Klaipėdos rajoną iki šiol aplenkė audros ir liūtys, bet labai trūksta drėgmės. Alinanti sausra paankstino javapjūtę, pakeitė pjūties grafiką. Vieni ūkininkai jau nupjovė žieminius miežius ir pradėjo kulti žirnius, kiti pasėlių laukuose išbando kombainus, o treti tik svarsto apie derliaus dorojimą.

Optimistinė gaida

„Žemdirbiai šiemet laukia rekordinio grūdų ir rapsų derliaus. Dėl palankių oro sąlygų šiemet derlius gali būti didesnis nei pernai, kai ūkininkai džiaugėsi rekordu. Gera žinia, kad grūdų kainos pasaulinėje rinkoje taip pat išlieka aukštos nepaisant to, jog augintojai savo aruoduose tebeturi 2020 metų derliaus likučių“, – rašoma Žemės ūkio ministerijos išplatintame pranešime.
Teigiama, jog šiemet pasėlių plotas šiek tiek mažesnis, tačiau bendras grūdinių kultūrų derlius turėtų būti didesnis dėl geresnio derlingumo.
Lietuvoje daugiausia pasėta kviečių, kurių derlingums turėtų siekti 5,6 t iš ha. Pernai – 5,4 t/ha. Rapsų prognozuojamas derlius – 3,7 t/ha. O ką kalba Klaipėdos rajono žemdirbiai?

Į laukus – su nauju kombainu

Kretingalės kooperatinė žemės ūkio bendrovė (KŽŪB) praėjusią savaitę nukūlė 150 ha žieminių miežių. Šiemet kretingališkiai javapjūtę pradėjo keliomis dienomis anksčiau nei pernai. „Derlius svyruoja: smėlingose dirvose išdegė – prikūlėme apie 3 tonas iš hektaro, o kitose – po 6 t. Vidurkis – apie 5 t iš hektaro. Pernai žieminių miežių prikūlėme apie 4,5 t iš ha, – dėstė Kretingalės KŽŪB pirmininkas Valdemaras Liorenšaitis. – Taigi žieminių javų derlius neblogas, nes užteko drėgmės, o vasarinių bus menkesnis. Netoli pajūrio, ypač Kretingalės apylinkėse, labai trūko drėgmės, kitur kritulių iškrito daugiau“.
Šią savaitę kretingališkiai žemdirbiai pradėjo kulti žirnius, o pernai juos doroti pradėjo liepos 27 dieną. „Jau prinokę, drėgnumas normalus“, – patikino bendrovės vadovas. Vėliau kombainai važiuos į žieminių kviečių laukus.
Šiemet bendrovė augina 600 ha žieminių javų ir 400 ha rapsų. Dar pusė tiek – vasarinių kultūrų.
Sekmadienį žieminius kviečius kulti pradėjęs daupariškis Rytis Kernagis neslėpė, jog tikėjosi žymiai didesnio derliaus. „Nukūlus pirmuosius 10 hektarų sunku prognozuoti, koks bus pabaigus nukulti, tačiau vilties yra, kad javapjūtė pavyks, – kalbėjo ūkininkas, auginantis 240 ha kultūrų, iš jų du trečdalius– žieminių. – Birželį neiškrito nė lašo lietaus – buvo graudu. Tokia kaitra nepalanki ne tik žmonėms, bet ir augalams. Visgi pirmosios javapjūtės dienos žadina optimizmą“.
R. Kernagis šį darbymetį pradėjo su nauju galingu „Massey Ferguson“ firmos kombainu, kurį įsigyti padėjo europinė parama, skirta ūkio modernizavimui.

Išdžiovino, bet neišguldė

Venckų kaimo ūkininkas Gintautas Prišmontas įprastai javapjūtę pradeda liepos pabaigoje, o šiemet teks savaite anksčiau. Tačiau pirmadienį dar nebuvo išvažiavęs į javų laukus. „Žieminių kvietrugių grūdai dar drėgnoki – reikia palaukti, juolab kad lietaus neprognozuojama, – kalbėjo ūkininkas. – Pasėliai neprastai atrodo, bet grūdai smulkesni, gali atsiliepti kokybei – dėl sausros per anksti džiūti pradėjo. Anksčiau būdavo sausros, bet nekaitindavo iki 30̊ C ir daugiau, kai augalas nebegali vystytis“.

Iš 300 hektarų – apie 120ha žieminiai javai. „Jau keleri metai jie gerai išsilaiko, bet nespėjome rudenį daugiau pasėti, – prisipažino ūkininkas. – Vasarą lietaus beveik nebuvo, tik kartą nušniokštė trumpalaikė liūtis, mažai naudos davusi. Bet geriau toks oras, nei skandinančios, niokojančios, javus guldančios liūtys“.
Sekmadienį žieminį rapsą pradėjęs kulti Petras Montvydas iš Dauparų tikisi, jog vidutinis derlius bus apie 3,5 t/ha. „Anksčiau prikuldavau 4 tonas, bet pasitaikė, kai prikūliau tik dvi, – sakė ūkininkas. – Betgi dar tik pradžia – nukūliau prastesnį lauką, o iš viso žieminių rapsų – 90 hektarų“.

P. Montvydas neabejoja, kad žieminių javų derlius bus mažesnis nei įprastai, nes nelijo, kai pasėliams labai reikėjo.
Vasarojus visai menkas. Iš viso augina 500 hektarų įvairių kultūrų. „Gerai, kad škvalas nedaug žalos padarė – tik pupas 20 hektarų suplakė. Javų per daug neišguldė“, – guodėsi P. Montvydas.

Pradės nuo žieminių rapsų

Giedrius Lapinskas iš Girininkų kaimo javapjūtę pradės savaitės viduryje – nauju kombainu „John Deere“ išvairuos į žieminių rapsų laukus. Jį įsigijo lizingo būdu. „Pasėliai žada gerą derlių, – džiaugėsi ūkininkas. – Žieminiai kviečiai irgi neblogai atrodo. Gal derlius ir mažesnis, bet kokybė turėtų būti geresnė“.

Žiemines kultūras auginantis 270 ha plote G. Lapinskas tikisi laimėjęs ūkininko „loterijoje“. Jis šiemet pasėjo tik 100 ha pupų ir šiek tiek vasarinių rapsų. „Žieminės kultūros ne tokios jautrios sausrai, pupos – irgi. Be to, mano laukuose – lengvo priemolio žemė, atsparesnė sausrai. Taigi tikiuosi, kad viskas bus gerai“.
Tilvikų kaime ūkininkaujantis Fartunatas Vaitkus šiemet pirmiausia nukūlė žirnius – apie 10 ha. Ankštinių kultūrų derliumi nesidžiaugia, anot jo, neaišku, kaip užderėjo pupos. Savaitgalį pradės kulti žieminius kviečius – šiame krašte viskas savaite vėliau – ir sėja, ir javapjūtė. „Reikia tikėtis, kad prikulsime apie 4 tonas iš hektaro, – vylėsi ūkininkas. – Žiema buvo palanki, pavasaris – irgi, bet prasidėję karščiai išdžiovino“.

Savaite anksčiau

Anot ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininko Vidmanto Buivydo, ūkininkui nėra vienodų metų – vis kitokie išbandymai. „Ūkininkas labai susietas su gamta – jos išdaigas sudėtinga suvaldyti. Jeigu kas būtų pasakę, jog šiemet ištiks sausra, geriau būtų buvę sėti daugiau žieminių kultūrų, nes pavasarį drėgmės užteko, – kalbėjo ūkininkų skyriaus vadovas. – Šiemet tokia sausra – nėra buvę, jog melioracijos grioviai taip išdžiūtų. Sausra atsilieps grūdų kokybei – jie smulkūs, suprastėjusios maistinės savybės“.

Pasak V. Buivydo, rajone javapjūtė įsibėgės liepos pabaigoje – savaite anksčiau nei įprastai. „Kai kurie ūkininkai jau išbando kombainus javų laukuose, o kiti tik svarsto apie javapjūtę“, – sakė jis.

Virginija LAPIENĖ
A. VALAIČIO nuotr.