LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
„Džiaugiuosi, kad į mano gyvenimą atėjo gėlės. Be jų nelabai įsivaizduoju savo kasdienybės“, – sako Pilviškiuose (Vilkaviškio raj.) gyvenanti Regina Vaičaitienė. Kartu su vyru Arūnu jos puoselėjamas gėlių ūkis šiandien gerai žinomas ne tik gimtajame miestelyje ir rajone, bet ir už jo ribų – norėdami pasigražinti savo aplinką žiedų čia užsuka pirkėjai tiek iš Žemaitijos, tiek iš Dzūkijos.
Verslo nesustabdė
Kai dėl paskelbtos pasaulinės pandemijos dauguma verslininkų skaičiuoja nuostolius, vieną iš didžiausių Vilkaviškio rajono gėlių ūkių valdantys Regina ir Arūnas Vaičaičiai esama situacija pernelyg nesiskundžia. Poros teigimu, puošti savo aplinką gėlėmis žmonės nori bet kuriuo metų laiku, bet kokiomis sąlygomis.
„Neseniai gavome leidimą prekiauti turguose. Aišku, žmonių dabar ten lankosi daug mažiau, bet vis šis tas. Iki tol prekiavome iš namų. Ateidavo žmonės, iš tolo pasakydavo, ko nori, o aš jiems suruošdavau norimų gėlių rinkinį. Su visais klientais stengiamės išlaikyti saugų atstumą, į namus vienu metu įsileidžiame tik po vieną žmogų“, – sakė R.Vaičaitienė.
Įprastai didžiausi klientų srautai pilviškiečius užplūsta prieš Motinos ir Tėvo dienas, taip pat prieš Vėlines. Būtent dėl šios priežasties Vaičaičių gėlių ūkyje dabar pats darbymetis. Čia pluša ne tik Regina su vyru Arūnu, bet ir jų vaikai Henrikas bei Algaudas.
„Balandžio pradžioje buvo labai populiarios našlaitės, vėliau prasidėjo žydinčių surfinijų ir kitų augalų prekyba“, – sakė gėlių ūkio savininkė.
Per 100 rūšių
Nors dabar pilviškiečių ūkyje darbo itin daug, galima sakyti, kad jo čia netrūksta ištisus metus. Skirtingais metų laikais šeima savo klientams gali pasiūlyti pačių įvairiausių žydinčių augalų. Iš viso per sezoną ūkyje jų auginama daugiau nei 100 rūšių.
Įprastai gėlių prekybą Vaičaičiai pradeda kovo pabaigoje, kuomet imama prekiauti našlaitėmis. Kai šios gėlės pasibaigia, daugiausiai pirkėjų dėmesio sulaukia surfinijos, pelargonijos bei tunbergijos. Ypač paklausios būna viename vazone pasodintos kelių rūšių gėlių kompozicijos.
R.Vaičaitienė pasakojo, kad nuolat stengiasi į siūlomų gėlių asortimentą įtraukti vis kitų rūšių, tačiau niekada iš karto nepradeda naujų gėlių auginti masiškai. Pirmiausia reikia ištirti pirkėjų poreikius, kurie ne visada yra nuspėjami. Pilviškietė juokavo, kad klientai dažniausiai renkasi pigius ir gražius augalus.
Skirtingais metų laikais šeima savo klientams gali pasiūlyti pačių įvairiausių žydinčių augalų. Iš viso per sezoną ūkyje jų auginama daugiau nei 100 rūšių.
„Darbai ūkyje prasideda jau nuo sausio pradžios, o baigiasi iš karto po Vėlinių. Likusius du mėnesius ilsimės. Metų pradžioje po truputį pradedu ruošti vazonus būsimiems sodinukams. Juos reikia pripildyti žemių. Pavyzdžiui, vien našlaičių parsivežame daugiau nei tris dešimtis padėklų daigelių. Kiekviename iš jų yra po 470 daigų. O kur dar kitos gėlės?! Veiklos tikrai netrūksta, bet man ji – maloni“, – šypsojosi pašnekovė.
Daugiausiai priežiūros Vaičaičių augalams reikia žiemą. Tada ištisą parą būtina stebėti, kad šiltnamiuose laikytųsi pakankamai aukšta temperatūra.
Šiltnamiuose gėlėms nebaisus ne tik žiemos šaltis, bet ir vasaros karštis. Jie įrengti taip, kad prireikus gali būti lengvai ventiliuojami.
Nelengva pradžia
Regina su Arūnu į gėlių verslą žengė maždaug prieš devynerius metus. Tada šeima nedrąsiai įsirengė pirmąjį šiltnamį ir jame pasisodino kelių rūšių gėlių daigus.
Iki 2011 m. Vaičaičiai taip pat vertėsi prekyba, tačiau kitokio pobūdžio. Kurį laiką pilviškiečiai namuose augino pomidorus, veždavo juos parduoti į kitus Lietuvos miestus. Vėliau prekiavo mėsos gaminiais, kita produkcija. Deja, laikui bėgant smulkųjį verslą ėmė žlugdyti didieji prekybos centrai, tad šeimai teko ieškoti kito pragyvenimo šaltinio. Regina vyrui pasiūlė pradėti auginti gėles. Arūnas iš pradžių nepatikliai žiūrėjo į žmonos sumanymą, tačiau galiausiai pritarė šiai idėjai.
„Net negaliu pasakyti, kodėl sugalvojau auginti gėles, tačiau šiandien labai džiaugiuosi šiuo pasirinkimu. Nors tenka prisipažinti, kad pradžia buvo labai sunki“, – teigė R.Vaičaitienė.
Sumąsčiusi imtis naujos veiklos, moteris ne vieną valandą praleido internete ieškodama informacijos, kaip tinkamai įsirengti šiltnamį, kaip auginti gėles, jas prižiūrėti, laistyti, tręšti... Ji teigė neklaususi kitų gėlininkų patarimų.
Iš pradžių šeima pasistatė vieną šiltnamį, kuriame ėmė auginti svyrančiąsias gėles. Pilviškiečiai daug daigų nesodino, nes nežinojo, kaip seksis prekyba. Vis dėlto pamažu jų ūkis ėmė plėstis. Šiandien Vaičaičių namuose jau įrengti trys šiltnamiai, galvojama apie ketvirto statybas. Dabar augintojus jau žino ir atpažįsta didžioji dalis ne tik Vilkaviškio, bet ir aplinkinių rajonų gėlių mylėtojų.
„Galbūt galėtume ūkį išplėsti dar labiau, bet tada jau reikėtų samdyti darbuotojų, nes vieni patys tikrai nepajėgtume visko nudirbti. Kol kas apie tai negalvojame“, – sakė gėlininkė.
Iš visos Lietuvos
Nors darbas gėlių ūkyje nėra lengvas, Vaičaičiai dėl to nė kiek nesiskundžia. Įprastai jie gėlėmis prekiauja Vilkaviškio turguje, pačiame Pilviškių miestelyje, nemažai augalų parduoda tiesiai iš namų. Per keletą metų jau susidarė ir nuolatinių klientų ratas. Ir jie – ne tik iš Vilkaviškio ar aplinkinių rajonų, bet ir iš tolimesnių Lietuvos kampelių. Kaip pasakojo R.Vaičaitienė, pas juos į namus nusipirkti gėlių užsuka žmonės iš Alytaus, taip pat iš Žemaitijos regiono. Suvalkijoje jie dažniausiai lanko gimines ar artimųjų kapus.
„Įprastai dirbame kiekvieną savaitės dieną. Net sekmadieniais prekiaujame. Dar nebuvo taip, kad neišparduotume užaugintų gėlių. Tikiuosi, jog šie metai netaps išimtimi ir pandemija nesugadins mūsų planų. Visada stengiamės protingai įvertinti savo galimybes ir klientų poreikius. Jei matome, kad vienos ar kitos rūšies gėlių gali šiek tiek likti, darome nuolaidas“, – paaiškino gėlininkė.
Pilviškietė tikino, kad vos pradėjusi naują verslą apie gėles ir jų priežiūrą mažai žinojo, tačiau šiandien ji savo patarimais drąsiai ir mielai dalijasi su klientais, moko juos, kaip tinkamai prižiūrėti augalus.
Paklausta, kur slypi jos sėkmės paslaptis, R.Vaičaitienė svarstė, kad greičiausiai ji susideda iš kelių dalykų: meilės gėlėms, sunkaus darbo bei Dievo palaimos.
„Džiaugiuosi, kad gyvenimas parodė būtent šią verslo kryptį. Viskas, ko dabar noriu, – toliau modernizuoti gėlių ūkį ir, aišku, kad dar ilgai tiek man, tiek vyrui, tiek artimiesiems užtektų sveikatos dirbti mylimą darbą“, – šypsojosi moteris.
