Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Šaukštas deguto nesugadino gero renginio

Per 13 kartą organizuojamą žiemos ralį praėjusį savaitgalį nutiko labai keistas dalykas – ketvirtas greičio ruožas, vykęs penktadienio vakarą, buvo nutrauktas dėl šalia trasos kilusių žiūrovų muštynių. Vienam žiūrovui prireikė medikų pagalbos, į trasą išvažiavo greitosios pagalbos bei policijos automobiliai ir greičio ruožas dėl to buvo nutrauktas. Netrukus tarp kitų žiūrovų nuvilnijo gandas, kad nukentėjusiajam muštynėse buvo prakirsta galva. Ši informacija nebuvo patvirtinta.

Renginio nesugadino

Šis incidentas tiek į Molėtus suvažiavusiems ralio gerbėjams, tiek organizatoriams tapo itin nemalonus, nes pastaraisiais metais žiemos ralyje vyrauja visiškai priešingos nuotaikos – vis mažėja neblaivių žiūrovų prie trasos ir tokių, kurie lenktynes suvokia kaip progą tiesiog pagerti gamtoje užsikūrus laužą ir klausant pro šalį burzgiančių lenktyninių automobilių variklių.

Tuo buvo galima akivaizdžiai įsitikinti antrą ralio dieną, šeštadienį, netoli Utenos vykusių varžybų metu. Specialiai įrengtame žiūrovų miestelyje varžybas stebėjo ar kitokiomis organizatorių paruoštomis pramogomis smaginosi kokie du trys tūkstančiai žiūrovų, tačiau nebuvo matyti kaip reikiant „apšilusių“ nuo alkoholinių gėrimų, o absoliuti dauguma blaiviai mėgavosi buvimu gryname ore.

Todėl galima drąsiai teigti, kad penktadienį įvykęs incidentas, kuriame greičiausiai santykius aiškinosi vietinių apylinkių „herojai“, tikrai nebuvo tas šaukštas deguto, kuri galėtų sugadinti puikiai organizuotą ir visų automobilininkų laukiamo žiemos renginį.

Gavo ir taurę, ir baudą

Trasoje iki paskutinių kilometrų virė atkakli kova, ir oro sąlygos sukūrė beveik tobulas sąlygas būti lauke ir stebėti varžybas: jokio vėjo, sveiku raudoniu žandus nudažęs 8 laipsnių šaltukas ir svajingai iš dangaus krintančios snaigės.

Lenktynėse nugalėjo stabiliai, greitai ir užtikrintai važiavęs duetas iš Čekijos Jaroslavas Orsakas ir šturmanė Jindřiška Žakova su „Ford Fiesta R5“ automobiliu. Jie, pralaimėję pirmos dienos naktinius greičio ruožus, kaip reikiant spustelėjo antrą dieną ir privertė Vaidotą Žalą su Andriu Malnieku („Škoda Fabia R5“) nervintis bei daryti klaidas. Finiše šiuos ekipažus skyrė tik 10 sekundžių – lietuvio ir latvio ekipažas liko antras. Treti liko Giedrius Notkus su Daliumi Strižanu, nuo nugalėtojų atsilikę beveik 3 minutes.

Beje, ekipažas iš Čekijos gavo ne tik „Winter Rally“ nugalėtojų taurę, bet ir didelę piniginę baudą. Mat susipažinimo su trasa metu Kuktiškių gyvenvietėje jie viršijo leistiną 50 km/val. greitį ir važiavo 97 km/val. greičiu. Pagal ralio papildomų nuostatų 9.3 punktą jiems skirta 740 eurų bauda.

Kita ir vieta, ir karta

Jaunesnieji „Winter Rally“ žiūrovai net neprisimina, kad žiemos ralis Lietuvoje turi senas tradicijas. Prieš daugiau nei dvidešimt metų žiemos ralis vykdavo ne Utenos, bet Visagino apylinkėse ir buvo vadinamas Visagino raliu.

Pirmą kartą žiemos ralis Visagine startavo 1994 metais, jame dalyvavo tik 16 dalyvių, tarp kurių buvo vos keli, įsigiję vakarietiškus automobilius. Savaime suprantama, šiems dalyviams žiguliukai menkai tegalėjo pasipriešinti.

Jau po dvejų metų, 1996-aisiais, startavo 19 ekipažų, o autoparkas pasipildė dar keliais rimtais ralio automobiliais: Aurelijus Simaška vairavo „Ford Escort Cosworth“, Saulius Girdauskas – „Lancia Delta HF Integrale“, o Saulius Kazėnas –„Ford Sierra Cosworth“.

Tuo metu ralis tarp žiūrovų neturėjo didelio populiarumo ir niekas negalėjo net pagalvoti, kad vieną gražią dieną prie žiemos ralio trasų susirinks per 50 tūkstančių žiūrovų.

Ilgainiui (kartu su „Visagino Country“ muzikos festivaliu ir miesto gimtadienio švente) žiemos ralis tapo viena trijų iš progų per metus, kai visaginiečiai turėjo retą progą švęsti. Tai ir švęsdavo iš širdies – taip, kad ne tik praėjusios dienos įspūdžių nebeprisimindavo, bet ir kitą dieną po ralio nelabai orientuodavosi, kur besą.

Šventinės visaginiečių nuotaikos kaipmat persiduodavo ir iš kitur atvykusiems lenktynių žiūrovams, tad sausio pabaigoje vienas savaitgalis Visagine virsdavo ištisa didelė švente su lenktynių elementais.

Beje, nuvažiuoti į Visaginą anuomet buvo tikra egzotika: mažos maisto ir viešbučių kainos, bendravimo išsiilgę atlapaširdžiai rusakalbiai gyventojai ir neįprastas karštis visur, kur beužeitum. Net Lietuvos ekonominės blokados metu, kai kituose miestuose trūko šilto vandens ir radiatoriai žiemą buvo vos drungni, Visagine šiluma tiesiog liejosi per kraštus – mat atominių elektrinės reaktorių išskiriama šiluma šildė ne tik Drūkšių ežerą, bet ir visus Visagino namus, įstaigas, parduotuves bei didžiausią miesto viešbutį „Aukštaitija“. Jame, būdavo, net žiemą reikėdavo praverti langus – radiatoriai tiesiog spirgėjo nuo karščio.

Dabar pasikeitė ralio geografija, išaugo nauja jo gerbėjų karta, kuri visai kitaip vertina savaitgalio pramogas.

Nesiskiriame nuo kaimynų

„Winter Rally“ vyriausiasis komisaras, daugiametę tokių varžybų patirtį įvairiose šalyse turintis Arnas Paliukėnas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad mūsų ralio žiūrovų mentalitetas keičiasi – žmonės vis labiau rūpinasi savo pačių saugumu, paiso apsaugos reikalavimų.

„Mūsų ralio žiūrovai savo elgesiu iš esmės nesiskiria nuo Latvijos ar Estijos. Drausmingiausi mano matyti žiūrovai buvo Argentinoje, jie net patys imdavo švilpti, jeigu policininkas ar apsaugos darbuotojas imdavo žioplinėti trasoje“, – pasakojo A.Paliukėnas.

Jo manymu, žiūrovų drausmė nėra visiškai tiesiogiai susijusi su alkoholio vartojimu. „Štai toje pačioje Argentinoje visi kažką gurkšnoja, bet elgiasi labai drausmingai. Tuo metu tokiose drausmingose šalyse kaip Norvegija ar Suomija teko matyti priešingų vaizdų“, – prisiminė ralio vyriausiasis komisaras.

Pašnekovo įsitikinimu, didžiausią impulsą paisyti saugumo reikalavimų žiūrovams suteikia nelaimingi įvykiai lenktynėse, kai žūva ar būna sužalojami žiūrovai.

„Kuo griežčiau alkoholio vartojimas yra kontroliuojamas valstybės, tuo daugiau žmonės atsipalaiduoja tokiose vietose kaip lenktynės. Mano jau minėtas Argentinos pavyzdys rodo, kad kai nėra perdėtos kontrolės iš šalies, žmonės jaučia saiką ir puikiausiai sugeba patys save kontroliuoti“, – teigė A. Paliukėnas.

Duoklė ralio aistruoliams

Šiais metais „Winter Rally“ organizatoriai atidavė duoklę ralio gerbėjams ir grįžo prie dviejų dienų ralio formato: penktadienį vyko keturi naktiniai greičio ruožai, šeštadienį buvo lenktyniaujama dienos metu.

Tai sudarė puikias sąlygas prisiminti visų itin mėgstamus naktinius greičio ruožus ir šiek tiek padidinti bendrą ralio kilometrų kiekį. Utenos ir Molėtų apylinkėse nusidriekę greičio ruožai ne tik 50 proc. atnaujinti, bet ir, kaip skelbė organizatoriai, yra negreiti ir ypač techniški.

Įdomu tai, kad prie pagrindinio žiūrovų miestelio netoli Utenos buvo supiltas dirbtinis tramplinas, per kurį lenktynininkai šoko net keturis kartus. Vieta tramplinui parinkta labai vykusi: po posūkio sportininkams reikia tikslia trajektorija pataikyti į trampliną, nes iš karto už jo yra kitas, kairysis, posūkis, tad užvažiavus netiksliai automobilį mesteli šonu į pusnį ir taip prarandamos brangios sekundės dalys.

Veiklos užteko visiems

Žiemos ralis visų pirma unikalus savo atmosfera – žiūrovai gali mėgautis reginiu, kai lenktyniniai automobiliai, pakeldami didžiulius sniego debesis, skrieja tokiais keliais, ant kurių, rodos, ir pats velnias koją nusilaužtų.

Jau kelerius metus iš eilės žiūrovai kviečiami į Utenos ralio festivalio miestelį, pro kurį sportininkai pravažiavo keturis sykius. Čia net pertraukose tarp važiavimų žiūrovams nebuvo kada nuobodžiauti:vaikai linksminosi jiems įrengtoje pramogų palapinėje, nuo kalniuko važinėjo rogutėmis, jodinėjo poniu, taip pat  bendravo su policijos pareigūnų bičiuliu Ponu Amsiumi.

Norintieji savo laisvalaikiui ekstremalaus prieskonio, galėjo pasivažinėti keturračiais ar „Rally Taxi“, o laiką leidusieji su šeima ar draugais galėjo pasivaikščioti amatininkų mugėje.

Buvo galima aplankyti ypač gausią Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų ekspoziciją, palaipioti po šarvuotas pėstininkų mašinas, kitą techniką, pakalbėti su lietuvių, olandų, čekų kareiviais. Tai pat netrūko ir tradicija tapusių ralio festivalio elementų: didelių laužų, karštųjų gėrimų, įvairaus karšto maisto, iš kurio populiarumu išsiskyrė virti žirniai su spirgais ir plovas.

Apranga – svarbu

Nesušalti visą dieną lauke stebint „Winter Rally“ kovas labiausiai padeda tinkamai pasirinka apranga. Tam, kad būtume pasiruošę praleisti visą dieną lauke esant maždaug 8 laipsnių temperatūrai žemiau nulio, reikia pasirūpinti kiekviena aprangos detale.

Svarbiausia taisyklė renkantis drabužius – nesivaikyti stilingų dizaino sprendimų, geriau rinktis natūralių medžiagų rūbus (pavyzdžiui, vilnonius), kurie tikrai apsaugo nuo šalčio. Niekada neprašausite pirmiausia apsirengę kūną šildančius termorūbus. Ant jų galima vilktis šiltus viršutinius drabužius, o paskutinis rekomenduojamas sluoksnis – slidininkų arba žvejų naudojami drabužiai.

Reikia pasirinkti tokią kepurę, kuri gerai uždengtų ausis. Jei planuojate ilgesnį laiką praleisti lauke, pirštuotas pirštines palikite namie ir pasiimkite kumštines – jos tikrai geriau apsaugos rankas. Dar geriau – mūvėkite abi poras pirštinių ir dvi poras kojinių.

 

 

 

Rekomenduojami video