Nuo seno Sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) buvo sukurtos siekiant išvengti konfliktų tarp vietos gyventojų ir ūkininkų ar kitų gamybos, pramonės objektų. Tačiau dėl kai kurių institucijų neapdairumo gyventojai priartėjo prie fermų, jų pašonėje pirko sklypus, pradėjo statyti sodybas. Dėl to kaimuose vis dažniau kilo konfliktai tarp SAZ įsikūrusių gyventojų ir ūkininkų. Tam, kad situacija būtų pradėta spręsti iš esmės, praėjusių metų pabaigoje imtas tobulinti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (SŽNSĮ), prie šio klausimo ilgai dirbo ir sudaryta darbo grupė. Tačiau atnešus įstatymo projektą į Seimo salę, jame nebeliko sutarto kompromiso. Ūkininkai ir jų atstovai atviri: jei įstatymui bus uždegta žalia šviesa, kai kurie ūkiai tęsti veiklos nebegalės.

Prie fermos – kaip miške

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas primena, kad gyvulininkystės ūkiai, o ir kai kurios verslo, komunalinės įmonės, skleidžia gyvuliams būdingus kvapus, triukšmą, išmetami į aplinką teršalai, todėl jau apie 50 metų Lietuvoje galioja teisės aktai, draudžiantys žmonėms apsigyventi itin arti fermų – vadinamojoje SAZ. Tačiau, jo įsitikinimu, valstybės bei savivaldybių įstaigų aplaidumas lėmė, kad kai kuriose savivaldybėse, pasinaudojant teisės aktų spragomis, kai kurių gyvulininkystės objektų SAZ ribose atsirado gyvenamieji ir visuomeninės paskirties statiniai: mokyklos, darželiai ir kt. Ilgainiui šių statinių savininkai ir gyventojai ėmė bruzdėti, kad kaimynystėje stovinčios fermos kelia nemalonius kvapus, dėl to kenčia gyvenimo kokybė, nuvertėja jų turimas nekilnojamasis turtas.

Dalis kiaulininkystės ūkių SAZ yra įregistravę, o maždaug 10 LKAA tai padaryti vis dar siekia. A.Baravyko manymu, tai yra atsainaus valstybės institucijų darbo rezultatas, mat įregistruoti SAZ be Nacionalinės žemės tarnybos patys ūkiai neturėjo galimybės. SŽNSĮ nustatyta, kad veiklos vykdytojams neįregistravus SAZ, nuo 2026 m. sausio 1 d. ūkiai tęsti savo veiklos nebegalės.

SAZ klausimą paskubomis pradėta kelti dar praėjusių metų pabaigoje, kai Rudaminos miestelyje (Vilniaus r.) kilo gyventojų ir „Vilniaus paukštyno“ ginčas dėl apsaugos zonos. Gyventojai 2022 m. pateikė rašytines peticijas ir surinko daugiau kaip 2,5 tūkst. parašų, kuriais išreiškė nepritarimą naujų sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymui. Viso to pasekmė – pernai gruodį parengti ir įteisinti SŽNSĮ pakeitimai. Ūkininkai įsitikinę, kad tai kardinaliai pakeitė iki tol egzistavusią tvarką SAZ, mat ji nebesaugo ūkių nuo gyvenamųjų namų priartėjimo prie fermų, o SAZ ribose nebetaikoma išimtis kvapo normai. Kitaip sakant, SAZ teritorijoje turi būti toks pats grynas oras kaip miške.

Ieškoto kompromiso galiausiai nepaisė

Kol kas SAZ teritorijoje galioja 8 europiniai kvapo vienetų (OUE/m³) kvapo koncentracijos norma. A.Baravyko teigimu, nustatant šią ribą ūkiai dar gali išlaikyti projektinį gamybos pajėgumą, tačiau įsigaliojus 5 OUE/m³ ir jeigu jų pašonėje bus kaimo gyventojų – teks mažinti gamybą arba nutraukti veiklą.

„SŽNSĮ pokyčiai nuo 2023 m. sustabdė SAZ įregistravimą, o po pasitarimų su socialiniais partneriais ir Vyriausybės kanceliarija, 2023 m. vasario 10 d. aplinkos ministras įsteigė darbo grupę, kuri turėjo padėti rasti visas puses tenkinančius kompromisinius sprendimus. Darbo grupė juos rado, jie buvo pateikti Simonui Gentvilui ir Vyriausybės kanceliarijai, o taip pat buvo įtraukti į Seimo Aplinkos apsaugos komitetui (AAK) teikiamą SŽNSĮ pakeitimo projektą“, – įvykių seką sprendžiant SAZ klausimą pasakoja A.Baravykas.

Tačiau pašnekovą stebina tai, kad net ir pateikus konsensusu grįstą sprendimą galiausiai jo buvo atsisakyta. Pasak jo, spalio 25 d ir lapkričio 15 d., jį svarstant AAK, susilaukta kai kurių SAZ gyvenančių asmenų prieštaravimų dėl 8 OUE/m³ kvapo koncentracijos įtvirtinimo SAZ teritorijoje, todėl AAK nariai nutarė darbo grupės pateiktų siūlymų nepaisyti.

„Visos kalbos apie dialogą su verslu ir apie kompromisų paieškas bei darbo grupės išdiskutuotos išvados, kompromisiniai sprendimai pavirto į nieką“, – nusivylimo neslepia LKAA vadovas. Jis taip pat apgailestavo, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nedalyvavo posėdžiuose ir negynė gyvulininkystės ūkių, o paskutiniajame posėdyje asociacijų atstovams nebuvo sudarytos sąlygos išsakyti nuomonę dėl esminių SŽNSĮ pakeitimo projekto pokyčių.

Pastangos virto niekais

Anksčiau minėtos darbo grupės sudėtyje buvo ir ŽŪM. Pastarosios specialistai VL atsiųstame laiške aiškino, kad posėdžiuose sprendžiant klausimą dėl leidžiamo kvapo koncentracijos ribinės vertės gyvenamosios aplinkos ore, ŽŪM visuomet tvirtai pasisakė už tai, kad nustatant SAZ turi būti suderinti visuomenės ir ūkio subjektų interesais ne tik dėl visuomenės sveikatos saugos užtikrinimo, bet ir žemės naudojimo bei ūkinės veiklos vykdymo galimybių gyvulininkystės ūkiams.

Aplinkos ministro įkurtoje darbo grupėje buvo siekta kompromiso tarp ūkio subjektų ir gyvenančiųjų SAZ teritorijoje. Po ilgai trukusių diskusijų galiausiai nutarta siūlyti kompromisą – SŽNSĮ tobulinti ir įregistruojant SAZ įteisinti tą kvapo normą, kuri tuo metu galioja.

„Darbo grupės, kurios sudėtyje buvo ir ŽŪM, atstovai inicijavo anksčiau minėtą SPŽNSĮ pakeitimo projektą, kuriame buvo siūloma nustatyti, kad „klaidos taisymo“ pagrindais nustatytose SAZ būtų taikoma tokia didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore, kokia galiojo šios SAZ įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą ar įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dieną. Šiuo atveju dėl minėto projekto būtų patenkinti tiek ūkine veikla užsiimantys asmenys, tiek SAZ teritorijose gyvenantys ar dirbantys asmenys“, – rašoma ŽŪM atsiųstame komentare.

ŽŪM specialistai teisinasi, kad jie esą dėjo visas pastangas, kad darbo grupės inicijuotam įstatymo projektui Seime būtų pritarta, tačiau minėtos nuostatos AAK posėdyje buvo atsisakyta. ŽŪM nekomentavo, kaip įstatymas atsilieptų gyvulininkystės ūkiams, jei Seimas galiausiai apsispręs palikti dabartinę SPŽNSĮ redakciją.

Aplinkos ministerija (AM) į VL siųstus klausimus neatsakė.

Kompromisą apskundė teismui

Aplinkos ministro įkurtoje darbo grupėje buvo siekta kompromiso tarp ūkio subjektų ir gyvenančiųjų SAZ teritorijoje. Po ilgai trukusių diskusijų galiausiai nutarta siūlyti kompromisą – SŽNSĮ tobulinti ir įregistruojant SAZ įteisinti tą kvapo normą, kuri tuo metu galioja. Kadangi vieni ūkiai įregistravo SAZ iki 2023 m. sausio 1 d., kiti jau po šios datos. Taigi, turėjo būti įteisintos skirtingos kvapo normos. Darbo grupės išvados buvo pateiktos Vyriausybei ir dėl tos priežasties sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys savo įsakymu nukėlė 5 OUE/m³ kvapo normos įsigaliojimą – tai įsigalios tik 2026 m. sausio 1 d. T.y. buvo sudarytos sąlygos įregistruoti SAZ su 8 OUE/m³.

Tačiau šis sveikatos apsaugos ministro įsakymas neįtiko AAK narei, „valstietei“ Ligitai Girskienei. Ji A.Dulkio įsakymą apskundė teismui. Parlamentarė savo sprendimą motyvavo tuo, kad 8 OUE/m³ nepakeliama smarvė ir gyventojai, įsikūrę netoli ūkių, pasirašytų ilgalaikį ir nepalankų nuosprendį. Gyvenimas nuolat kenčiant nemalonius kvapus, anot jos, žalingas ir jų sveikatai.

Seimo narė taip pat pridūrė, kad gyvulininkystės ūkiams delsti nereikėjo ir įregistruoti SAZ buvo daugiau nei pakankamai laiko. „Tie žmonės turėjo 4 metus susitvarkyti šį klausimą, bet ūkininkai nieko nepadarė, nesiėmė reikalingų priemonių. Kovą dėl kvapo vienetų pradėjau dar 2019 m. Klaipėdoje buvo nemažai atvejų dėl nuotekas valančių įrenginių, uosto skleidžiamos taršos ir kvapų, visi gerai atsimename „Grigeo“ skandalą. Aš esu išrinkta Klaipėdoje, atstovauju šio krašto žmonėms. Dar man prieš tampant Seimo nare drauge su Klaipėdos rajono bendruomenėmis prašėme įteisinti griežtesnes normas, t.y. mažinti kvapų maksimalią ribinę vertę. Dabar, likus vos keliems mėnesiams iki kitų metų, kai turėjo įsigalioti naujos normos, ūkininkai, manau, pradėjo dejuoti ir taip paveikė ministrą“, – kalbėjo L.Girskienė.

Ji tikino, kad į parlamentarus kreipėsi gyventojai, turintys būstus netoli fermų arba leidžiantys vaikus į mokyklą, darželį, įsikūrusį gyvulininkystės ūkio pašonėje. Parlamentarė sakė suprantanti jų nerimą, kad įregistravus SAZ su 8 OUE/m³ gyventojai nebeturės galimybės skųstis visuomenės sveikatos specialistams – jiems beliks susitaikyti su sklindančiais kvapais arba išsikraustyti. Jos teigimu, nesąžininga, kad gyventojai turės susitaikyti su tokia smarve savo gyvenamojoje aplinkoje.

Vis dėlto, ji sutinka, kad SAZ apsigyvenę žmonės taip pat turi jausti atsakomybę, mat jie patys išsirinko būstą šalia nemalonius kvapus skleidžiančių įmonių. Tačiau pašnekovė neatlyžta ir daugiau tikisi iš verslų, kurie turėtų investuoti į taršą mažinančias priemones.

„Mano žiniomis, retas ūkis turi įsidiegęs kvapo valdymo priemones, o jų tikrai yra. Pritariu ūkininkams, kurie sako, kad įteisintose didesnėse SAZ gyventojų neturėjo atsirasti. Tikrai yra pridaryta klaidų nustatant SAZ ir jų atstumus. Net neįsivaizduoju, kaip ten atsirado ugdymo įstaigos...“ – įstatymo spragas mato „valstietė“ L.Girskienė, svarstydama, kad įregistravus SAZ iš to išloš patys ūkininkai, mat tie gyventojai, kurie nebus dalyvavę poveikio aplinkai vertinimo procese, nebeturės galimybių skųstis po SAZ įregistravimo.

Neturi techninių galimybių

Anot A.Baravyko, prieš lapkričio 23 d. vykusį balsavimą Seime dėl SPŽNSĮ, AAK posėdyje nurodyta AM išimti iš įstatymo projekto nuostatą, kad įregistruojant SAZ įteisinama ir ta kvapo norma, kuri galioja tuo metu. „Todėl išeina, kad kvapo norma gyvenamojoje aplinkoje visur bus vienoda: ir prie fermos SAZ ribose, ir miške ar prie ežero. Toks įstatymas jau praėjo svarstymo stadiją Seime, beliko priėmimo stadija“, – su nerimu paskutinio balsavimo laukia LKAA direktorius.

Jis taip pat pažymėjo, kad pasiekti 5 OUE/m³ kvapo vienetus kiaulių ūkiai šalyje neturi nei finansinių paskatų, nei techninių galimybių. Jo teigimu, tik vienas kiaulininkystės kompleksas yra įdiegęs oro valymo filtrą. Tokia technologija įmanoma būtent monoblokinio tipo kompleksui, t.y. kai komplekso fermų statiniai stovi priglausti vienas prie kito. Tai ūkiui atsiėjo apie 1,8 mln.

Anot A.Baravyko, tai nėra paprastas pirkinys, kurį galima nupirkti „nuo parduotuvės lentynos“ – filtro įrengimui reikia rekonstruoti tvartus, pritaikyti oro ventiliaciją. Parama tokiam filtrui įrengti nebuvo skirta. Tačiau kitiems ūkiams tokių technologinių sprendimų net nėra, nes pastatai per toli vieni nuo kitų nutolę ir nėra inžinerinių priemonių, kaip vienu metu ventiliuoti orą kiaulėms visuose tvartuose, o išmetamą orą suvesti į oro filtrą. „Tokių sprendimų nesiūlo jokios tvartų įrangos kompanijos“, – pridūrė jis.

Peilis pramonei

Tuo, kad papildomos investicijos gali dar labiau suveržti diržus, įsitikinęs ir Gytis Kauzonas, Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas. Jo teigimu, šiandieną SAZ siekia įteisinti didesnė dalis jo atstovaujamų paukštynų. Jo manymu, visas šitas bruzdesys dėl SAZ yra „peilis į nugarą pramonei“ ir viso labo priešrinkiminis triukas siekiant įtikti rinkėjams.

Jis neabejoja, kad, perkėlus kvapų kontrolės priemones ūkiams, brangs paukštiena, nes tai kels jos savikainą. Be to, intensyviai auginantiems paukščius ūkiams iki šiol nėra tokių technologinių priemonių, kurios padėtų taršą sumažinti iki gyventojams pageidaujamos ribos. G.Kauzono teigimu, jei įstatymas bus priimtas, teks grįžti įstatymą tobulinti Seimo pavasario sesijoje.

Įregistruoti neskuba – laukia aiškumo

Šakių rajono „Kubilių“ žemės ūkio bendrovės vadovas Martynas Miliūnas sako, kad kelios jo valdomos fermos vis dar neturi įregistruotų SAZ. Pašnekovas to daryti kol kas neskuba, nes pasigenda aiškumo, ką ir kaip reikės daryti.

„Laukiame, kada bus sprendimas, nes politikai niekaip neapsisprendžia šiuo klausimu. Kai tik pradėsiu judinti popierius, prasidės bėdos su kaimynais, nes jie nepatenkinti nuo fermų sklindančiu kvapu. Turime parengtą sutarties šabloną su įmone, kuri mums turėtų padėti sutvarkyti SAZ įregistravimą, tačiau priėmėme sprendimą dar palaukti. Vis dėlto delsti ilgai negalima, nes kol praeini visas procedūras, užtrunki ilgiau nei metus“, – sako M.Miliūnas.

Jis neslepia, kad šalia fermų įsikūrę gyventojai gero žodžio pieno gamintojams taip pat nepasako – kartkartėmis pyksta dėl kvapų. Tačiau bendrovės vadovas tikina darantis viską, kad kvapai būtų pažaboti – fermos reguliariai higienizuojamos, naudojami probiotikai ir kitos priemonės.

„Gyventojai tikisi, kad kaime nebus jokių kvapų... Kaip mes nuvykstame į miestą ir mums nosį nuo CO² riečia, taip į kaimą atsikėlusiems, fermos kaimynystėje gyvenantiems nepatinka gyvulių kvapas“, – teigia M.Miliūnas.

Nesudėvimos kurpaitės

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis šiuo metu į Seimą atneštą SPŽNSĮ projektą laiko diskutuotinu ir taisytinu. Jo manymu, jis neišspręs kylančių ginčų tarp gyventojų ir ūkininkų. Maža to, norimos nustatyti kvapo vieneto normos – nesudėvimos kurpaitės žemės ūkio bendrovėms ir kitiems ūkiniams subjektams. „Šis įstatymas sprendžia problemas tik vienai pusei, konfliktas užprogramuotas“, – įsitikinęs jis.

Paklaustas, kaip jis balsuos paskutiniame balsavime, V.Pranckietis pripažino, kad dar turės geriau susipažinti su projektu, jis taip pat neatmeta galimybės teikti pataisas. „Kai vilniečiai pradeda ūkiams aiškinti, ką jiems daryti, kad tarša būtų mažesnė – keista. Mėšlas ūkiuose yra ir jis niekur nedings. Ūkiams nuo sumažinti taršą nuo 8 iki 5 OUE/m³ tikrai sudėtinga. Galime įstatyme parašyti, kad ant dangaus pakabinsime veidrodį, bet jis nesilaikys. Galime duoti nesudėvimas kurpaites ir taip paprasčiausiai sužlugdysime ūkio subjektus“, – kalbėjo KRK pirmininkas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad nors nuolat kalbama apie gyvulininkystės plėtrą šalyje, priimami įstatymai prasilenkia su šiuo siekiu. SPŽNSĮ pataisos taip pat siunčia įspėjamąjį signalą žemės ūkiui.

„Juk gyventojai į kaimą atsikėlė žinodami, kad ten stovi fermos. Nesąžininga visus reikalavimus perkelti tik ant ūkininkų pečių. Be to, tai tarsi kažkokia verslų uždarymo tąsa. Pamatėme, kad buvo uždraustos kailinių žvėrelių fermos, dabar daug emocijų yra diskutuojant apie sanitarinius miško kirtimus. Priimant įstatymą turime išlaikyti balansą, kad abi pusės būtų išgirstos, o dabar, mano nuomone, SPŽNSĮ sprendžia daugiau gyventojų, bet ne ūkio subjektų situaciją“, – apibendrino V.Pranckietis.