Šią vasarą dėl karščio nukentėjo ne viena triušių ferma, mat šie gyvūnai geriausiai atlaiko iki 25 laipsnių šilumą, o jeigu termometro stulpelis pakyla iki 30–32 laipsnių, triušiams reikia specialios priežiūros, net pagalbos. Kai kada ir ne visai įprastos. Vyšniūnų (Prienų r.) ūkininkas Dainius Vaškelevičius, triušių priežiūrai skiriantis daug dėmesio, per karščius savo triušiukus įpratino „maudytis“.

Pagelbėjo vandens rūkas

Liepos mėnesio karščiai išvargino ūkininkus, nes nuo kaitros teko ne tik gelbėtis patiems, bet ir ginti savo augintinius. Netoli Marijampolės įsikūrusio smulkaus triušių ūkio šeimininkai pasakojo, kad net triušiai tokio karščio neatlaikė – septyni mažyliai nugaišo. Tokie praradimai neaplenkė ir stambesnių Lietuvos triušininkystės ūkių.

„Ir mano ūkyje triušių nugaišo. Triušiams dar palanku, kai temperatūra siekia 25 laipsnius šilumos, o kai termometro stulpelis kyla aukštyn – situacija kritinė. Kadangi šią vasarą temperatūra buvo aukštesnė, kritimų pasitaikė ir pas mane, ir pas kitus augintojus“, – VL atviravo per tūkstantį triušių auginantis Prienų rajono ūkininkas D.Vaškelevičius.

Triušius prižiūri visa Vaškelevičių šeima – tėvai su atžalomis. Per karščius jie triušius vėsino įvairiais būdais. Pasak triušių ūkio šeimininko, jie jau ne pirmus metus tam, kad triušiukai neperkaistų, paskleidžia rūką. Jis vėsina orą, kartu ir augintinius. „Tai nėra įprastas maudymas, kaip mes jį įsivaizduojame. Karštomis dienomis triušių auginimo patalpose paskleidžiame vandens rūką, sienas nupurškiame vandeniu, kad atvėsintų patalpas. Taip ir pačius triušius vėsiname – nupurškiame vandens rūku“, – vaizdingai aiškino D.Vaškelevičius.

Jis sako, kad triušiai vandens nebijo ir toks „maudymas“ jiems labai padeda. Tačiau vandens rūke atvėsinti tūkstantį triušių – ne juokas. „Kiekvienas triušiukas skirtingai perneša karštį, bet yra išeitis – triušius galima pripratinti prie vandens ir, kai reikia, vasarą juos vėsinti“, – patarimais dalijosi D.Vaškelevičius.

Nameliai paunksmėje

D.Vaškelevičius minėjo, kad per karščius nukentėjo ne tik triušių sveikata, bet ir jų populiacija. Nors dideliame ūkyje to labai nepajautė. „Šiek tiek ir tam karštis turi įtakos, nes patelės sunkiau prisileidžia patinėlius. Tačiau, kai mano ūkyje triušių tiek daug, taip akivaizdžiai apimtims nepasijautė“, – tikino triušių augintojas.

Šiuo metu Vaškelevičių ūkyje vis dar didėja triušių skaičius. Nuo pavasario prasidėjo ciklas, kai triušės veda vaikus, jis trunka visą vasarą. Šie greitai užauga. Triušiui užauginti reikia maždaug keturių mėnesių. Vėlų rudenį ir žiemą augintinių mažėja, nes šeimininkas juos išsiparduoda.

Ūkininkas stebi, kad liepos pabaigoje sulauktas atvėsimas triušių ūkiui kur kas geriau. Juk net žiemą šie gyvūnai šalčio nebijo. Tuo tarpu vasarą triušiai apgyvendinti įvairiai: yra augančių uždarose patalpose, bet daug auga ir lauke – nameliai sustatyti sode, kur pavėsis. Nameliai sudėlioti į pietinę pusę šonu, kad triušiai turėtų šviesos, bet būtų apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Jiems sudarytos panašios sąlygos kaip gėlėms, kurios mėgsta paunksmę.

Nors triušiukų auginimas atima nemažai laiko, Dainius tikina, kad jų šeima randa laiko su kiekvienu gyvūnu susidraugauti, pabendrauti, juos išglostyti, iššukuoti, apžiūrėti, kad pamatytų, kaip jie jaučiasi. Kiekvieną dieną gyvūnai laiku šeriami, girdomi, reguliariai valomi jų gardai. Triušius reikia laiku paskiepyti, kad neužpultų ligos. Šiltuoju metų laikotarpiu triušiams daug pavojų kelia ligas pernešantys uodai.

Savi pašarai

Prienų rajono ūkininko šeima pati prisiruošia sveikų pašarų. Kai patys juos gamina, išeina pigiau ir ekonomiškiau. „Lietaus buvo, tai žolės ir visko, ko reikia, daug priaugo, visko užtenka. Dar ir dabar ruošiamės – šiuo metu auga visas topinambų (bulvinių saulėgrąžų) laukas. Specialiai triušiams juos auginame. Triušiai labai mėgsta topinambus. Juose daug vitaminų“, – pasakojo D.Vaškelevičius, savo triušius palepinantis dar ir morkomis, obuoliais bei maistingomis avižomis.

Ūkininkas neneigia, kad auginti triušius nėra lengva, jie reikalauja daug priežiūros, kyla įvairių rūpesčių, bet Lietuvoje jis mato triušininkystės perspektyvą. D.Vaškelevičius sako, kad juos auginti skatina ir tai, jog vis dar trūksta triušių augintojų. Tuo pačiu skatinama, kad žmonės valgytų kuo sveikesnį maistą, mat triušiena – ekologiška ir dietinė mėsa.

„Triušių ūkių bei augintojų nėra daug, tad triušienos paklausa dar yra. Mėsinių veislių triušius auginu ir veislei, ir mėsai. Pats ūkis nedidelis, bet triušių daug. Triušininkystę išplėtojau iki norimo kiekio“, – pasakojo Dainius.

Trūko bendravimo

Pandemija ir karantinas paveikė visos Lietuvos triušių auginimo verslą. Vasaros laikotarpiu ypač sumažėjo triušienos pirkimų apimtys. Gal dėl to, kad žmonės dabar dažniau kepa šašlykus. Tačiau vėstant orams triušienos paklausa paprastai vėl atsigauna. D.Vaškelevičiaus ūkio produkcija keliauja į parduotuves, o dalį žmonės užsisako, kad ūkininkas jiems pristatytų į namus.

Ne tik pats D.Vaškelevičius, bet ir kiti triušių augintojai apgailestauja, kad per pandemiją nevyko parodos, nors buvo planuota. Visi augintojai su nekantrumu laukia kitų parodų-susitikimų. Vienas artimiausias susiėjimas planuojamas rugpjūčio 7 d. Molėtuose.

„Būdavo ir suvažiuodavome, ir išvažiuodavome į Europą triušiukus parodyti, ten dalyvaudavome parodose, garsinome Lietuvą. Pasiekimų yra neblogų užsienyje, ir Europos čempionų buvę, o dabar viso to nesuplanuosi. Kol kas uždariau dirbame visi savo ūkiuose. Dabar gelbsti skelbimai ir pastovūs klientai“, – pasakojo D.Vaškelevičius.

Apsirūpinę jau daug kuo

Dainius augina keturių veislių mėsinius triušius: Naujosios Zelandijos baltuosius, prancūzų avinus, kalifornus ir burgundus. Jis stengiasi išauginti veislinius, o kurie neatitinka standartų, augina mėsai. Iki ūkininkavimo D.Vaškelevičius yra dirbęs prekyboje, užsiėmė apželdinimo darbais.

Vaškelevičių šeima triušių ūkyje, kurį įkurdino kažkada ištuštėjusioje tėviškės sodyboje, įsirengė vandens gręžinį, nes dideliam kiekiui triušių kasdien reikalingas vanduo – per metus susinaudoja nemaži jo kiekiai. Dabar už jį tiek daug mokėti nereikia. Vaškelevičiai ūkį aptvėrė tvirta tvora, kad mažiems naminiams gyvūnams būtų kuo saugiau – prie namelių neprieitų plėšrūnai. Ūkininkai nupirko triušių šėryklas, girdyklas, narvelius. Teko remontuoti tėviškėje turimą seną tvartą ir jį pritaikyti triušių auginimui. Šieno ruošimui bei parvežimui Vaškelevičiai įsigijo naują traktorių, ruošiant pašarus gelbsti pašarų granuliavimo įranga.

Triušininkystę D.Vaškelevičius pradėjo vystyti nuo 40 triušių motininės bandos. Tai – tik dalis Dainiaus ūkio. Be triušininkystės jis užsiima sodininkyste bei uogininkyste – turi ne tik avietyną, bet ir bityną. Savo šeimos poreikiams auginasi vištų.