Šiemetės sausros padariniai grūdinėms kultūroms jau akivaizdūs, tik ūkininkai dar negali suskaičiuoti padarytos žalos dydžio. Tad ir taip lauktas lietus, nors kažkiek ir pagirdė žemę, bet, anot žemdirbių, stebuklo jau nepadarys – iš esmės derliaus nepakeis.
Laukuose skaičiuojamos „plikės“
Navasodų kaime (Marijampolės sav.) brolių Pauliaus ir Ąžuolo Gvazdaičių ūkių žemė apsėta grūdinėmis kultūromis, tik 5 procentus jie palikę pūdymui. Pasak Marijampolės krašto ūkininko P.Gvazdaičio, ir pas juos augmenija išgyvena sunkų periodą. „Džiūsta, labai džiūsta, kaip ir visur. Kiek išdžius, kiek derliaus gausime – sunku pasakyti. Kombainas per javapjūtę viską parodys“, – teigė P.Gvazdaitis.
Anot jo, į dirvą subertos sėklos sudygo beveik visur. Kai
šiemet anksti pavasarį pupas pasėjo, tai ir jos sudygo, bet dabar nuo sausros jų
pupos labai užskurusios. Ūkininko pastebėjimu, ten, kur yra priesmėlis, žemės šiek
tiek lengvesnės, ten žieminės kultūros yra beveik išdžiūvusios, nugeltusios –
nelabai kas belikę. Ankstesniais metais, jeigu nors kiek palydavo, ten dar
užaugdavo, o šiais metais, pasak P.Gvazdaičio, laukuose atsirado tiesiog
„plikės“, o kitose vietose, kur dar yra gyvybės, jo prognozėmis, varpose – ne
kas. „Pavyzdžiui, žieminiai miežiai jau gelsta, o grūdas – smulkus ir dar
išdžius, tai bus labai smulkūs žieminių miežių grūdai“, – atviravo ūkininkas iš
Suvalkijos.
Ūkininkams birželio mėnesį pati džiugiausia naujiena – sinoptikų prognozuojamas lietus. Kartu ir nusivylimo akimirkos, kai po lietaus matuoja ir mato, kad palyta apie 1–2 mm. Išdžiūvusiems laukams tai gaidžio ašaros. P.Gvazdaičio teigimu, kol kas lietaus buvo per mažai, kad būtų ištaisyti sausros padariniai. „Po tokios sausros toks lietus – kaip bandymas negyvą pagirdyti. Nors kai kas ir tikino, kad esą kviečiai ar pupos atsibus, atsigaus, bet, manau, kad taip jau nebus. Nebent gali tik šiek tiek pratęsti augalo vegetaciją, išsaugoti tai, ką jis dar galėtų duoti šeimininkui. Pagal esamą situaciją laukuose, net jei mėnesį lytų dieną ir naktį, toks derlius, kokio ūkininkas tikėjosi, šiais metais jau neužaugs“, – susitaikydamas su realybe kalbėjo Marijampolės krašto grūdinių kultūrų augintojas.
Rekordų nebus
Jurbarko rajono ūkininkas Raimondas Jovarauskas VL teigė, kad lietus sunkiai ką bepakeistų, nes pas juos derliaus praradimai jau garantuoti. „Grūdinių kultūrų pasėliai atrodo labai prastai. Žinoma, galutinius rezultatus bus galima pasakyti, kai nuiminėsime derlių, bet lietus kai kurioms kultūroms jau tikrai nepagelbės – pupos ir žirniai jau džiūsta. Vargu, ar atsigaus, o jei ir atsigaus, apčiuopiamo derliaus jau tikrai nebus. Kviečių derlius irgi, abejoju, ar bus didelis, nes yra išdegusių plotų. Vasarinių grūdinių kultūrų iš viso turbūt vienetai tiktai turės ką kulti, nes situacija visai tragiška. Mažiau nervų kainuoja, kai nesilankom laukuose“, – prisipažino jurbarkietis ūkininkas.
„Pas mus, Aukštaitijoje, sausra grūdinėms kultūroms irgi jau padarė didelę
žalą, ypač lengvesniuose dirvožemiuose. Lietus žieminiams gal šiek tiek dar
pagelbės, bet vasarojus jau nėra pakankamai išsivystęs ir vargu ar jam lietus
bepagelbės“, – VL kalbėjo kito Lietuvos regiono – Panevėžio rajono ūkininkas
Rimas Kasčionis.
Jo pastebėjimu, tiek jo ūkyje, tiek ir kaimyniniuose, kur lengvos žemės, situacija itin prasta. Žieminių kviečių derliaus, galima sakyti, nebus, nes jie jau stovi nugeltę ir vargu ar suformuos varpose grūdus. Žieminiai rapsai šiek tiek geriau laikosi, bet jiems pakenkė šalnos. „Turėsime turbūt 30–40 proc. mažesnį rapsų derlių. O žieminių kviečių – net 50 proc. mažiau. Įvertinus užauginimo savikainą ir praėjusių metų brangias prekes, metai bus labai nuostolingi“, – gana liūdnomis prognozėmis dalijosi Panevėžio r. ūkininkas.
Kas auga, kas –
džiūsta
Prienų rajono Strielčių kaimo ūkininkas Julius Akelaitis rūpinasi beveik 300 ha žemės, plėtoja augalininkystės ūkį, iš kurio jo šeima ir pragyvena. Kaip ir daugelis, šiemet šis ūkininkas augina žieminių kviečių bei rapsų, sėjo žirnių. J.Akelaičio teigimu, jų krašte lijo labai senai ir jau verkiant reikėjo gausesnio lietaus, tik jis – jau kiek pavėluotas. „Iš ūkininkavimo galima išgyventi, jeigu metai palankūs“, – teigė ūkininkas.
Anot jo, laukuose birželio mėnesį beveik jau nieko
nepadarysi – kiek yra, tiek yra. „Kas auga, kas – džiūsta. Ruošiamės
javapjūtei. Sunku, žinoma, dar pasakyti, kada ji priartės, laiko dar yra, bet
jeigu sausra laikysis ilgiau, ji netruks ateiti“, – svarstė ūkininkas. Jo
laukuose prasčiausiai atrodo grūdinės kultūros, augančios lengvesnėse žemėse. Matyti
daug vietų, kur ryškūs džiūvimo ženklai. Ir nesvarbu, kokia kultūra auga. Tad
neabejoja, jog dalis derliaus jau bus žuvusi. Bet ūkininkas prisipažino,
pernelyg dažnai po savo laukus nevaikščiojantis, kad nereiktų pergyventi dėl
sausros pasekmių.
J.Akelaitis gana atsargiai ir skeptiškai vertina šiuo metu į ūkius atkeliaujančias naujoves. „Laikysimės to, ko reikalaujama, bet tie reikalavimai kai kada yra nelogiški. Tarkime, atsėliavimas. Privalome pasėti tarpinius augalus, kad galėtume vėl sėti kviečius. Bet jei susivėlina javapjūtė, tai po tarpinių augalų jokių žieminių nespėsi pasėti – pas mus ne toks klimatas, kaip Lenkijoje ar Vokietijoje. Be to, jau ne vienerius metus Lietuvoje kartojasi sausros, tad pasėjęs vasarojų gali nieko iš jo negauti – esame priklausomi nuo gamtos“, – pastebėjo augalininkystės ūkio šeimininkas.
Kuls senu kombainu
Broliai ūkininkai Gvazdaičiai iš Marijampolės krašto stengiasi žvelgti plačiau. Sako, kad nors Lietuvoje šiemet ūkininkų laukia nederliaus metai, bet pasaulyje ūkiai priaugins javų ir prikuls grūdų. Be to, anot P.Gvazdaičio, dar nuo ankstesnių metų likę didelės grūdų atsargos, todėl gerų supirkimo kainų, ko gero, nebus.
„Yra trys faktoriai, kurie labai daug ūkių gali nuvaryti į bankrotą. Rudenį nusipirktos trąšos, už salietrą mokant po 800–850 Eur/t. Antra – pasaulis turi sukaupęs didelį rezervą grūdų ir dar šiemet užaugins ir prikuls daug naujo derliaus, tai kaina bus maža, o pas mus, Lietuvoje, – sausra, mažas derlius, maža supirkimo kaina ir brangios trąšos. Ūkininkai arba dirbs, kad dirbtų, arba net ir bankrotai nuvilnys, jeigu prisiėmę paskolų, prisipirkę technikos. Mes irgi galvojome, kad laikas pirkti naują kombainą. Bet nutarėme dar palaukti, pažiūrėti, kokie bus derliai – nenoriu dar labiau užsiveržti kilpą ant kaklo“, – VL pasakojo Navasodų kaimo ūkininkas.
Jeigu būtų nusimatę dideli derliai, naujas kombainas broliams Gvazdaičiams būtų labai parankus pirkinys darbymečiui. Kai situacija pasikeitė – derliai bus kuklūs, tai ir senasis kombainas nesunkiai laukus nukuls, jis puikiausiai tarnaus ir per artėjančią javapjūtę. „Šiaudai trumpi. Mūsų kviečiai šiais metais labai žemi. Gali būti labai ankstyva javapjūtė. Jau dabar spėliojama, kad jei dabar nelyja, per javapjūtę, kai reikės kulti – lis. Tad didžiausias rūpestis, kad ir to menko derliaus kokybė nebūtų sugadinta. Bet kaip bus, pamatysim“, – svarstė P.Gvazdaitis, tikindamas, jog net ir nepalankiomis aplinkybėmis stengiasi išlikti optimistu.
Jis prisiminė, kad trejus metus iš eilės (2017, 2018 ir 2019 m.) patyrė įvairių gamtos išbandymų. Vieną sezoną derlius supuvo, kitą – sudžiūvo, trečiąjį – sėklos net nedygo. Jo teigimu, tie treji metai juos šiek tiek pamokė, davė gerų pamokų ateičiai ir užgrūdino. Nuo tada broliai Gvazdaičiai žino, kad to neišvengs. Tiesa, pernykščiai, užpernykščiai metai jų ūkiams buvo geri, dėl to supranta, kad taip ilgiau nesitęs – atėjo nuostolių metas.
„Dvejus metus atsikvėpėm, pajamas ir nuostolius išsilyginom, tikėjomės šiemet dirbti „į pliusą“, naują kombainą pirkti. Gerai, kad neskubėjau to daryti – supratau: neskubėk gyventi, per anksti neužriesk nosies, kantriai dirbk, nes ūkyje reikia didelės kantrybės. To mus moko pati gamta“, – pastebėjo P.Gvazdaitis.
Gamta išimčių nedaro niekam
Kokia konkreti sausros padaryta žala grūdinėms kultūroms ir ūkiams – dar neaišku, bet tuo, kad žala yra, abejoti jau neverta. Tai laukuose matyti vizualiai. Lietus gal kažkur dar gali pagelbėti, bet kai kur – jau nebe. Labai įvairiai, labai nevienodai per Lietuvą yra nusiritusi sausra – vienur žala jau yra akivaizdi, ypač vasariniams augalams, vasariniams pasėliams. Žieminiams dar kol kas ne tokia didelė žala, bet ji kiekvieną dieną vis labiau ryškėja. Yra ūkininkų, kurie pasėlius aparė, nes šie dėl sausros nunyko – tas vietas pavertė pūdymais, nes šiemet reikia palikti 5 proc. negamybiniams plotams. Tad ūkininkai ir palieka tokius plotus, kur jau mato, kad ar taip, ar taip to derliaus ten jau nebebus.
Tad žala bus, tik koks jos mastas – dar neaišku. Be abejonės, lietus labai laukiamas visoje Lietuvoje. Mano ūkis – ne išimtis. Grūdinė kultūros taip pat prastai jaučiasi – džiūsta, nes dirvoje – didžiulis drėgmės trūkumas. Gamta niekam nedaro išimčių. Lengvesnėse žemėse ta žala bus didesnė, sunkesnėse – kol kas mažesnė, bet situacija blogėja kiekvieną dieną.