Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Sausio viduryje driekiasi žali žiemkenčių kilimai

Lietuvos ūkininkai dalį derlingų žemių skiria žieminėms kultūroms. Jeigu pasiseka, iš jų gaunamas didesnis derlius. Nors auginamos atsparios lietuviškoms žiemoms, jau išbandytos žieminių rapsų, kviečių veislės, ūkininkams kasmet neramu, ką iškrės gamta, ypač tokia permaininga, kaip šią žiemą. Kai kurie javų augintojai džiaugiasi vis dar žaliuojančiais laukais, tačiau juos stebintys mokslininkai neslepia – tyko daug pavojų, nes dar tik artėjame prie pusiaužiemio.

Galvos dar neskauda

Ūkininko Juozo Bekampio iš Kūlokų (Marijampolės sav.) teigimu, kol nėra įpusėjusi žiema, žemdirbiams dar nėra dėl ko gąsdintis. Tad nėra reikalo ir spėlioti, kas bus su pasėliais pavasarį, užsiimti dar kokiomis nors prognozėmis. „Pasėliuose nieko baisaus nematau. Didžiausias pavojus kultūriniams augalams yra kovo–balandžio mėnesiais, kada dieną saulė gerokai pašildo, o naktį – pašąla. Tuomet pats atsakingiausias metas. Dabar, sausio viduryje, dar ne laikas dairytis po laukus“, – tikino Kūlokų kaimo ūkininkas.

Jis tvirtino, kad viskas, ką pastarosiomis savaitėmis matąs savame ūkyje, taip ir turėtų būti sausio mėnesį. Tiesa, ankstesniais metais tokiu metu laukai būdavo apšalę, nurudę, o šiemet žiemkenčiai labai gražiai žaliuoja. Bet dėl to jam jokių blogų minčių nekyla. „Įeiti į pasėlių laukus dar neįmanoma – šlapia. Bet važiuodami keliu aiškiai matome, kas laukuose darosi. Ir ramiai gyvename toliau“, – kalbėjo J.Bekampis.

Panašiai apie gražiai žaliuojančius pasėlius pasakojo ir Meškučių kaimo (Marijampolės sav.) ūkininkė Dalė Pielikienė, auginanti tiek žieminius rapsus, tiek žieminius kviečius. Ji taip pat tikino, kad ankstoka spėlioti ir prognozuoti, kas nutiks su žiemojančiais pasėliais. „Mano ūkyje jie visi kol kas labai gražiai atrodo – žali, gražūs, laukuose vandens nedaug. Atrodo neblogai, o kas vėliau bus, dar sunku pasakyti“, – VL sakė D.Pielikienė.

Jos nuomone, iki šiol žiema nebuvo kažkuo nei ypatinga, nei kaprizinga. Žiema kaip žiema. Sniego buvo ir, anot D.Pielikienės, pasėliai po juo buvo apsaugoti nuo šalčių, tad kol kas didelės problemos nėra. Galbūt šiek tiek nerimo kilo tuomet, kai pradėjo nuleisti sniegą ir laukuose susidarė didelis kiekis vandens. Tada buvo nuogąstavimų, kad augalai gali užmirkti. Tačiau didelio įšalo nebuvo, vanduo savaime susigėrė į gilesnius dirvožemio sluoksnius ir artėjant sausio viduriui laukai atrodė neblogai.

„Iš tiesų šią žiemą žiemkenčiai įspūdingos žalios spalvos. Bet, manau, taip atsitiko vien dėl to, kad labai anksti užsnigo ir jie nepatyrė šalčio su vėju išbandymų. Tiesiog saugiai pasislėpė po sniegu. Paskui netikėtai porą parų buvo kiek daugoka šilumos, tad gal jiems atrodo, jog gyvena kaip kokiose atogrąžose“, – svarstė D.Pielikienė.

Ūkininkė iš karto pripažino: nors pasėliai ir akiai mielos sodriai žalios spalvos, džiaugtis tuo ji kol kas neskuba. „Reikia vertinti viską labai atsargiai. Lauksime, kokia bus antroji žiemos pusė. Pagal šiandieninę situaciją, kai laukai taip gražiai žaliuoja, labiausiai pakenktų sausas šaltis su šaltu vėju be sniego. Tokiu atveju pasėlius ištiktų didelė tragedija“, – vildamasi, kad taip nenutiks, kalbėjo Meškučių kaimo ūkininkė.

Veikia temperatūrų skirtumai

Kuktų (Marijampolės sav.) žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) vadovas Antanas Jasiulevičius VL pasakojo, kad bendrovės žiemkenčiai žiemoja gana gražiai, o jie visada tikisi pačio geriausio rezultato. Pirmininko pastebėjimu, šiaip gamta šią žiemą labai nepalanki. „Temperatūrų šuoliai visiems nepalankūs – ir augalams, ir gyvūnams. Bet dar labiau – augalams. Pirmiausia prisnigo nepašalus, tai vietomis žiemkenčiai jau šiek tiek pašuto. Paskui labai staigiai atšilo, pas mus buvo net 15 laipsnių šilumos. Tad augalai gal net ir vegetuoti pradėjo. Po to – vėl šaltis. Augalams toks temperatūrų svyravimas – labai didelis stresas. O pavasaris dar toli. Tad didelio optimizmo žvelgiant į laukus iš tikrųjų nėra“, – teigė A.Jasiulevičius.

Anot jo, pasėlių laukai gražiai atrodo, bet jis prisimena ir ankstesnių metų išbandymus, kuomet dalis per žiemą gražiai išbuvusių pasėlių žūdavo pavasarį. „Vienais metais kovo mėnesį tris naktis iš eilės spustelėjo daugiau kaip 10 laipsnių šaltukas. Ir to užteko, kad sutrūkinėtų vegetuoti pradėjusių augalų šaknys. Jau planavome būsimą derlių, pradėjome dėlioti tręšimo grafikus, bet visus planus tada sujaukė trys šaltos naktys. Todėl ir dabar situaciją vertinti reikia labai atsargiai, be to, pastebėjome ir drėgmės perteklių. Kuomet vos ne kasdien lyja, žemė nespėja sugerti tokio kritulių kiekio, todėl kai kur, ypač žemesnėse vietose, vanduo pastovi keletą dienų, kol susigeria. Tad gali būti, kad vietomis pasėliai pamirkę“, – patirtimi dalijosi Kuktų ŽŪB vadovas.

Per tiek metų, anot A.Jasiulevičiaus, Kuktų ŽŪB patirtis rodo, kad būna išskirtinių žiemų. Kartą vasario mėnesį buvo iki 20 laipsnių šalčio, o laukai visai be sniego. Po to dar ir gerai palijo. Tokios orų permainos masiškai išžudė pasėlius didelėje dalyje Lietuvos, tuo pačiu ir Kuktų ŽŪB laukuose. Kai kada, pasak vadovo, daugiau žalos padaroma kuriame nors viename regione, o kitur nukenčia mažiau arba iš viso nepaliečia, o tuomet nuostolius skaičiavo beveik 60 proc. Lietuvos ūkių. „Nors šiandien viskas gerai, dar nereiškia, kad taip bus ir pavasarį“, – sakė jis.

A.Jasiulevičiaus vertinimu, šiemet tikrosios žiemos dar beveik nebuvo. Jo teigimu, vėlų rudenį į šlapią dirvą pridrėbė sniego, kurio sluoksnis susidarė nemažas. Įprastai sniego sluoksnis augalams labai gelbsti, kai prieš sniegą gerai pašąla. Tuomet po sniegu žiemkenčiai jaučiasi kaip po apklotu. „Augalas tuomet būna pasiruošęs žiemai – vegetacija nevyksta. O kai augalą gamtos sąlygos apgauna – atšyla, jis pradeda vegetuoti. Paskui ir vėl užšąla. Visi žiemkenčiai tam tikroje stadijoje pakelia šaltį. Jeigu jie tą stadiją peršoka – blogai. Jau ne ta vystymosi stadija. Todėl žiemą augalai pakelia ir 20 laipsnių šaltį, o pavasarį gali nušalti ir oro temperatūrai nukritus iki 5–6 laipsnių šalčio“, – atviravo Kuktų ŽŪB vadovas.

Ūkininkas Alfredas Stasys Nausėda iš Šilutės r. VL prisipažino, kad jo pienininkystės ūkis jau ne vieni metai nebesėja žiemkenčių. Jų teko atsisakyti, esą nelabai įmanoma kur nors gauti jų kraštui tinkamos žiemkenčių sėklos. Todėl dabar A.S.Nausėda atidžiau besidairąs ne po žieminių javų laukus, bet po sodą. Kai kurie vaismedžiai jau beveik pradeda leisti pumpurus, todėl ūkininkui neramu – nepastovūs orai jiems dar gali pakenkti.

„Pievos šiuo metu dar numirusios. Jokios žoliukės nesimato. Medžiai jau pasiruošę pavasariui, sodai atgiję. Jei dar išsilaikys tokios teigiamos temperatūros kokią savaitę, medžiai gali ir pumpurėlius pradėti krauti. Dažną žiemą būna daug baimės, bet ateina pavasaris ir pamatome, kad tai baimei preteksto nebuvo – bijojom, kad bus drėgmės perteklius, o, pasirodo, jos net trūksta“, – kalbėjo Šilutės r. ūkininkas.

Svarbu nepridaryti klaidų

Dažniausiai užduodamas klausimas, į kurį būna sunku atsakyti – kaip žiemos žiemkenčiai. Jeigu žinotume... Dažniausiai didžioji dalis žieminių rapsų ir kviečių žūsta pavasarį. Suprantama, tai – žiemos padariniai. Augintojai visuomet norėdavo vokiškos ar prancūziškos žiemos, nes švelni žiema nekelia grėsmių augalams. Jie taip pat sutiktų su lietuviška žiema, kai pasėlius uždengia stabili sniego danga. Tačiau kintantis klimatas diktuoja savo sąlygas.

Suprantama, žiemojimas priklauso ne tik nuo žiemos sąlygų – labai svarbu augalus tinkamai paruošti žiemai. Viskas prasideda nuo priešsėlio, žemės dirbimo, sėjos kokybės, sėjos laiko ir augalų priežiūros prieš žiemą. Jeigu rapsus ar kviečius pasėsime nutoldami nuo optimalaus laiko, prastesnio žiemojimo tikimybė didės, jei paliksime piktžolių – taip pat žiemojimo nepagerinsime. Ypač reikšmingas sėklų įterpimo gylis – sekli sėja visuomet padidina augalų išnykimo tikimybę. Kai kurie augintojai nerimauja dėl galimai didoko drėgmės kiekio. Ši problema labiau aktuali augintojams, kurie uoliu žemės dirbimu suslegia dirvą ir pablogina vandens filtraciją, tuomet atsiranda balos ir augalai paprasčiausiai uždūsta.

Grįžtant prie žemės dirbimo temos, matome, kad agresyviu žemės dirbimu kai kurie augintojai sugadino dirvos struktūrą. Rudenį nesudygo rapsai, pavasarį rasime tuščias vietas. Būtų neteisinga šį reiškinį nurašyti žiemai. Inovatyvūs augintojai augalus žiemai ruošė atsižvelgdami į jų fiziologinius poreikius. Kartojantis tokioms nepastovioms žiemoms, rudenį reikia maksimaliai padidinti cukrų ir prolino – amino rūgšties – kiekį augaluose. Vyraujant šiltiems orams, augalai eikvoja cukrus nieko nesukurdami dėl mažo apšvietimo, nors gamtoje turėtų taip būti: jeigu nėra saulės, turėtų būti šalta – augalai turi ilsėtis. Net labai gerai ruoštuose augaluose cukrų kiekis kritiškai žemas, o ką kalbėti apie augalus, kurie nėra paruošti žiemai. Jie peržiemoja, bet regeneracija ir produktyvumo potencialas būna mažesnis, tuomet augintojai stengiasi visa tai kompensuoti trąšomis.

Kokie didžiausi pavojai? Dabartinėje situacijoje blogiausias scenarijus būtų šaltis be sniego. Angliavandeniai „suvalgyti“ savęs išlaikymui, augalai vandeningi, prolino atsargos taip pat išsekusios. Tad stipresnis šaltis gerokai praretintų pasėlius. Jeigu pasnigtų ir užšaltų, problemų būtų mažiausiai, nes sniegas – puikūs kailinukai. Tuo augintojai įsitikino, kai atšalo iki -19 °C, krūmijimosi mazgo gylyje temperatūra buvo -1,5 °C. Kviečių krūmijimosi mazgas iššaltų temperatūrai jo aplinkoje nukritus iki -17 °C, todėl visada rekomenduojama sėti 4 cm gyliu, kad 3 cm gylyje susiformavęs krūmijimosi mazgas būtų apsaugotas. Rapsams taip pat svarbu, kad neperšaltų šaknis. Jeigu nušąla lapai, augalai atauga iš stiebe esančių pumpurų. Jeigu vyraus šilti orai, didžiausias pavojus kils dėl ligų ir kenkėjų plitimo, bet čia – atskira tema. Apibendrinant galima sakyti, kad iki šiol oro sąlygos augalams yra palankios, o jeigu pridaryta agrotechnikos klaidų, reikės laukti kitų metų ir nekartoti blogosios patirties.

Rekomenduojami video