokia situacija ir kalvotoje, akmenuotoje Kalvarijos savivaldybėje. Nors ekstremali situacija čia dar nėra paskelbta, tačiau ir šio krašto ūkininkai vargsta – kombainai neužvažiuoja į statesnes įkalnes nuimti javų derliaus, todėl jis tiesiog užariamas.

Nenukultą kalvą užarė

Liubavo krašto (Kalvarijos sav.) ūkininkui Vidui Bubinui tenka ūkininkauti sunkesnio reljefo žemėje. „Be abejonės, mano ūkyje yra užmirkusių plotų, kažkiek prarandame derliaus, bet mes suvokiame ir kur mes gyvename, ir kokiomis sudėtingomis sąlygomis ūkininkaujame. Ir nieko pakeisti mes negalime“, – VL aiškino V.Bubinas.

Ekologiniame ūkyje šiemet V.Bubinas augina ekologinius javus, avižas, rugius ir lubinus. Darbymečiui įsibėgėjant, ūkininkas jau galėjo prognozuoti, kad jo ūkiui šie metai bus vidutiniai – daug sunkumų kyla nuimant derlių, nes kai kur jau neįvažiuoja į laukus, todėl neprivažiuojamus plotelius palieka nekultus. „Yra vietų, kur dirvos paviršiuje dar telkšo vanduo. Ten, kur neįvažiuojam, paprasčiausiai paliekame ir toliau kuliame ten, kur prieiname. Yra nekuliamų vietų, normalu, tokie metai šiemet“, – kalbėjo ūkininkas.

Kad neįvažiuojamų vietų tikrai yra nemažai, anot V.Bubino, patvirtina ir toks akibrokštas – net ten, kur ankstesniais metais nebūdavo vandens, dabar ir ten vanduo stovi. „Tai ką padarysi, juk vanduo stovi, palieki 10–20 arų nekūlęs ir toliau dirbi. Kai pas mus tokia kalvota vietovė, tai atsitinka net ir tokie netikėtumai – penktadienį kūlėme kombainu, tai su juo – nei nuo kalno, nei prieš kalną. Toks status kalvotas reljefas ir jame pasitaiko tokių dar statesnių kalvų, į kurias iš apačios neįvažiuoji – buksuoja, o iš viršaus – čiuoži, tai palikome, nekūlėme – niekaip negalėjome iš ten paimti derliaus“, – sakė ūkininkas Vidas, pridūręs, kad problemą išsprendė – paskui kombainą važiavęs traktorius kalvą tuoj pat aparė.

Ekologinio ūkio šeimininkas į tokius šių metų ūkininkavimo išbandymus stengiasi pažiūrėti pragmatiškai. „Yra kaip yra, mes nieko pakeisti negalime, tai jeigu negalime pakeisti, kam nervintis“, – dar neskaičiuodamas patiriamų nuostolių teigė V.Bubinas.

Jis vardijo būsimus darbus: dabar svarbiausias – javų nuėmimas. Šiemet javapjūtę pradėjo

truputį vėliau. Grūdų drėgmė didelė, derlingumą galės apibendrinti, kai nukuls visą lauką. Drėgmės perteklius trukdo ne tik javapjūtei, ūkininkas neabejoja, kad bus sudėtingesnė ir rudeninė sėja. „Dabar pas mus darbo valandų nėra. Jeigu nelyja, dirbame, kiek pajėgiame“, – dėl savo pasirinkimo ūkininkauti kol kas neabejoja Liubavo krašto ūkininkas.  

Galvosūkis – išguldyti javai

Tarp kalvų išsidėstę ir Mockų kaimo (Sangrūdos sen., Kalvarijos sav.) ūkininkės Sonatos Rūtelionienės šeimos ūkio laukai. „Pas mus labai daug apsemtų, užmirkusių vietų, kur su technika jau neįmanoma įvažiuoti. Buvom užklimpę ir per kūlimą. Šiemet sunku. Kitos išeities neturime – tas vietas, prie kurių negalime privažiuoti nukulti, mes paliekame. Užarsime, o ką daugiau mums daryti?“, – retoriškai klausė ūkininkė, pastebėdama, kad orų prognozės kažko geresnio artimiausiu metu ūkininkams nepranašauja.

S.Rūtelionienė yra tikra, kad Kalvarijos krašto ūkininkai dirba ekstremaliomis sąlygomis. Kitose savivaldybėse jau „juda“ šis klausimas, tai gal pajudės ir Kalvarijos savivaldybėje? „Be abejo, būtų gerai, jei ir mūsų savivaldybės valdininkai į tai atsižvelgtų“, – vylėsi Mockų kaimo mišraus ūkio savininkė.

Ūkininkei Sonatai daugiau tenka rūpintis pieno ūkiu, o augalininkyste užsiima jos vyras Edmas. Pagrindinė šių metų bėda jau ne dėl pieno kainų, o kaip nuimti javų derlių. „Kai buvo vėtros, didelė drėgmė, tai pas mus javai nuo tada išguldyti. Kai kuriose vietose atsiveria didelės „lomos“ išguldytų javų. Tenka sukti galvą, kaip juos paimti. Bandome, kur dar galima įvažiuoti, kur dar galima kulti. Jei tik gražesnė dienukė, vėjas prapučia, tai ir važiuojam“, – rūpesčiais dalijosi ūkininkė, pastebėjusi, kad nemažą dalį grūdų derliaus planuoja sunaudoti savame ūkyje gyvulių pašarams, o aukštesnės kokybės grūdų ne tiek daug gal ir pavyks prikulti.

Nors žemdirbiai tvirtina, kad parduoti grūdus „nuo kombaino“ neapsimoka – pačios mažiausios kainos, tačiau Rūtelionių šeima neturi kito pasirinkimo – jie neturi įsirengę sandėliavimo patalpų grūdams laikyti ir, vos nukūlę, juos parduoda. Taip save vėl nuskriaudžia, bet neturi kitos išeities. „Šie metai dėl gamtos sąlygų tikrai labai nepalankūs ūkininkavimui, negana to, dar pasitaiko ir technikos gedimų – ja irgi negali pasitikėti“, – VL teigė Mockų kaimo ūkininkė, kartu su vyru Edmu šiemet auginantys apie 90 ha javų.

Pats darbymetis

Kalvarijos savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vyriausiasis specialistas Romas Arbačiauskas atidžiai stebi, jog darbymetis laukuose labai įsivažiavęs ir kiekvienas ūkininkas labai brangina ir vertina kiekvieną minutę – jeigu tik nelyja, ima derlių.
„Net man pačiam nesinori nė vieno iš jų trukdyti. Šiuo laikotarpiu jų darbai gal baigiasi tik apie antrą valandą nakties. Liaudiškai sakant, ūkininkai išnaudoja „sauso oro“ tarpą. Kito pasirinkimo jie neturi – privalo skubintis“, – teigė R.Arbačiauskas.

Pasak jo, Kalvarijos savivaldybės teritorijoje reljefas nėra lygus. Kur tik didesnės lomos, tie laukai labiau ir skęsta. Arba yra priemoliai ar moliniai gruntai, tai tiems irgi daugiau bėdų. O kam papuola daugiau smėlingų dirvožemių ar lygumų, jiems paprasčiau.

„Mūsų reljefas, ypač piečiau Kalvarijos bei link Vilkaviškio ir Vištyčio, išraižytas kalvų. Tik arčiau Marijampolės driekiasi mažas „gabaliukas“, kuriame šiemet ūkininkavimo sąlygos kiek geresnės – čia daugiau lygumų, o visa kita – vien kalvos ir pakalnės. Tad ir ūkininkams ne visiems vienodai sekasi ūkininkauti tuose laukuose“, – apibendrindamas situaciją kalbėjo R.Arbačiauskas.

Vėluoja, derliaus mažiau

Pasak Alytaus rajono savivaldybės mero patarėjos Dalios Paulauskaitės, šią savaitę šio rajono ūkininkai stengiasi išnaudoti dienas, kai nelyja, ir nukirsti bei iškulti kuo daugiau javų, kitų kultūrų, tačiau kai kuriose vietose laukai vis dar įmirkę nuo ankstesnio lietaus, su technika įvažiuoti į tokius laukus neįmanoma, o ir derliaus kai kur beveik nėra. Labiausiai nuo per didelio kritulių kiekio nukentėjo žirniai ir rapsai.

Šių metų liepos 1 d. duomenimis, Alytaus rajone iš 3 059 ūkių augalininkystės veiklas deklaravo 1 257. Nuo metų pradžios įregistruoti 74 nauji ūkiai.

Bendras ariamos žemės plotas Alytaus rajone sudaro beveik 44 tūkst. hektarų. Daugiausia buvo pasėta žieminių kviečių – per 17 tūkst. ha, taip pat vasarinių kviečių (apie 2 tūkst. ha), avižų, kukurūzų, žieminių kvietrugių, vasarinių miežių. Rugių laukai palyginti nedideli, iš viso Alytaus rajone jų auginama 544 ha, grikių – 496,5 ha, žieminių kviečių Spelta – 378 ha, žieminių miežių – 306,5 ha. Atskiruose ūkiuose pavasarį sėjo vasarinių kvietrugių, vasarinių rugių, vasarinių Spelta kviečių. Jų plotai nedideli, nuo 15 iki 90 ha.

Ankštinių kultūrų Alytaus rajone auginama beveik 1 800 ha: daugiausia žirnių – 1 140 ha, pupų – 624 ha, lubinų – 20 ha, vikių – apie 10 ha. „Atžalyno“ žemės ūkio bendrovės vadovas Algis Žėkas sakė, kad labiausiai nuo per didelio kritulių kiekio nukentėjo kukurūzai ir žirniai. Jų derlius planuojamas net perpus mažesnis, negu užaugdavo vidutinio našumo žemėse. „Jeigu bus po 2 tonas žirnių iš hektaro, tai dar gerai. Anksčiau kuldavome po 4–5 tonas“, – sakė drėgnų laukų šeimininkai.

Tokios pat prastos prognozės ir dėl rapsų derliaus, nes rapsai tiesiog išmirko nuo lietaus. Šiuo metu jų derlių nuimantys žemdirbiai gauna tik po 2,5–3 tonas rapsų iš hektaro, kai gerose žemėse ankstesniais metais kūlė po 4–5 tonas ir daugiau.

Rapsai sudaro didžiąją dalį rajone auginamų techninių kultūrų  – beveik 4 400 ha iš 4 934 ha bendro ploto. Taip pat dar auginama pluoštinių kanapių, cukrinių runkelių.

Dėl per didelio kritulių kiekio Alytaus rajone paskelbta ekstremalioji situacija. Gausus lietus pakenkė ne tik grūdinėms bei techninėms kultūroms, bet ir sodams, uogynams, riešutynams, daržovėms, kurių bendras plotas rajone yra beveik 1 000 ha.

Drėgnų laukų daugiausia yra Simno, Miroslavo, Krokialaukio seniūnijose, bet yra įmirkusių plotų ir kitose vietovėse.

Ties pagalbos ranką

Pasak Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Irmos Stenionienės, visame Alytaus rajone buvo pasiekti stichinio meteorologinio reiškinio – ilgo lietingo laikotarpio – rodikliai. Savivaldybė iš ūkininkų jau yra sulaukusi 13 kreipimųsi dėl įmirkusių bei žuvusių pasėlių. Dalies derliaus nuimti ūkininkams tiesiog nepavyks. Žuvusių pasėlių plotai sudaro daugiau negu 150 hektarų. Ūkininkai kasdien skambina į savivaldybę ir teiraujasi, ar jiems apskritai verta teikti tas paraiškas, klausia, kokios gali tikėtis kompensacijos.

I.Stenionienė sakė, kad ekstremalioji situacija pati savaime nereiškia, jog bus kompensuoti visi nuostoliai, tačiau ragina žemdirbius teikti paraiškas dėl patirtos žalos pasėliams. Paraiškų blankai išdalyti seniūnijoms. Jeigu ūkininkas, kirsdamas javus ar nuimdamas kitas kultūras, mato, jog dalis derliaus yra žuvusi arba sugadinta, jis gali čia pat užpildyti paraišką ir perduoti ją seniūnui.

Žvirgždėnų kaimo (Daugų sen., Alytaus r.) ūkininkas Donatas Klimkevičius savo ekologiniame ūkyje tikisi neblogo derliaus, jeigu tik lietus nesutrukdys laiku nukulti javų. Grūdus Donatas veža į tris valymo ir džiovinimo bokštus, turi ir džiovyklą, tačiau sako, kad jau reikia plėstis, įsirengti daugiau modernių talpyklų.

36 metų D.Klimkevičius, vienas iš jauniausių ūkininkų Daugų seniūnijoje, kartu su tėvais prižiūri apie 650 hektarų ūkį. Pats Donatas puoselėja ekologinę augalininkystę – augina Spelta kviečius, žirnius, pupas, po truputį kitų grūdinių kultūrų. Į Donato ūkį užsukęs Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas teiravosi, kaip jaunajam ūkininkui sekasi valyti ir džiovinti grūdus, paruošti juos ekologiniam sertifikavimui.

Rajono meras minėjo, kad bus ieškoma galimybių kompensuoti žemdirbiams bent dalį patirtų nuostolių. „Parama tikrai bus skirta, tik kol kas nenuspręsta, kokia forma ji pasieks konkretų ūkininką. Pažiūrėsime, kokio derliaus sulauksime“, – VL tvirtino A.Vrubliauskas.

IŠNAŠA: Dėl per didelio kritulių kiekio Alytaus rajone paskelbta ekstremalioji situacija. Gausus lietus pakenkė ne tik grūdinėms bei techninėms kultūroms, bet ir sodams, uogynams, riešutynams, daržovėms, kurių bendras plotas rajone yra beveik 1 000 ha.

Vasara kaip niekad lietinga

Justina Kazlauskienė, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų sk. vyriausioji specialistė

Teritoriniu atžvilgiu iškritusių kritulių kiekis šalyje yra labai nevienodas dar nuo gegužės mėnesio – jau tada daugiausia kritulių registruota Pietų Lietuvoje (1,6–2,3 kartus daugiau nei norma), mažiausia – šalies vakaruose. Ir toliau besitęsiantį netolygų kritulių kiekio pasiskirstymą didele dalimi nulėmė iš pietų atslinkę keli pietiniai ciklonai, kurie neša gausius, ilgai trunkančius ištisinius kritulius ir įprastai pasiekia pietinius, rytinius ir centrinius šalies rajonus. Per birželio mėnesį daugiausia kritulių iškrito rytiniuose ir kai kur centriniuose šalies rajonuose (kritulių norma buvo viršyta 2,4–2,6 karto). Registruota nemažai pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus (kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 15–49,9 mm kritulių) atvejų, taip pat fiksuoti net 5 stichinio meteorologinio reiškinio – labai smarkaus lietaus atvejai (kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 50–80 mm kritulių). Lietingas buvo ir liepos mėnuo, o ir krituliai vėlgi pasiskirstė labai netolygiai – šiaurės vakariniame šalies pakraštyje jų buvo mažiausiai (apie 40 proc. mažiau už normą), o daugiausiai kritulių teko pietvakariniams ir pietrytiniams šalies pakraščiams (1,6–1,9 karto daugiau už normą), tai pat fiksuota daug smarkaus lietaus atvejų bei vienas labai smarkaus lietaus atvejis.

Kadangi daugelyje šalies rajonų kritulių ilgą laiką būta daugiau nei norma, buvo užfiksuotas dar vienas stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis. Jis paveikė Alytaus, Birštono, Elektrėnų, Jonavos, Jurbarko, Joniškio, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Marijampolės, Pakruojo, Pagėgių, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Širvintų, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus rajonų teritorijas, taip pat Zarasų r. sav. vakarinę dalį bei Lazdijų r. sav. šiaurinę dalį. Atsižvelgiant į tai, kad artimiausiomis dienomis prognozuojami vis sausesni ir šiltesni orai, minėtas stichinis reiškinys greitu metu baigsis visose savivaldybėse, tačiau krituliai vis tiek bus padarę neatitaisomos žalos.

Rekomenduojami video