Rekordiškai šilta gegužė ir birželio pradžia jau niauksto žemdirbių veidus – nuo karščio ir kritulių stygiaus leipsta javai, gelsta ganyklos ir daržovės, o kai kurios iš jų iš viso nedygsta. Kai kur ūkininkai skundžiasi, kad jų laukai lietaus negavo nuo sėjos pradžios. Meteorologai konstatuoja, kad dirvožemiai perdžiūvę, tačiau iki stichinės sausros, anot jų, dar toli.

Sunku sodinti daigus

Pernai rudenį ir šiemet pavasarį per sėją nemažai laukų skendėjo balose, o dabar jie jau kenčia nuo kritulių stygiaus. Ekstremalūs, žemdirbius į neviltį varantys orai jau tampa dažnu reiškiniu, tad jiems belieka prie jų prisitaikyti ir stiprinti savo nervus. To dabar labai reikia – sinoptikai artimiausiu metu gero lietaus nežada.

„Sausra jau senokai kamuoja daržoves, tai, aišku, turės įtakos derliui. Gal mėnuo, kai pas mus nebuvo lietaus. Anksčiau pasėtos morkos gražiai sudygo, tačiau dabar lapeliai jau gelsta. Purškiant per lapus sunkiai pasisavina trąšas“, – sakė šiltnamiuose ir apie 13 hektarų lauke įvairias daržoves auginantis Panevėžio rajono ūkininkas Paulius Čerkesas.

Daržininkas turi laistymo įrangą, tačiau jos nebepakanka visiems plotams palaistyti. Dabar jis vargsta sodindamas porų daigus, nes žemė labai sausa, reikia gerai sudrėkinti, kad daigai prigytų. Ūkininkas dar augina lapkotinius ir šakninius salierus, juos taip pat reikia laistyti.

„Beveik kasmet tokiu metu būna daugiau ar mažiau sausesni orai. Šiemet dar prisidėjo ir dideli karščiai, kurie greičiau išgarino dirvos drėgmę. Kita vertus, dėl šiltų orų greičiau sudygo ir paaugo anksčiau pasėtos morkos“, – kalbėjo daržovių augintojas.

Daržoves laisto

Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkės Daivos Šateikienės, situacija daržininkų ūkiuose nevienoda, priklauso nuo regiono, dirvožemio struktūros, gruntinių vandenų lygio, tačiau daugelio jų pasėliai kenčia nuo kaitros ir sausų orų. Ypač prastai tuose laukuose, kur dar nesudygo daržovės. Dabar joms itin reikia lietaus.

„Viskas džiūsta – ir javai, ir daržovės, ir pievos. Jeigu palytų, augalai atsigautų, bet, aišku, tokio derliaus, kokio tikėjomės, nebus. Pas mus šią savaitę vieną dieną kai kuriuose laukuose palijo, tai augaliukai šiek tiek per naktį atsigavo. Bet tai menka paguoda – šiandien saulė ir vėjas viską išdžiovino, ir vėl laukai dulka“, – sakė D.Šateikienė.

D.Šateikienė

Stambūs daržininkystės ūkiai jau seniai įsirengę laistymo įrangą, tačiau ji neatstoja gero lietaus –neaprėpia visų daržovių laukų, be to, toks laistymas didina auginimo sąnaudas. Laistymo priemonėmis stengiasi apsirūpinti ir mažesni prekiniai daržininkų ūkiai. Tad ankstyvųjų lietuviškų daržovių bus. Dar prieš Jonines ūkininkai žada ankstyvųjų bulvių, liepos pabaigoje – morkų ir svogūnų.

„Žemės ūkio veikla yra gyvenimo būdas, jeigu tokį darbą pasirinkai, turi susitaikyti ir su sausra, ir su lietaus pertekliumi. Žemdirbiai labai priklausomi nuo gamtos sąlygų, kurių nepakoreguosi“, – filosofiškai nusiteikusi D.Šateikienė.

Pasak M.Milerio, žieminiai pasėliai atsilaiko geriau, o vasarojus nyksta – jo deramai neatgaivintų net ir geras lietus.

Kviečiai sprindžio dydžio

Javų augintojai savo pasėlių nelaisto, tad jiems tenka pasikliauti tik dangaus malone ir veikti pagal aplinkybes. Suvalkiečiai bėdoja, kad kai kam netrukus gali tekti užarti vasarojų ir ruošti laukus rudens sėjai.

„Pavasarį dažnai pristingame lietaus, bet šiemet situacija laukuose tikrai išskirtinė. Po sėjos lietaus beveik nebuvo, kelis kartus tik švelniai nulašnojo. Taigi pasėliai labai kenčia. Už Kalvarijos, pasienio link, kai kurie ūkininkai jau planuoja suarti laukus ir ruošti dirvą žiemkenčių sėjai. Iš sprindžio dydžio kviečių nieko gero nebus, o lietaus vis nežada“, – padėtį apibūdino Marijampolės rajono ūkininkas Mindaugas Mileris.

Pasak javų augintojo, žieminiai pasėliai atsilaiko geriau, o vasariniai javai nyksta. Jų deramai neatgaivintų net ir geras lietus. „Vasarojus gerai sudygo, pakako drėgmės, bet dabar prastai atrodo. Gero derliaus tikrai nebus. Žieminiai javai gražesni, bet reikia turėti omeny, kad mūsų krašte po žiemos buvo kone pliki laukai, javai turėjo iš naujo ataugti. Kol augino žaliąją masę, dirva prarado daugiau drėgmės“, – aiškino M.Mileris.

Ūkininkas yra sudaręs išankstinių grūdų pirkimo ir pardavimo sutarčių, tačiau dėl to dar nesijaudina. Mano, kad pavyks parduoti įsipareigotą kiekį. „Išankstines sutartis sudarinėjame protingai, negalime smarkiai rizikuoti“, – teigė jis.

M.Mileris

Žieminiai dar atsilaiko

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos vadovas Ignas Jankauskas sakė, kad prieš keletą savaičių atlikta augintojų apklausą parodė, kad situacija ūkiuose dar nėra kritinė, tačiau dabar ji kasdien prastėja. Remiantis LGAA apklausos rezultatais, iki 7 proc. javų augintojų žieminius pasėlius įvertino puikiai, 46 proc. – gerai, 43 proc. – tik patenkinamai. Dabar jų vertinimai jau būtų kitokie.

„Bėda ta, kad žieminių kultūrų, kurios galėtų šiemet patempti ūkininkų pajamas, pasėta 15–20 proc., o kai kuriuose regionuose – gal net ir 30 proc. mažiau. Vasariniai javai dabar labiau kenčia nuo sausros, o jų šiemet daugiau auginama. Vadinasi, derlius bus mažesnis, kartu ir pajamų bus mažiau“, – prognozavo LGAA administracijos vadovas.

Pievos geltonuoja

Dėl sausų orų jau darosi neramu ir pieno gamintojams. Pirmoji žoliapjūtė daugelio ūkininkų nenuvylė, tačiau jie susirūpinę dėl atolo. „Lietaus verkiant reikia. Dėl sausros kenčia ne tik javai, bet ir ganyklos. Pievos jau geltonuoja, žolė neauga. Gerai, kad pavyko nušienauti pirmąją žolę ir pasiruošti pašarų, nes atolo gali ir nebūti“, – sakė Kelmės rajono pieno gamintojas Albertas Brazas.

Ūkininkas pašarams augina ir javus, tad susirūpinęs, ar užteks derliaus. Pieno gamintojas gyvulius laiko fermoje, šeria šienainiu. „Galvijus laikantys žmonės iš visų pakampių šienauja žolę, nes bijo, kad gali pristigti pašarų“, – teigė A.Brazas.

Pakilo kainos

Sausi ir karšti orai vyrauja ir kitose Europos, Juodosios jūros regiono valstybėse ir kt. Rusijoje prognozuojama, kad dėl sausros kai kuriuose šalies regionuose žieminių kultūrų derlius gali būti 10 proc. mažesnis už pernykštį.

Ilgai trunkantis sausas oras turėjo įtakos javų ir rapsų kainoms. Per pastarąsias 4 savaites kviečių kaina Paryžiaus MATIF biržoje pakilo daugiau nei 4 proc., o rapsų – daugiau nei 3 proc.

Tarptautinė grūdų taryba pastarojoje savo ataskaitoje dar 2,1 mln. tonų sumažino pasaulio rapsų derlius prognozę. Šiais metais jis numatomas 73,3 mln. t – 1,7 proc. mažesnis už pernykštį.

Stichinės sausros dar nėra

Justina Kazlauskaitė, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių stebėjimų poskyrio vyriausioji specialistė

Iki stichinės sausros dar toli, tačiau kai kuriuose regionuose, ypač pietiniuose, vakariniuose ir dalyje šiaurinių, iš tiesų labai sausa. 20 cm gylyje dirvožemiai yra perdžiūvę. Jeigu ir iškrinta nedaug kritulių, drėgmė kaipmat išgaruoja. Reikėtų ilgai trunkančio lietaus, kad susibalansuotų drėgmės stygius, tačiau artimiausiu metu tokio neprognozuojama.

Stichinę sausrą galima skelbti, kai hidroterminis koeficientas – kritulių kiekio ir oro temperatūros sumų santykis – per 30 dienų laikotarpį yra žemiau nei 0,5. Dabar tokių dienų yra daugiau nei septynios. Birželis numatomas sausesnis. Jeigu sąlygos nesikeis, tai apie stichinę sausrą galbūt galima bus kalbėti birželio pabaigoje.

Žemdirbiai kalba, kad kai kur lietaus nebuvo nuo Velykų, bet mūsų meteorologijos stotys visur fiksavo didesnius ar mažesnius kritulius. Gal tas kiekis buvo pakankamai mažas, kad ūkininkai galėtų pasakyti, jog gerai prilijo.

Pernykštė gegužė buvo dar sausesnė, bet pernai birželio pradžioje iškrito nemažai kritulių. Be to, šiemet paskutinį pavasario mėnesį vidutinė temperatūra buvo 4 laipsniais aukštesnė nei daugiametė įprastinė. Galima konstatuoti, kad tai pati šilčiausia gegužė Lietuvoje nuo 1961 metų. Taigi karštis labiau išgarino drėgmę.

Svarbu nenudeginti pasėlių

Dr. Roma Semaškienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja

Žiemkenčių pasėliuose jau matyti netolygumų. Vasarojus, ypač vėlyvesnės sėjos, labiau kenčia nuo sausros. Praėjusį savaitgalį kai kuriuose kraštuose lietus pradžiugino žemdirbius, ten pasėliai šiek tiek atsigavo. Taigi situacija nėra visur vienoda. Liūdna, bet kol kas prognozės nedžiugina.

Ūkininkai bando gelbėti pasėlius įvairiais būdais: papildomai maitindami per lapus, darydami darbinius mišinius su pesticidais. Pas mus populiaru ruošti daugiakomponenčius mišinius, ir tai suprantama, nes augintojai nori vienu purškimu kuo daugiau atiduoti augalui. Bet dabar, kai augalai dėl karščio patiria stresą, reikia labai gerai apgalvoti tokių mišinių komponentus, stengtis, kad jų nebūtų labai daug, rekomenduotina neviršyti 3–4, gal net apsiriboti 3.

Kai temperatūra pasiekia aukščiau 25 laipsnių šilumos, jokiu būdu negalima purkšti pesticidais. Tada ūkininkai į laukus turėtų važiuoti anksti ryte arba vėlai vakare.

Nepaisant mūsų rekomendacijų, kasmet laukuose galima pamatyti apdegintų pasėlių. Augintojai tikisi pagelbėti augalams, bet, matyt, ne visada tai pavyksta. Gal neįvertina mišinio sudėtinių dalių, gal purškia esant per aukštai temperatūrai ir kt.