Pavasario darbams įsibėgėjus, ūkininkams planuojant vasaros darbus, internetiniuose skelbimų portaluose atsirado daugiau sezoninius darbininkus kviečiančių skelbimų. Darbdaviai žemės ūkio, statybų ar paslaugų sektoriuje atviri: prisikviesti gerų darbuotojų sezoniniam darbui – vis didesnis iššūkis. Savo ruožtu darbuotojai atkerta norintys dirbti oficialiai, pasirašyti sutartį ir turėti visas socialines garantijas. Todėl svarbu, kad darbo santykiai būtų aiškiai apibrėžti ir įforminti nustatyta tvarka.

Saugumas pirmiausia

Net ir prasidėjus darbymečiui, specialistai ragina nepamiršti darbų saugos. Daugiau dėmesio vertėtų skirti mažiau darbinės patirties turinčio jaunimo apmokymui. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius pastebi, kad prasidėjus sezoniniams darbams iš karto išsiplečia ir profesinės rizikos veiksnių ratas.

„Suintensyvėjus darbams žemės ūkyje, statybose, miškininkystėje, darbdaviai mažiau dėmesio skiria darbuotojų saugai ir sveikatai. Taip pat mažiau primenama ir instruktuojama aptarnavimo sektoriuje. Ypač reikia atkreipti dėmesį į sezoniniams darbams įdarbintą jaunimą, skirti daugiau laiko jo apmokymui“, – pabrėžia J.Gricius.

Parankiausia sezoninio darbo sutartis

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė pastebi, kad nors Darbo kodeksas suteikia galimybę rinktis iš įvairių darbo sutarčių formų, iki šiol dažniausiai pasirašomos visiems įprastos terminuotos arba neterminuotos darbo sutartys. Tačiau tiek sezoninio darbo ieškančiam darbuotojui, tiek potencialiam jo darbdaviui gali būti paranki ir sezoninio darbo sutartis

Pasiteiravus, ką darbuotojas turėtų žinoti prieš pasirašydamas tokią sutartį, VDI specialistė paaiškina, kad sezoninė darbo sutartis sudaroma tik sezoniniams darbams atlikti. Paprastai sakant, sezoniniais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu), ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą.

Svarbu paminėti, kad darbuotojams, dirbantiems vieną sezoną, kasmetinės atostogos nesuteikiamos, o atleidžiant juos iš darbo, už nepanaudotas atostogas mokama piniginė kompensacija. O jeigu darbuotojas, pasibaigus jo sezoninės darbo sutarties terminui, pratęsia darbo sutartį kitam sezonui, nenutraukdamas darbo santykių, kasmetinės atostogos suteikiamos tarpsezoniniu laikotarpiu, nepažeidžiant Darbo kodekso reikalavimo jas suteikti tais pačiais darbo metais.

Sezoninio darbo sutartis turi ir kitų ypatumų, dėl kurių šalims gali būti paranki ši sutarties rūšis, pavyzdžiui, dėl trumpesnių įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminų. Darbuotojas, norintis nutraukti šią darbo sutartį, tai padaryti gali įspėjęs darbdavį prieš trumpesnį nei įprastai taikomas terminą (5 kalendorines dienas). Tačiau sutrumpintas terminas taikomas ir darbdaviui.

Nelegalaus darbo patikrinimų metu žemės ūkio sektoriuje 2021 m. buvo nustatyti 183 nelegaliai ir neteisėtai veiklą vykdę asmenys. Iš 183 nelegaliai ir neteisėtai dirbusių asmenų, 97 asmenys dirbo pas ūkininkus, 86 asmenys – akcinėse ir žemės ūkio bendrovėse.

Darbdavys gali nutraukti sutartį pagal DK 57 straipsnio 1 dalį (kai darbo funkcija tampa pertekline), įspėjus darbuotoją tik prieš 5 kalendorines dienas. Sezoninio darbo sutartys leidžia darbdaviams užsitikrinti pakankamą skaičių darbuotojų tam tikrų darbų, vykdomų ribotą laikotarpį, atlikimui. Šios nuostatos suteikia galimybę darbdaviui sudaryti daugiau sezoninio darbo sutarčių, žinant, kad sumažėjus darbų apimtims ir darbo funkcijai tapus pertekline darbuotoją galima bus paprasčiau atleisti, taip pat darbdavys turi garantiją, kad per pakankamai trumpą sezoninio darbo sutarties laikotarpį darbuotojas nesinaudos kasmetinėmis atostogomis, darbai bus tinkamai organizuojami bei vykdomi.

Daugiau galimybių užsieniečiams

Jau kuris laikas darbdaviai nepatenkinti dėl sudėtingos tvarkos įdarbinant darbuotojus iš trečiųjų šalių. Tačiau nuo kovo mėnesio užsieniečių įdarbinimo tvarka keitėsi. Dėl to tikimasi, kad į Lietuvą atvykę karo pabėgėliai iš Ukrainos padės užpildyti darbo jėgos trūkumą sezoninių darbų sektoriuje.

Nuo šiol užsieniečiai, besinaudojantys beviziu režimu, turintys galiojančią Šengeno vizą ar nacionalinę vizą, kuri buvo išduota dėl humanitarinių priežasčių, arba užsieniečiai, kurie pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, turi teisę dirbti ir yra atleidžiami nuo pareigos gauti leidimą dirbti arba Užimtumo tarnybos sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Kitaip tariant, leidimas dirbti karo pabėgėliams iš Ukrainos nebūtinas. „Šiuo metu yra žymiai mažiau reikalavimų dėl atvykimo ir įsidarbinimo, todėl tikimės, kad Ukrainos piliečiai galės nesunkiai integruotis į darbo rinką“, – tikisi I.Piličiauskaitė.

Neįkliūti į nelegalaus darbo pinkles

Žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose per pastaruosius metus nustatytų nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų skaičius išlieka pakankamai didelis, taip pat nustatomi nelegaliai dirbantys nepilnamečiai bei užsieniečiai, gaunama daug skundų dėl galimai nedeklaruoto ir nelegalaus darbo, sunkių darbo sąlygų. Darytina išvada, kad žemės ūkio ir miškininkystės ekonominės veiklos sektoriai ir toliau išlieka vienais rizikingiausių.

VDI 2020–2021 m. žemės ūkio ir miškininkystės ūkio subjektuose vykdė planinius patikrinimus. VDI 2021 m. žemės ūkio sektoriuje atliko 276 nelegalaus darbo patikrinimus, kurių metu vykdė nelegalaus ir nedeklaruoto darbo bei nedeklaruotos savarankiškos veiklos, taip pat užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų kontrolę. Nelegalaus darbo patikrinimai buvo atlikti pas ūkininkus – 111, fizinius asmenis – 8, akcinėse ir žemės ūkio bendrovėse – 157. Nelegalaus darbo patikrinimų metu žemės ūkio sektoriuje 2021 m. buvo nustatyti 183 nelegaliai ir neteisėtai veiklą vykdę asmenys. Iš 183 nelegaliai ir neteisėtai dirbusių asmenų, 97 asmenys dirbo pas ūkininkus, 86 asmenys – akcinėse ir žemės ūkio bendrovėse.

Iš 183 nelegaliai ir neteisėtai dirbusių asmenų, 45 asmenys dirbo nedeklaruotą darbą, t. y. kai buvo nežymimas dirbtas darbo laikas, neapskaitomas viršvalandinis ir naktinis darbas, darbai organizuojami poilsio dienomis, neįforminant to nustatyta tvarka, nesilaikoma darbo ir poilsio laiko reikalavimų, netinkamai įforminamos darbo sutarties sąlygos, kartu neapmokama darbuotojui už darbą bei nesumokami nustatyti mokesčiai. Per 2021 m. žemės ūkio sektoriuje VDI nustatė 11 nelegaliai dirbusių nepilnamečių. Tai sudaro beveik 41 proc. nustatytų nelegaliai dirbusių nepilnamečių per 2021 m.

Nors šiandieną galima rinktis iš įvairių darbo santykius įforminančių sutarčių, VDI atstovė apgailestauja, kad iki šiol nelegalus darbas vis dar yra opi problema tiek žemės ūkio, tiek kituose sektoriuose. „Nelegalus darbas fiksuojamas tada, kai nepasirašoma darbo sutartis, apie darbą nėra informuojama „Sodra“. Tai žala ne tik valstybei dėl nuslepiamų mokesčių, bet ir pačiam darbuotojui, nes jis negauna jokių socialinių garantijų. Jis nekaupia senatvės pensijos, yra pažeidžiamas susirgus ar patyrus traumą, nes nėra mokamas nedarbingumas. Žmonės skambina mums, konsultuojasi įvairiais klausimais, išgirstame skundų, kad darbdavys nenori pasirašyti sutarties ar neišmoka darbuotojui priklausančio atlyginimo. Jeigu nėra darbo sutarties, darbuotojas iš tiesų atsiduria keblioje padėtyje“, – neužkibti už nelegalaus darbo kabliuko ragina VDI Darbo teisės skyriaus vedėja I.Piličiauskaitė.

Straipsnis ruoštas bendradarbiaujant su Valstybine darbo inspekcija.

Norinčius pasikonsultuoti darbo teisės ar darbų saugos klausimais, arba turinčius problemų darbo santykiuose, raginame nedelsti ir kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.

Tel. 8 5 213 9772

El. paštu info@vdi.lt, raštu ir VDI „Facebook“ paskyroje.